Gali būti ekonominės naudos

Absoliučiai suprantama, kodėl visame technologiškai pažengusiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, imta kurti išmaniąsias namų valdymo sistemas. Taip pat akivaizdu, kodėl naujakuriai ėmė jomis domėtis ir jas įsidiegti savo namuose. Kaip „Delfi Būstas“ jau rašė, išmaniosios protingo namo sistemos yra stilinga, patogu, kai kuriais atvejais sutaupo laiko. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius doc. dr. Andrius Katkevičius priduria, kad kalbant apie išmaniųjų namų sistemų naudą ir reikalingumą, reiktų suprasti, kad visos technologijos žengia į priekį ir yra žmonių, kurie tos pažangos vaikosi.

„Tai, pavyzdžiui, yra žmonių, kurie statosi namą ir nori susidėti viską, kas pažangu ir nauja. Kiti žmonės kaip tik yra skeptikai ir jiems atrodo, kad grožis slypi paprastume“, – sako mokslininkas.

Kita vertus, pašnekovo teigimu, šiais laikais namuose jau yra tokių sistemų, kurių funkcijoms atlikti yra būtina technologinė pažanga, pavyzdžiui, rekuperacinė sistema. Viena vertus, atrodytų, kad norint išvėdinti namus, reikia atidaryti langą, bet reikėtų pagalvoti, kiek tokiu būdu žiemos metu netenkama šilumos, t. y., pinigų.

Foto: Shutterstock

„Tam, kad būtų galima taupyti energiją ir tas oras į patalpas ateitų jau šiek tiek pašildytas, statomas rekuperatorius. Galima stebėti duomenis apie patalpų orą, temperatūrą patalpose, kad būtų klimato kontrolė. Kalbant apie ekonominę naudą, apsimoka ar ne, tai tikrai yra žmonių, kurie sako, jog tokios sistemos neapsimoka, nes reikia daugiau energijos sistemos priežiūrai, bėgant laikui reikia keisti tam tikras įrenginių dalis ir pan. Bet yra kita medalio pusė: ateis šaltasis metų laikas ir jeigu norėsis grynesnio oro, be rekuperacinės sistemos vienintelis būdas yra langų atsidarymas, bet taip prarandama šilumos energija. O rekuperacinė sistema nuo to apsaugo“, – paaiškina specialistas.

Dėl patogumo ginčų nėra

Kitos išmaniosios sistemos, apie kurias pasakoja doc. dr. A. Katkevičius, galbūt turi mažiau ekonominės naudos, tačiau, ko gero, niekas nedrįstų ginčytis, kad jos gerokai palengvina namų šeimininkų gyvenimą. Pavyzdžiui, namo apsaugos sistema.

„Kalbant apie apsaugos sistemas, tai jos gali būti labai įvairios. Gali būti kompleksiniai sprendimai, pavyzdžiui, judesio jutikliai kažkur išdėstyti patalpose, tam tikruose taškuose, pavyzdžiui, šalia langų, durų ir pan. Taip pat gali būti papildomi jutikliai uždėti ant langų, durų. Į telefoną galima gauti ir video, ir nuotraukas, jeigu apsaugos sistema fiksuoja judesius“, – pasakoja ekspertas.

Kitaip tariant, naudojantis išmaniomis apsaugos sistemos galima kiaurą parą bet kuriame pasaulio kampe stebėti savo namus. Profesoriaus teigimu, tokių sistemų išmanumas siejamas su duomenų stebėjimu. Išmaniosios apsaugos sistemos gali būti valdomos ir namuose pasitelkiant paneles.

„Būna ir kitų funkcijų, paslėptų, pavyzdžiui, saugoma apsilankymų istorija. Tai tarsi duomenų kaupimo ir stebėjimo funkcija, kuri kažkokiam įvykiui atsitikus leistų pasižiūrėti istoriją, kas aplink tą teritoriją vaikščiojo ir pan.“, – paaiškina ekspertas.

Išmanūs namai
Foto: Shutterstock

Viskas gali būti valdoma vienu prietaisu

Anot doc. dr. A. Katkevičiaus, išmaniąsias sistemas galima klasifikuoti į skirtingas grupes: apšvietimo, mikroklimato, daugialypės terpės įrengimo (centralizuotas valdymas, kai visi sprendimai sujungiami į vieną valdymo prietaisą). Kitaip tariant, vienu prietaisu galima valdyti visą sistemą.

„Valdyti tokias sistemas galima pulteliu, išmaniuoju telefonu, planšete, panelėmis skirtinguose kambariuose. Taip pat galime išskirti robotizaciją. Jau dabar mes turime tuos robotus siurblius, kuriuos galime valdyti“, – apie išmaniuosius įrenginius pasakoja mokslininkas.

Ko reikia, kad išmaniosios sistemos namuose veiktų? Anot oc. dr. A. Katkevičiaus – lokalaus tinklo. O jeigu yra poreikis realiu laiku gauti informaciją į savo įrenginius, kai žmonių namuose nėra, tam reikalingas internetas.

„Jeigu dingsta elektra ir namai neturi pakaitinio energijos šaltinio, tokiu atveju kameros ir visa kita nedirbs. Jeigu yra pakaitinis šaltinis ir informacija kaupiama lokaliai, tai viską bus galima peržiūrėti. Kiek informacijos kaupiama, priklauso nuo pačios sistemos“, – paaiškina profesorius.

Įsilaužėlis paspruks be pėdsakų

Tačiau yra ir kita išmaniųjų sistemų namuose medalio pusė. Pirmiausia – saugumas.

„Protingas namas reiškia tai, kad mes pajungsime didelę dalį elektronikos, o ateityje ir viską, į vieną tinklą. Tad atsiranda kibernetinio saugumo klausimas, kiek tai saugu ir kokių apsaugos priemonių reikia. Pavyzdžiui, jeigu žmogus visas sistemas, prietaisus gali valdyti iš vieno telefono ar planšetės, atsiras tokių, kurie bandys sistemą nulaužti, o tai padarius, labai lengva patekti ir į protingą namą be jokių įsilaužimo ženklų. Apie tai yra daug šnekama, svarstoma, kaip vystantis technologijoms užtikrinti saugumą“, – pabrėžia doc. dr. A. Katkevičius.

Kitas protingų namų trūkumas susijęs su sistemų veikimo sutrikimais. Kaip aiškina Vilnius Tech profesorius, išmanųjį namą galime palyginti su automobiliu, kuriame yra daug elektronikos.

„Jis saugesnis, tos elektronikos sistemos padės saugiau važiuoti esant kažkokioms ekstremalioms sąlygomis, padės suvaldyti automobilį, bet yra ir papildoma rizika: laikui bėgant atsiras elektroninių sistemų gedimų“, – tikina pašnekovas.

Vagystė
Foto: Shutterstock

Kalbant išmaniuosius namus, pasak doc. dr. A. Katkevičiaus, negalima nepaminėti to, kad išmaniosios sistemos geba kaupti duomenis apie namo gyventojų įpročius. Tai vadinama „Big data science“. Yra kaupiama informacija iš jutiklių.

„Pavyzdžiui, kada keliatės, kokios muzikos klausotės, kokią temperatūrą patalpoje mėgstate būti nustatę ir pan. Tai reiškia, kad ateis laikas, kai nebereiks jokių pultelių, o protingo namo sistema analizuos informaciją ir viską darys už mus“, – apie ateitį užsimena mokslininkas.