DELFI Būstas publikuoja ištrauką iš knygos „Interjero ABC“.
Spalvų ratas
- Klasikinį spalvų ratą sudaro 12 spalvų.
- Raudona, geltona ir mėlyna (RGB) – pirminės spalvos, kurios negali būti išgaunamos maišant jokias kitas.
- Antrinės spalvos – žalia, oranžinė ir violetinė – sukuriamos vienodomis dalimis sumaišius dvi pirmines (pavyzdžiui, lygiomis dalimis sulieję mėlyną ir geltoną, gausime žalią).
- Likusios šešios – tretinės spalvos. Jos išgaunamos lygiomis dalimis sumaišius pirmines ir antrines.
- Spalvų grynumas ir šviesis.
Visos spalvų rato spalvos (angl. hue) gali būti skaidomos pagal grynumą (angl. saturation) ir šviesį (angl. value). Tai – sąvokos, vartojamos visose su koloritu vienaip ar kitaip susijusiose srityse: tiek interjere, spaudoje ar grafikoje, tiek grožio, mados ar kitose industrijose.
Grynumo matmuo paaiškina spalvos intensyvumą, spalvingumą. Tikroji spalva yra gryniausia, ji gali būti slopinama, pilkinama maišant su priešingoje rato pusėje esančia kita neutralia arba juoda. Jeigu panaikintume spalvų grynumą, gautume tiesiog nespalvotą vaizdą.
Daug kitų tos pačios šeimos atspalvių galima išgauti ir koreguojant kiekvienos spalvos šviesį. Tam apibūdinti vartojami terminai – šviesumas (angl. tint), tamsumas (angl. shade) ir tonas (angl. tone): maišant pasirinktą spalvą su balta kuriamas šviesumas, su juoda – tamsumas, su pilka – tonas.
Įdomu. Achromatinės spalvos – tai baltos, juodos ir pilkos atspalviai, chromatinės spalvos – visi kiti įmanomi atspalviai.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, koreguojant spalvos šviesį, keičiasi ir kitos jos savybės. Pavyzdžiui, maišant gryną spalvą su balta, atspalvis šaltėja, todėl, norėdami išlaikyti raudonos, oranžinės ar rudos šiltumą, jas geriau šviesinkite su geltona. Vandeninius dažus galima šviesinti ne pridėjus kitos spalvos, bet juos tiesiog praskiedus vandeniu.
Netikėtumų galima sulaukti ir spalvas tamsinant: net šiek tiek įmaišytos juodos atspalviui neretai gali suteikti nepageidaujamo pilkšvumo, „nešvarumo“ įspūdį, taigi ir šiuo atveju, pavyzdžiui, violetinę ar žydrą verčiau tamsinkite su mėlyna, o raudoną ar geltoną – su ruda.
Tokie pavyzdžiai paaiškina, kad tobulas atspalvis sukuriamas ne keičiant kurią nors vieną ypatybę, bet maišant skirtingas spalvas ir koreguojant visas jų savybes – tiek grynumą, tiek šviesį.
Siekdami išgauti itin švelnų, šviesų atspalvį, visada pradėkite nuo baltų dažų ir į juos pamažu iki norimo rezultato įmaišykite ryškios spalvos, o ne priešingai. Taip pageidaujamą šviesumą sukursite mažiausiomis sąnaudomis.
Spalvos, kurių nėra spalvų rate
Atrodytų, kad spalvų ratą sudaro vos 12 spalvų, bet tik tiek pakanka, kad iš jų būtų galima sukurti visą pasaulyje egzistuojantį koloritą. Ši magiška savybė atsiskleidžia tam tikromis proporcijomis bei būdais maišant skirtingas spalvas ir kartu koreguojant jų šviesį bei grynumą.
Įdomu. Pasaulyje suskaičiuojama per 10 milijonų skirtingų spalvų, kurios visos sukurtos tik iš spalvų rato pagal grynumo bei šviesio principus.
Spalvų maišymas ir naujų atspalvių kūrimas – atskiras mokslas. Šiandienos kasdienybė gerokai lengvesnė, nes bet kurioje parduotuvėje galima įsigyti jau išgautos konkrečios spalvos dažų ar pigmento, kurį reikia sumaišyti su specialia dažymo baze. Dėl šios priežasties kuriant namų dekorą gilintis į fizikinius dėsnius nebūtina, bet kai kuriuos aspektus sužinoti įdomu.
Pavyzdžiui, spalvų rate nėra achromatinių, vadinamųjų „bespalvių“, spalvų – baltos, juodos ir pilkos. Taip yra todėl, kad teoriškai juoda yra visų spalvų mišinys, balta – jų nebuvimas, o pilką lengvai sukursite sumaišę tris bet kurias to paties intensyvumo vienodai viena nuo kitos nutolusias spalvų rato spalvas (praktikoje tiesiog pasirinksite pilkus dažus arba spalvą išgausite maišydami juodą ir baltą). Ruda – tai bet kurių dviejų viena priešais kitą esančių spalvų mišinys, o, pavyzdžiui, švelniai žalsvą gausite geltoną sumaišę su mėlyna, balta ir rausvai violetine.
Šiltos ir šaltos spalvos
Spalvų ratą sudarančios spalvos taip pat yra skirstomos į šaltas ir šiltas: kuo atspalvis artimesnis raudonai, tuo jis šiltesnis, o kuo artimesnis mėlynai – tuo šaltesnis. Vis dėlto tai tik grynosios ypatybės, kurios maišant skirtingus atspalvius gali būti koreguojamos: dažų pramonė jums pasiūlys tiek šiltos melsvos, tiek ir šaltos rausvos.
Įdomu. Balta spalva yra šiltesnė nei juoda, nors abi priskiriamos šaltųjų tipui.
Standartinės šiltos spalvos, pavyzdžiui, raudona, oranžinė ar geltona, erdvei suteikia energijos, ją paryškina, o šaltos, tokios kaip mėlyna, alyvinė ar dauguma žalios atspalvių, kuria ramybės, atsipalaidavimo įspūdį. Spalvinė emocija labai lengvai perduodama žmogui, tad pagalvokite, kaip norite jaustis savo namuose.
