Madą kuria verslas, tendencijas – gyvenimas

Interjero dizainerė Rūta Bužinskaitė laidoje „Keturios sienos“ sako, kad neretai naujakuriai maišo madą ir tendencijas. Mada, pasak pašnekovės, gali būti sukurta būsto įrengimo rinkos dalyvių, o tendencijas diktuoja laikas, kiekvieno iš mūsų gyvenimo būdas ir norai.

„Tendencija, kaip rašoma žodyne, yra tam tikra kryptis, kuria eina koks nors procesas. Tai labai gražiai siejasi su dizainu, nes jis yra visuomet besitęsiantis procesas. Jis visą laiką progresuoja. Kaip tai vyksta, priklauso nuo daug veiksnių mūsų gyvenimuose, pasaulyje, politika, istorija, kultūra ir kitų daug kintančių veiksnių. Tendencijas žmonės maišo su mada. Madą lengvą sukurti, nes turint bet kokį produktą ir daug priemonių, galimybių pasiekti didelę masę naujakurių, galima visiškai nereikalingą ir nekokybišką daiktą padaryti pačiu geidžiamiausiu“, – paaiškina R. Bužinskaitė.

Pašnekovė tęsia, kad mada greitai keičiasi, dažniausiai ji sukuriama dirbtinai tam tikrų interesų, todėl neretai naujakuriai įsigyja tai, kad madinga, bet ne itin reikalinga. Galios diktuoti tendencijų, R. Bužinskaitės teigimu, neturi nė vienas gamintojas ar interjero dizaineris – būtent tuo jos ir skiriasi nuo mados.

Foto: Shutterstock

Pašnekovė tęsia, kad greitoms idėjoms pasičiupti arba kūrybiškumui skatinti bei tendencijoms sekti puiki priemonė yra visų gerai žinoma platforma „Pinterest“. Tiesa, neretai būna ir taip, kad naujakuriai įsikala į galvą svajonę, kurios jų būste įgyvendinti neįmanoma.

„Tai yra platforma, kurią kiekvienas žino. Bet tai yra greitojo vartojimo platforma. Iš ten mes galime pasiimti tam tikrų pavyzdžių, tačiau ne viskas, ką ten galime rasti, mums tinka, yra įgyvendinama. Reikia suprasti, kad tai platforma, kurioje atsiranda viskas. Tad jeigu žmogus geba atskirti, kas reikalinga, įgyvendinama, o kas ne – tai yra puiki platforma idėjų paieškai ir tendencijų sekimui “, – pabrėžia interjero dizainerė.

R. Bužinskaitė sako, kad vienas iš aiškiausių šiandienių pavyzdžių, kuris parodo, kas yra tendencijos ir kaip jos gimsta, yra karantino metu be galo išpopuliarėjęs gyventojų noras savo namuose įsirengti darbo vietą.

„Tai yra labai geras pavyzdys, nes matome, kad karantinas yra didelis, pasaulinis įvykis, kuris keičia žmonių įpročius ir atsiranda poreikis, kurį turime išpildyti žmogaus gyvenamojoje erdvėje. Jeigu žiūrėtume istoriškai, būtų labai lengva pagrįsti pasaulinių įvykių ir žmogaus namų keitimosi ryšį. Buvo laikas, kai žmonės neįsivaizdavo, kad baldai gali būti iš dirbtinių medžiagų, ne tik iš medžio ar akmens. Baldas turėjo būti iš natūralaus medžio masyvo, tačiau keičiantis laikams, ekonominei, politinei situacijoms, pačiai baldininkystei kaip amatui taip pat keičiantis, įvykus pramonės revoliucijai, kai atsirado galimybė gaminti masiškai, įvyko pokytis, kad baldas gali būti pagamintas ne tik iš natūralaus medžio masyvo, bet ir įvairių dirbtinių medžiagų“, – realių tendencijų pavyzdžių pateikia interjero specialistė.

Sovietinis interjeras
Foto: Shutterstock

Interjeras pagal žmogaus poreikį

Pašnekovė juokauja, kad paprastai pirmasis susitikimas su klientu būna tarsi pirmasis pasimatymas: abi pusės nori viena kitą pažinti, išsiaiškinti lūkesčius, ateities planus. Visa tai padeda interjero dizaineriui sukurti individualiai naujakuriui pritaikytą interjero projektą. Neretai tokie pasimatymai trunka ir penkias valandas.

„Labai džiugu, kad mūsų klientai yra tie žmonės, kurie yra pakankamai save pažįstantys ir ateina jau aiškiai žinodami, ko nori visose gyvenimo srityse. Mums tuomet belieka jų asmenybę perteikti jų namuose, interjero sprendimuose. Žinoma, būna ir tokių žmonių, kurie vis dar būna gana chaotiški. Tačiau reikia suprasti, kad namų erdvė visiškai atspindi jų gyventojus, tai yra ta vieta, kuri turi būti skirta jos gyventojams, ne dizaineriui ar draugams. <...> Gavęs visą reikiamą informaciją apie naujakurio poreikius, interjero dizaineris gali kibti į darbus. <...> Susitikimo su žmogumi metu, mes galime suprasti, kas jį įkvepia, kas jam patinka, kokia jo asmenybė, viską, taip pat ir tendencijas, sujungti ir perteikti tai į jo namus“, – pasakoja R. Bužinskaitė.

20 amžiaus interjeras
Foto: Shutterstock

Šiandien naujakurių norai ir įpročiai, interjero ekspertės teigimu, yra gerokai pasikeitę. Įtakos tam turėjo ne tik pandemija, pasikeitęs gyvenimo būdas, bet ir laikmetis. Pasak pašnekovės, norint suprasti, kaip keičiasi lietuvių namų interjeras, reikia nusikelti beveik 100 metų atgal.

„Kad suprastume, kur mes esame šiandien, reikia palyginti, kur buvome anksčiau. Interviu metu mes esame mūsų studijoje, kuri įsikūrusi tarpukario laikų pastate, kai mes turėjome gana turtingą tarpukario laikų kultūrą, neblogą ekonominę situaciją ir tai lėmė tai, kad tuo metu Lietuvoje interjerai buvo labai turtingi. Ne tik sprendimais, medžiagomis ir, žinoma, kainomis, bet ir meistrystės, kultūros. Tuo metu namai buvo planuojami taip, kad juose būtų lengva bendrauti, atvirų, didelių erdvių poreikis. Paskui sekė tamsusis laikotarpis, nuo Antrojo pasaulinio karo, kai mes ilgai nebuvo laisvi, žmonių mintys buvo sutelktos į išgyvenimą, būtiniausius poreikius. Namai tapo saugia vieta, tačiau buvo labai svarbu, kad jie atliktų funkciją. Ši unifikacija mus buvo apėmusi gana ilgai ir aš manau, kad tam tikrai prasme, žmonės įprato rinktis tai, ką pamato pas kitus, ir tai kažkiek vyksta ir šiandien“, – aiškina R. Bužinskaitė.

Tačiau, interjero dizainerės teigimu, į lietuvių namus jau veržiasi individualumas. Nepriklausomybės atgavimas suteikė galimybę pažinti save bei užsienio kultūras, dizainą ir visa tai po truputį atsiduria ir mūsų namų interjeruose.

„Iš pradžių interjeruose galbūt vyravo kažkoks chaosas, nes atgavus nepriklausomybę ir gavus šansą turėti viską, visko ir norisi. Taip pat vis dar nedrąsu ir vis dar dairomės, ką gi turi kaimynas. <...> Bet žmonės ėmė keliauti, pamatė, kad yra daug įvairių spalvų, formų ir galimybių“, – sako pašnekovė.

Skandinaviškas stilius
Foto: Shutterstock

R. Bužinskaitė tęsia, kad laikui bėgant atsirado įvairesnių interjero stilių, tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija, kad naujakuriai daugiau linkę savo namus sukurtus personalizuotus ir estetiškus, jie nesivaiko ir nekopijuoja vieno konkretaus interjero dizaino. Veikiau, iš kiekvieno jų paima tai, kas jiems priimtina ir gražu. Pašnekovės teigimu, prie individualumo kūrimo namuose prisidėjo ir pandemija, kuri paskatino žmones daugiau laiko leisti namuose ir su jais susipažinti, juos pajausti.

„Pandemija leido mums pajausti namus ir tai, ką juose turime. Pavyzdžiui, jeigu gaminame valgyti, tai nėra tik procesas, tai yra ir potyris, ką mes tuo metu jaučiame, ar mums patogu. Ką reiškia ryte praustis po dušu, tai nėra tik funkcija, tai yra ir emociją, kurią žmogus gauna. Manau, kad žmonės ėmė daug smarkiau jausti tą „čia ir dabar“ jausmą ir jeigu norime, kad mes šią akimirką jaustumėmės gerai, mūsų aplinka taip pat turi būti komfortiška“, – pabrėžia interjero ekspertė.

Sovietmečio butas
Foto: Shutterstock

Pašnekovė tęsia, kad šiandien naujakuriai pageidauja ne tik darbo erdvės, bet ir kitų patalpų, erdvių savo namuose.

„Kadangi mes daug laiko ėmėme leisti savo namuose, manau, kad darbo vieta tapo savaime suprantamas dalykas. Bet turime ir kitų tendencijų. Šiandien naujakurių namuose atsiranda erdvių skirtingoms funkcijoms, pomėgiams, pavyzdžiui, sportui, jogai, skaitymui ir pan. Tuomet naujakurys nori, kad tai būtų atskira erdvė, nes jam vis tiek norisi pabėgti, pakeisti vietą“, – papasakoja namų įrengimo specialistė.

Interjero dizainerė akcentuoja, kad kiekviena namų erdvė, ypač darbo zona, turi būti ne tik stilinga, bet ir patogi. Anot jos, tokiose erdvėje prioritetą reiktų teikti komfortui.

Visą pokalbį galite žiūrėti laidoje „Keturios sienos“.