Su trenksmu užbaigdami 2021 metų Spalvos mėnesį, atsigręžkime šiek tiek atgal ir apžvelkime svarbiausias pastarųjų 50 metų interjero spalvas, rašo apartmenttherapy.com.

1970-ieji: avokado žalia

Kaip ir šiomis dienomis, 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje visus atspalvius įkvėpė motina gamta. „1969 metais užbaigus misiją į Mėnulį ir žmonėms pirmą kartą išvydus Žemę iš kosmoso, 8-ajame dešimtmetyje atgimė susidomėjimas gamta ir buvimu lauke“, – aiškino interjero dizainerė „Modsy“ stiliaus viceprezidentė Alessandra Wood. „Populiariausios interjero spalvos turėjo pabrėžti sąsają su išoriniu pasauliu ir pririšti gyventojus prie gamtos“.

Nors interjeruose šėlo rudi, geltoni ir oranžiniai rūdžių atspalviai, niekas neprilygo avokado žaliai spalvai. Daugybė dizaino entuziastų pirko virtuvės reikmenis, kurių spalva buvo tokia pati kaip gvakamolės. Svarstote, kodėl šis atspalvis buvo toks populiarus? Viena iš versijų yra ta, kad jis gerai derėjo su kitomis itin madingos paletės spalvomis, išplitusiomis 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Be to, jis primindavo gyventojams, kad jie nėra itin nutolę nuo gamtos. Juk avokado spalva ne itin skiriasi nuo žolės spalvos, bet yra šiek tiek blankesnė ir ne tokia erzinanti.

Foto: Shutterstock

1980-ieji: rausvai violetinė

Pereikime iš karto prie 9-ojo dešimtmečio, kai dizaino pasaulis užsikrėtė požiūriu „daugiau yra daugiau“. Kadangi šis dešimtmetis sutapo su sparčiu ekonomikos augimu, dekoro entuziastai pamėgo perteklių, įskaitant ryškias pastelines spalvas, kurios puikiai derėjo su akcentiškomis metalinėmis ir neoninėmis spalvomis. „Žemiškos ir gelsvai rusvos spalvos užleido vietą lengvoms ir orinėms, prabangioms 9-ojo dešimtmečio paletės spalvoms, – aiškino A. Wood. – Spalvų mados poslinkiai atspindėjo naują kultūrinį mąstymą, susijusį su ekonominiu palengvėjimu ir naująja gerove vadinamos reiganomikos (JAV prezidento Ronaldo Reagano ekonomikos politikos – red. past.) laikotarpiu“.

Be tokių spalvų kaip turkio ir ryški rožinė, 9-ojo dešimtmečio dizaineriai naudojo pastelinius persikinės, purpurinės ir rožinės spalvos atspalvius, ypač rausvai violetinę. Ši blankiai violetinė spalva su švelniu rožiniu atspalviu, pavadinta pagal laukinę gėlę dedešvą, figūravo visur, nuo miegamųjų iki vonios kambarių ir ant tokių daiktų kaip langų žaliuzės, kilimai ir net baldai. Kodėl rausvai violetinė? Nes ji buvo įvairiapusiška. Ryški, bet prislopinta, įžūli, bet tuo pačiu beveik neutrali, jei derinama su kremine, rusva ar ruda spalvomis. Rausvai violetinė taip pat buvo pakankamai sodri, kad atsilaikytų prieš neoninius atspalvius.

Violetinė spalva namuose
Foto: Shutterstock

1990-ieji: miško žalia

Prabėgus dviem dešimtmečiams nuo pamišimo dėl avokado spalvos, žalia vėl sugrįžo – tik šį kartą gerokai patamsėjusi. „Manau, kad 10-ojo dešimtmečio miško žalumos spalva kilo iš noro užfiksuoti stabilumą bei ilgaamžiškumą po 9-ojo dešimtmečio ekonomikos bumo, – manė A. Wood. – Miško žalia dažnai siejama su federaliniais dizainais iš Ankstyvosios respublikos laikų“. Jei 9-asis dešimtmetis atnešė pinigų ir lengvesnių spalvų paletes, tai 10-ojo dešimtmečio spalvų tendencijos orientavosi į klasikines spalvas – veikiausiai tikintis, kad šis klestėjimas tęsis dar ilgai, teigė A. Wood.

Žinoma, miško žalia nebuvo vienintelis atspalvis, karaliavęs 10-ajame dešimtmetyje. Šį dešimtmetį taip pat buvo mėgstamos purpurinės spalvos, kurias galite prisiminti iš tokių serialų kaip „Friends“ („Draugai“). Šios spalvos nebuvo miško žalios papildymas, tačiau jos pasižymėjo panašiu įsotinimu.

Sovietinis interjeras
Foto: Shutterstock


2000-ieji: dangaus mėlyna

Argi gali būti geresnis būdas pasitikti naują šimtmetį negu su nauju spalvos pokštelėjimu? Naujas tūkstantmetis prasidėjo naujų spalvų protrūkiu, kuriame į priekį išsiveržė švelni, bet ryški dangaus mėlynumo spalva. Priešingai negu galėjote pagalvoti iš filmo „The Devil Wears Prada“ („Ir velnias dėvi „Prada“), Miranda Priestly ir jos darbuotojai neišrinko šios spalvos pačia madingiausia spalva. Iš tikrųjų tai „Pantone“ 2000 metais pirmą kartą skelbdami Metų spalvą, dangaus mėlyną pripažino metų spalva. Ji taip pat puikiai derėjo su smėlio spalvomis, kurios buvo būdingos to laikmečio statyboms.

2010-ieji: tūkstantmečio rožinė

Žinoma, nė vienas pokalbis apie madingiausias įvairių laikmečių spalvas nebūtų išsamus be tūkstantmečio rožinės. Dar net visai neseniai lašišų atspalvio rožinė buvo regima visur – iš tikrųjų visur. Instagrame? Senojoje darbovietėje? Ant odos priežiūros produktų buteliukų? Patikrinkite!

Anot A. Wood, viena iš pagrindinių šios spalvos patrauklumo priežasčių galėjo tapti tuometinė moterų įtakos banga. „Kultūriškai per visą XX amžių rožinė buvo laikoma moteriška spalva, – aiškino ji. – Peržengus 2010 metų ribą, tūkstantmečio rožinė metė iššūkį įsitikinimui, kad šis atspalvis yra glaudžiai susijęs su lytimi, ir sugrįžo į priešakines universalių spalvų gretas“. A. Wood pažymi, kad atsigręžus į tą dešimtmetį, galima pastebėti nemažai kultūrinių pokyčių, kaip visuomenė pradėjo kalbėti ir apibrėžti lyties bei seksualumo sąvokas. Išlaisvinus rožinę nuo asociacijų, susijusių su lytimi, ši spalva tapo ženklu, kad nuo 2010 metų į žmonių galvas pradėjo brautis progresyvesnė mąstysena. Argi tai ne puiku?