Karjerą pradėjo sunkiais laikais

Būsto įrengimas kai kuriais atvejais yra nemenkas iššūkis ir su interjero dizainu nieko bendro neturintiems naujakuriams, ir profesionams. „Delfi TV“ laidoje „Keturios sienos“ interjero dizainerė Justina Skurdelytė sako, kad ji pati interjero dizainere dirba daugiau nei 10 metų.

„Viskas dėliojosi pakankamai organiškai, dar būdama mokykloje žinojau, koks bus mano kelias. Paskutinėse klasėse jau būdama tikra, kad noriu studijuoti interjero dizainą, ėjau tuo keliu ir nebuvo jokių nuokrypių“, – prisimena pašnekovė.

Pasak J. Skurdelytės, sunku pasakyti, kiek per visus šiuos metus jai teko įrengti namų. Savo profesinę karjerą pašnekovė pradėjo prieš pat didžiąją ekonominę krizę.

„Pradžia buvo ganėtinai sudėtinga, tais laikais mes neturėjome ir tiek galimybių įgyvendinti savo kūrybines mintis, ką turime dabar. Lyginant šių dienų interjerus ir tuometinius, tai jie kardinaliais skiriasi“, – akcentuoja interjero dizainerė.

Prisimindama pirmąjį klientą, J. Skurdelytė sako, kad gauti pirmąjį užsakymą nebuvo lengva, tačiau užsidegimas ir tikėjimas ją vedė link tikslo.

„Dabar nepamenu, kaip gavau pirmuosius klientus, bet jų buvo, po studijų jau galėjau įsilieti į darbą pilnu ritmu, įtikinti klientus ir realizuoti savo vizijas jų namuose“, – sako pašnekovė.

Techninė ir kūrybinė dalys

Nuo ko prasideda interjero planavimas? Pasak J. Skurdelytės, pirmiausia yra būtina idėja, vizija, kaip būstas (butas, namas, kotedžas ar kt.) turi atrodyti. Interjero dizaineris turi tai išsiaiškinti, todėl labai svarbu yra kliento ir interjero dizainerio abipusis pasitikėjimas.

„Labai svarbus yra bendravimas, kiekviena pusė turi išsakyti savo norus, pageidavimus, vizijas, sprendimus. Be abejo, neatsiejama nuo darbų pradžios yra techninių sprendinių išsiaiškinimas, brėžinių parengimas. Tuomet renkamės medžiagas apdailai ir baldams, pačius baldus. Tai procesai susideda iš techninės, stilistinės dalių ir bendravimo su klientais, meistrais. Interjero dizaineris turi išmanyti ne tik savo darbą, bet ir meistrų, pavyzdžiui, santechnikos, elektrikos niuansus“, – vardija J. Skurdelytė.

Pasak interjero dizainerės, projekto sudėtingumas priklauso nuo daug veiksnių. J. Skurdelytė sako, kad yra projektų, kurių ir pradžia ir pabaiga yra sklandi. Būna ir tokių procesų, kurie tampa tikru iššūkiu.

„Susiduriama su techniniais sprendimais, kai galbūt buvo kažkokia vizija ir jos nepavyksta įgyvendinti, nes kažkas stoja arba reikalingi ypatingi sprendimai. Bet kiekvieną iššūkį galiam išspręsti, man sudėtingiausia, ką savo darbe galiu įvardinti, yra kūrybinis štilius. Kai mintys tave apleidžia, kūrybinės mintys kažkur išnyksta. Tada vėl turi sukaupti jėgas, surasti įkvėpimo, vėl grįžti į savo kūrybinį kelią tęsti veiklą“, – pasakoja J. Skurdelytė.

J. Skurdelytės interjeras (Dizainerės nuotr.)

Anot pašnekovės, nė vienas interjero dizaineris neprieštaraus, kad šios profesijos atstovas šalia visų veiklų dar turi būti ir geras psichologas, kuris sugeba padėti naujakuriams susitarti dėl būsimų namų vizijos ir sprendimų.

„Būsto įrengimas reikalauja daug energijos ir emocijų. Tai priklauso nuo žmonių, nuo jų asmenybių, kaip jie reaguoja į tam tikrus procesus. Būną įvairių situacijų, tai reikia ir paguosti, ir išklausyti, ir suprasti“, – pabrėžia interjero dizainerė.

Pašnekovė sako, kad jai yra tekę nutraukti bendradarbiavimą su naujakuriais, nes šie nebuvo aiškiai suplanavę savo lūkesčių. Pasak J. Skurdelytės, labai svarbu dar planuojant namus numatyti, ko ir kaip juose norima.

„Nesutampa vizijos arba tiesiog nėra ryšio tarpusavyje, bendradarbiavimas tampa sudėtingas, tad geriau nutraukti darbus, nes nė vienai pusei darbas nebūna malonus“, – sako interjero dizainerė.

Biudžetas – vienas esminių veiksnių

Vienas esminių dalykų planuojant būstą – biudžetas. Pasak J. Skurdelytės, naujakuriai jau nuo pat būsto planavimo pradžios turi paskaičiuoti, kiek pinigų jie gali skirti savo būsto įsirengimui.

„Biudžetas yra svarbus, nes tai į rėmai, į kuriuos remiamasi parenkant tam tikrus sprendimus. Viskas priklauso nuo biudžeto. Kuo klientas yra konkretesnis, tuo jam yra lengviau pasiūlyti tinkamesnį sprendimą, atitinkantį jo lūkesčius“, – sako interjero dizainerė.

Kokį biudžetą reikia nusimatyti, pasak J. Skurdelytės priklauso nuo klientų lūkesčių ir norų. Kiekvienas būstas gali kainuoti labai skirtingai.

„Jeigu klientas turi daug lūkesčių, kuriems reikia skirti ir didesnį biudžetą, būsto įrengimas kainuos daugiau. Jeigu lūkesčiai nėra dideli, kainuos mažiau. Viskas priklauso nuo pasirinkimo, kliento pageidavimų. <...> Galima sakyti, kad pilnas būsto įrengimas gali kainuoti nuo 300 Eur/kv.m“, – pažymi interjero dizainerė.

J. Skurdelytės interjeras (Dizainerės nuotr.)

Ji taip pat pastebi, kad naujakuriai, planuodami ir įsirengdami savo namus, daro įvairių klaidų. Anot jos, nereikia įsivaizduoti, kad būsto įsirengimas yra tik paveikslėlių dėliojimas.

„Pati būsto įsirengimo pradžia susideda iš techninių sprendimų, pavyzdžiui, elektros instaliacijos suplanavimas. Patarimas būtų kreiptis į specialistą ir su juo susidėlioti techninius sprendimus ir jais vadovautis, kad paskui nereikėtų griauti sienas, jau jas nudažius. Dar koks būtų patarimas, tai į būsto įrengimą žiūrėti labai paprastai, žaismingai. Ar tai būtų kūrybiniai darbai, ar techniniai momentai, reikia į viską žiūrėti kuo pozityviau“, – vardija pašnekovė.

Pati J. Skurdelytė įkvėpimo semiasi iš aplinkos. Be to, vienas pagrindinių jos kūrybos šaltinių – gamta. Būtent į tai atsigręžti ji linki ir kiekvienam, ketinančiam įsirengti savo namus.