– Kaip save atradote interjero nišoje?

– Nuo pat mažumės, kiek save atsimenu, su sese dvyne mėgome stumdyti kambarių baldus. Likdavome vienos namuose ir nešiodavome lovas, keisdavome lentynų dekorą, puošdavome namus Kalėdų, Velykų, gimtadienių progomis.

Vėliau, jau studijų metais, ir, kai gyvenau Londone nuomotuose kambariuose, visada ieškodavau sprendimo kaip sukurti jaukumą, perdažyti baldą ir kokias žvakes ar paveikslą priderinti. Man visada yra svarbi aplinka, nesvarbu ar tai mano namai, ar ne.

– Dabar turėjote puikią progą visas idėjas įgyvendinti savo namuose. Kaip pasiryžote 1930 m. namų renovacijai savo pačių rankomis?

– Taip, mes gyvename labai arti Amsterdamo, Zandamo miesto centre. Būstas turi savo šarmo, nes yra 90 metų senumo. Viso būsto kvadratūra 130 kv. m, jis yra įrengtas per du aukštus. Pirmame aukšte yra virtuvė, skalbinių kambarys, tualetas, o didžiausia erdvė yra 40 kv. m ploto svetainė, nes ten praleidžiame didžiąją laiko dalį. Antrame aukšte 3 kambariai, tualetas, ir vonios kambarys.

Kadangi su vyru turime meninę gyslelę, net nebuvo kalbų, kad savo namams samdysime kompaniją, kuri viską padarys už mus. Nyderlanduose labai aukštos statybininkų paslaugų kainos, ir neretai tenka nusivilti jų darbų kokybe.

Tuo labiau mano vyras Rogier moka visus remontų darbus atlikti pats. O, jeigu kas ir nepavyks, tai priekaištus galime reikšti tik sau.

Miglė Rijkhoek su šeima
Foto: Asmeninis archyvas

– Papasakokite plačiau apie pagrindinius pokyčius, kuriuos įgyvendinote namuose?

– Kai tik atsikraustėme, pradėjome nuo svetainės įrenginėjimo – lyginome sienas, ir dažėme. Lupome seną laminatą, po juo atradome labai gražias senas, pušies medžio grindis. Nusprendėme, kad mes jas tik atnaujinsime – nušlifuosime bei padengsime baltu laku. Jos nėra tobulos, pabraižytos ir nusidėvėjusios, bet taip tik dar jaukiau.

Taip pat keitėme visus baldus, bet naują derinome su senu. Stalas buvo likęs iš praeitų šeimininkų, tad mes nušveitėme blizgų laką, o kojas nudažėme juodai. Derinome prie naujų valgomojo kėdžių.

Indaują taip pat radau per skelbimus iš antrų rankų. Ji labai sunki ir didelė, buvo kapučino spalvos, tad mums ją reikėjo perdažyti ir atnaujinti, kad tiktų prie svetainės dekoro.

Prieš tai svetainėje buvo baltos durys, ir aš vis pasvajodavau kaip norėčiau turėti juodas duris su stiklais. Vieną dieną bevaikščiojant po sendaikčius aptikau duris – baltas su stiklais. Vyrui teko perdažyti juodai ir mano svajonė išsipildė!

Būsto pokyčiai
Foto: Asmeninins albumas

Miegamąjį kambarį įrenginėjome jau net du kartus. Tai yra didžiausias kambarys antrame aukšte – 20 kv.m. Kadangi sužinojome, kad beldžiasi nauja gyvybė, teko perplanuoti antro aukšto kambarius. Vietoj miegamojo įkūrėme vaikų kambarį, o miegamąjį įkūrėme buvusiame svečių kambaryje.

Ir vėl viską darėme patys. Visos sienos baltos, viena betono efekto. Išgriovėme sandėliuką kambaryje, atradome dar vieną langą ir suprojektavome didelę sieninę spintą.

Kuriu instagramo paskyrą, tai ten dalinuosi daug prieš ir po. Žmonėms patinka matyti rezultatą, kurį pasiekiame pačių rankomis. Mes juos įkvepiame nebijoti daryti patiems. Ir iš tikrųjų, praktiškai viską įmanoma pasidaryti patiems.

Taip pat naujai įrengėme darbo bei vaikų kambarius. Visuose kambariuose daug daiktų iš antrų rankų. Atnaujinome antikvarinę spintą, kurią pastatėme vaikų kambaryje.

Darbo kambariui radau 1950 m. stalą, specialiai buvo gamintas vienam didžiausių bankų Nyderlanduose – tai buvo direktoriaus stalas. Sėdėdama ir dirbdama prie tokio stalo dažnai susimąstau, o jeigu jis prakalbėtų, tai ką papasakotų šis 70 metų senumo stalas.

Dar ne mažiau įdomus projektas buvo mūsų mažas balkonas. Kadangi kiemo neturime, o balkonas maždaug 3 kv.m sugalvojome padaryti iš balkono turėklų barą su aukštomis kėdėmis. Taip atsirado daugiau erdvės. Žinoma, plius visos dekoracijos, kurios priduoda jaukumo ir meilumo – žvakės, lemputės, augalai.

Liko atnaujinti koridorių bei laiptus, skalbinių kambarį, vonios kambarį – darbo dar apstu.

Būsto pokyčiai
Foto: Asmeninins albumas

– Kokį sprendimą/sprendimus išskirtumėte kaip išskirtinius?

– Manau, kardinaliai pakeisti virtuvę – iš 11 metų senumo į tai, ką dabar turime ir dar savo rankomis! Man tai buvo išskirtinis didelis ir daug kantrybės reikalaujantis projektas.

Ji nedidelė – tik 8 kv.m ploto. Peržiūrėjus daug interjero žurnalų bei pinterestą – supratau, kad noriu gražios žalios spalvos virtuvės. Iš pradžių su vyru manėme, kad užsakysime pas baldininkus naują. Apvaikščiojome visas mūsų mieste esančias virtuvinių komplektų parduotuves, bet niekur neradome TOS spalvos. O naujų baldų kainos mus tiesiog šokiravo. Tad grįžę namo ir apžiūrėję savo virtuvę, nusprendėme, kad viską atnaujinsime patys. Senos virtuvės durelės vis dar buvo labai tvirtos, tik netenkino blizgi spalva bei dizainas.

Vyras dar ir dabar sapnuoja virtuvės atnaujinimą, tad, kas neturite kantrybės, patarčiau net nepradėti! Vienas iš pavyzdžių, reikalaujančių kantrybės – 12 durų dažė net 96 kartus. Durelėms iš medienos padarė rėmus – iš blizgaus paviršiaus į matinį. Pats pagamino betoninį stalviršį, dažė sienas. Vieną palikome kaip autentišką akcentą – senų, rudų plytų sieną. Šalia šaldytuvo buvo nepanaudoto ploto, tai parinkau seną komodą iš sendaikčių. Perdažėme virtuvės spintelių spalva ir pritaisėme betono stalviršį. Virš jos pakabinome lentynas, kurias vyras pagamino iš sendinto medžio, o jose laikome mano dekoruotus daiktus, iš kurių dauguma taip pat yra iš sendaikčių. Man jie kupini žavesio ir istorijos.

– Dabar vis daugiau žmonių ne tik dėl tvarumo koncepcijos populiarumo, bet ir dėl pandemijos vis labiau atsigręžia į namus. Ką galėtumėte patarti žmogui, kuris nori savo būstą paversti jaukesniu?

– Visų pirma, tai daryti taip, kad patiktų jūsų šeimai, o ne draugams ar kaimynams. Kiekvienas sprendimas ir namas yra unikalus. Svarbiausia išsirinkti jums patinkantį interjerą, ir pagrindines 3/4 namų spalvas, kad namuose nebūtų per daug chaoso. Juk namuose norisi atsipalaiduoti ir pailsėti. O jaukumą sukuria dekoro detalės: tekstilė, apšvietimas, žvakės, paveikslai, kilimai, vazos, gyvos pamerktos gėlės.

– Kalbėdama apie interjerą dažnai paminite autentiškumą. Kokie paprasti sprendimai jo gali įnešti į namų būstą?

– Man autentiškumo įneša sendaikčiai. Pačių atnaujinti vieni ar kiti baldai, sena vintažinė vaza ar tiesiog močiutės dovanota lininė staltiesė. Manau, kad autentiškumą sukuria išskirtiniai daiktai iš praeities, kurie žmogui primena kažką labai brangaus ir sukelia sentimentus.

– O kaip Jūs atradote aistrą vintažiniams daiktams?

– Vėlgi tai įvyko ne staiga ir ne dabar, kai tai yra itin populiaru. Galima sakyti, kad aš augau apsupta vintažų. Mano mama nuo vaikystės domėjosi senienomis ir autentiškais daiktais, tad viskas persidavė ir man.

Vaikystės namuose buvo mini senų daiktų muziejus bei nemaža dalis pritaikyta namų interjere. Kai gyvenau Londone, savaitgalius dažnai praleisdavau vadinamuose blusturgiuose ir ten ieškodavau autentiškų detalių savo nuomojamiems namams. O viskas tik dar labiau sustiprėjo persikrausčius su vyru į Nyderlandus. Čia gyventi dėl sendaikčių man – tikras rojus. Yra daug parduotuvių, butikų, bei vyksta įvairūs turgūs.

– Gal galite plačiau papasakoti, kaip jūsų šis pomėgis išaugo į verslą Lietuvoje?

– Kadangi kuriu savo paskyrą instagrame, čia dalinuosi savo aistra vintažui. Atsirado nemaža žmonių grupė, kurie taip pat tuo žavisi. Tik grįžtu iš sendaikčių, ir jau plaukia žinutės, parodyk, Migle, ką nusipirkai.

Namai nėra guminiai, o grožio ir užmirštų daiktų sendaikčiuose tiek daug. Norisi nors šiek tiek prisidėti prie tvarumo. Mano svajonė turėti mažą, jaukų butikėlį su daiktais iš antrų rankų. Kiekvieną daiktą atrinkti kruopščiai ir su meile. Vis svarsčiau, kaip padaryti ir prekiauti vintažiniais daiktais, dekoro detalėmis Lietuvoje.

Vieną žiemos vakarą gaunu laišką iš Eglės Mastauskienės, su pasiūlymu kartu kurti ir dirbti. Esame tikros blusturgių mylėtojos. Nors gyvename skirtingose šalyse, bet mūsų namai panašūs. Pilni sentimentalių senelių palikimų, sendaikčių, kurie skoningai įsipina tarp modernių detalių. Kai pradėjome kurti paskyrą, Lietuvoje buvo tik kelios el. parduotuvės prekiaujančios senais daiktais. Taip gimė instagramo paskyra, o nuo šiol ir el.parduotuvė GOLDEN FLEA.

Iš noro kurti stilingus, unikalius ir gamtą tausojančius namus, kuriuose gyventų ilgaamžiai daiktai. Mūsų tikslas surasti laiko patikrintus, kokybiškus, išskirtinio dizaino sendaikčius, kurie namuose gyvens ne tik kaip interjero detalė, bet bus naudojami ir buityje. Dalinamės ir aprašome daikto istoriją, neretai atkapstome daikto gamintoją bei metus. Dalinamės originaliomis namų dekoravimo idėjomis ir patarimais.

– Ir pabaigai – kiekvieną sezoną vyrauja vis kitos interjero tendencijos, tad gal galite išskirti kelias rudens sezono interjero tendencijas, kurios lengvai ir be didelių išlaidų prigytų daugelio namuose?

– Šį rudenį verta atsigręžti į natūralumą, žemiškas spalvas. Nyderlanduose populiarūs interjero žurnalai skatina atsigręžti į gamtą, tvarią madą. Patarčiau išsirinkti kelis naujus augalus jūsų namuose, aplankyti sendaikčių krautuvėles ir ten rasti žvakidžių, žemiškų spalvų pagalvėlių.

O svarbiausia, kad namuose vyrautų meilė, pagarba ir nuoširdumas. Mylėkite vieni kitus ir džiaukitės net ir pačiu mažiausiu žingsneliu link savo svajonių namų.

Daugiau Miglės idėjų interjero kūrimui ČIA.