Ar jums yra tekę grožėtis meno dirbiniu, kuris visiškai atimtų žadą?

Paprastai žadą mums atima kažkas nepaprasta, tai kas sukelia nuostabą. Puikiai žinome, kad į garsias „meno šventoves“ žmonės plūsta iš viso pasaulio. Nesvarbu, tai yra Siksto koplyčia, Luvro muziejus ar Pekino Dangaus šventykla – vietos, kurios sukrečia savo grožiu, didingumu, harmonija. Tokie žmogaus rankomis sukurti šedevrai pasotiną ne tik smalsuolį, bet išjudina ir sielos gelmes.

Kaip yra pasakęs Louis Nizer „Žmogus, dirbantis rankom, yra darbininkas. Žmogus, dirbantis rankom ir protu, yra meistras. Žmogus, dirbantis rankom, protu ir širdimi, yra menininkas“.

Didysis menininkas sukūrė saulėlydžius, kalnus, miškus, jūras.. šiose vietose nurimstame, atsigauname, pailsime. Šie gamtos stebuklai pakeri, norisi sugrįžti vėl ir vėl. Žmogus yra gamtos mažesnysis menininkas, kurio genialūs darbai gali šimtmečiais stebinti bei žadinti vidinę gėrio ir grožio pajautą.

Savo mintimis dalinasi unikalių darbų ir idėjų autorius Andriaus Urbonas. Pasak darbų autoriaus – „viskas prasidėjo nuo meilės medžiui. Pirmieji darbai - restauracija, mėginimas pajausti natūralų medį, jo galimybes, tekstūrą. Viskas vykdavo po darbo valandų, naktimis, savaitgaliais... Su kiekvienu prisilietimu prie medžio kristalizavosi kažkas nauja. Taip gimė idėja sukurti nepaprastai įprastus medžio interjero dirbinius“. Šiandien profesionalo rankomis širdimi pajausti darbai – laikrodžiai, veidrodžiai, rėmai, širmos, šviestuvai, lentelės trofėjams, durų arfos, varpeliai bei eksterjero ir interjero dekoracijos keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir už jos ribų.

Kodėl rankų darbo interjero populiarumas atgimsta?

Žinome, kad Kaziuko mugės, miesto šventės ar kermošiai būna perpildyti pirkėjų, trokštančių įsigyti kažką, ko negalima rasti parduotuvėse. Savo įžvalgomis dalinasi A. Urbonas – „šiandieninis požiūris į rankų darbą yra labai pakitęs nei prieš šimtmetį. Anuomet gaminami medžio dirbiniai dažniausiai buvo skirti praktiniam panaudojimui, o puošyba tebuvo antraeilis tikslas. Puošnios interjero ir eksterjero dekoracijos paprastai būdavo pasiturinčiųjų, turtingųjų ar religinių bendruomenių privilegija. Galbūt šiandien neturėtume be ano meto pasiturinčių užsakovų visiems žinomų Mikelandželo ar da Vinči“, – šmaikštauja studijos įkūrėjas.

„Turbūt nemažai iš mūsų dar mena laikus, kai prieš keliasdešimt metų, vystantis technologijoms, rankų darbo dirbiniai tapo nemadingi. Ant sienų mieliau buvo kabinami vienodi fabrikiniai plastmasiniai laikrodžiai ar veidrodžiai blizgančiais plastiko rėmais. Ir tai buvo deficitas! Šiandien sunku tai suprasti. Kolektyvinė primityvi plastmasės grožio samprata subliuško bei įsivyravo natūralių medžiagų renesansas! Galbūt tai savotiška ir laisvės išraiška, po priespaudos dešimtmečių. Kiekvienas pajaustas rankų darbas yra unikalus, savitas, turintis išliekamąją vertę, sukuria ne tik gerą erdvės aurą, bet ugdo tvarkos, grožio, harmonijos suvokimą“, – mąsto A. Urbonas.

Natūralių medžiagų darbai – galimybė išreikšti savo savitumą

Kaip pastebi medžio dirbtuvių studijos savininkas – „šiandien žmonės negaili laiko ir išteklių, ieškodami savo erdvės interjerui kažkokios jaukios, širdžiai mielos detalės. Medis savyje turi kažkokios traukančios magijos. Juk tai natūrali medžiaga! Mediniai laikrodžiai, veidrodžiai, rėmai, šviestuvai, eksterjero ir interjero dekoracijos, širmos ar lentelės trofėjams – tai puikios, erdves šildančios kibirkštys ar dovanos artimiems, brangiems žmonėms. Puošni, vertinga rankų darbo detalė sujungia nesuderinamus dalykus erdvėje į darnią visumą, sukuria harmoniją bei unikalų dizainą. Reikia pastebėti, kad natūralios medžiagos, išmargintos ažūrų mozaikomis, sukuria gyvybingus kūrinius, gimdančius pozityvias emocijas, mintis“. Pasak profesionalaus darbų atlikėjo – „stebėti, kaip nuobodi ar šalta erdvė prisipildo šiluma, jaukumu, gera aura bei matyti užsakovų laimingas šypsenas yra tai dovana, suteikianti džiaugsmą bei įkvėpianti naujas idėjas“.

7 Priežastys – kodėl interjere rankų darbo medžio dirbiniai šiandien tampa vertybe?

Kaip teigia Andrius Urbonas – „šiandien interjere rankų darbo medžio dirbiniai tampa vėl vertybe dėl septynių pagrindinių priežasčių:

Pirma – vykstant kasdieniniai daiktų ar rinkos niveliacijai, atsiranda noras išsiskirti, ieškoti individualių išraiškos formų, netradicinių erdvių užpildymo galimybių ar daugialypių figūrų pritaikymo būdų daiktuose. Erdvės tampa įdomesnės, patrauklesnės.

Antra – pakito požiūris į rankų darbą, šiandien jis suprantamas kaip savirealizacijos bei kūrybos dalis. Rankos – tai tam tikras kiekvieno instrumentas, kurį įvaldyti reikia laiko, kantrybės, gebėjimo, o tai nėra paprasta. Išdirbtomis rankomis galime perteikti, įkūnyti vaizduotėje gimusią idėją. Technologijų amžiuje tai tampa savotiška prabanga, nes nemažai dalykų perkeliami tik į vaizdo ekranus“, – filosofiškai mąsto darbų autorius.

„Trečia – užsakovams pasidarė svarbu, kad rankų darbo medžio dirbiniai būtų ne tik kokybiški, puošnūs, turėtų praktinį pobūdį, bet ir išliekamąją vertę po keliolikos ar keliasdešimt metų, kaip sakoma būtų „amžinai madingi“. Jei užsakovas dirbinį įsigyja dovanai, be abejo pats dovanotojas sukuria papildomą dovanos vertę. Ar jus nesaugote pavyzdžiui senelio drožto šaukšto ar mamos siuvinėtos staltiesės vien todėl, kad šie žmonės jums buvo ar yra ypač brangūs?

Ketvirta – gražūs, estetiški paveikslai, veidrodžiai, širmos, laikrodžiai, interjero ir eksterjero dekoracijos, lentelės trofėjams ar šviestuvai skatina vidinę grožio pajautą, suponuoja erdvės darną, tvarką, harmoniją bei ramybę, įžiebia šviesias mintis“, – patirtimi dalinasi pašnekovas.

„Penkta – kiekvienas rankų darbo dirbinys skatina bendravimą tarp šeimos narių, draugų ar klientų. Pokalbių temos vystosi ir ieškant išskirtinių erdvės užpildymo detalių, ir aptariant jau sukurtą šviesos, medžio, spalvų ir grožio kompoziciją. Nesvarbu kas tai bebūtų – namai, biuras ar kavinė, į estetišką erdvę norisi sugrįžti vėl ir vėl.

Šešta – visuomenėje įprasta rankų darbo dirbinius sieti su natūraliomis medžiagomis. Tai yra teisinga. Dauguma nepaprastų šedevrų sukuriama iš laiko patikrintų, klasikinių medžiagų: vilnos, akmens, medžio, molio, bronzos ar kitų medžiagų.

Septinta – kiekvienam užsakovui svarbi kaina. Dažnai vyrauja susiformavęs mitas, kad rankų darbai „tai neįperkama prabanga“. Reikia pastebėti, kad nagingų meistrų Lietuvoje nėra daug, jie paprastai neturi laiko ir išteklių daug investuoti į reklamą ar nuomotis nuolatines prekyvietes, todėl jų darbų kainos dažnai yra gerokai mažesnės nei specializuotuose salonuose.