Pranešime spaudai rašoma, kad apklausos metu 62 proc. respondentų atsakė, kad savo svajonių buto interjerui pasirinktų šviesius atspalvius, trečdalis (33 proc.) prielankumą nurodė pastelinėms spalvoms ir tik 16 proc. apklaustųjų sakė, kad mieliau rinktųsi ryškias spalvas. Tamsius atspalvius bei ryškias spalvas dažniausiai rinktųsi jauniausi, 18-25 metų amžiaus respondentai.

„Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas sako, kad tyrimo rezultatus atkartoja ir NT vystytojų patirtis: lietuvių interjeruose dominuoja šviesios, ramesnės spalvos.

„Ar viską darytų patys, ar samdytų specialistus – lietuviai mėgsta namų kūrimo procesą, todėl vystytojai vidaus apdailai dažniausiai renkasi baltą ar kitas neutralias spalvas, leidžiančias lengviau detalizuoti būstą pagal savo skonį. Esame pastebėję, kad labiausiai trokštamas yra skandinaviškas ar artimas jam interjeras, kuriame dominuotų ramesnės, šviesesnės spalvos“, – atskleidžia M. Umbrasas.

Raudonas kambarys

Moterys linkusios tobulinti namus

Šviesias spalvas dažniau rinktųsi moterys, o kontrastams didesnį prielankumą dažniau išreiškė vyrai. Dizaino studijos „YCL studio“ architektas Aidas Barzda sako, kad tokį moterų pasirinkimą dažnu atveju gali lemti tai, kad jos savo namus mato kaip puikią galimybę tolimesniam tobulinimui.

„Taip realizuojamas siekis suasmeninti ir savaip paversti gyvenamąją erdvę jaukiu namų židiniu. Šviesios, pastelinės spalvos palieka daug galimybės dekoravimui ir tobulinimui, kai kontrastai ir ryškios spalvos jau savotiškai sukuria užbaigtumo jausmą“, – paaiškina specialistas.

Jo teigimu, tai nereiškia, kad vienas ar kitas pasirinkimas yra teisingas arba klaidingas. Anot eksperto, toks skirstymas nebūtų tikslingas.

„Yra konkrečios situacijos ir konkrečios užduotys, todėl labai svarbu jas žinoti, suprasti, ką bandoma pasiekti, renkantis vieną ar kitą spalvą. Lengviausia tobulinti tuos namus, kurie yra šviesūs – kaip užrašų knygelė, kurios balti puslapiai lengviau pasiduotų pokyčiams nei, tarkim, ryškiai raudoni“, – sako A. Barzda.

Populiariausios lietuvių spalvos: balta, geltona ir žalia

Apklausos rezultatai parodė, kad labiausiai lietuvių mėgstamos interjero spalvos yra balta (63 proc. respondentų paminėjo tarp mėgstamiausių), geltona (38 proc.), žalia (31 proc.), ruda, mėlyna (po 23 proc.) bei raudona (18 proc.).

Baltos spalvos ir jos atspalvių interjerai dažniau dominuotų moterų, aukščiausią išsimokslinimą, didžiausias pajamas turinčių, miesto gyventojų svajonių butuose. Vyrai dažniau rinktųsi juodą, mėlyną ir žalią spalvų gamas. 18-25 metų apklausos dalyviai prielankumą reiškė juodai, mėlynai, raudonai spalvoms.

Baltas kambarys

A. Barzda sako, kad pasirenkamos interjero spalvos gali nemažai pasakyti ir apie patį žmogų. Anot jo, kiekviena spalva turi tam tikrą jausmą: vienos ramina, kitos sukuria koncentruotą aplinką darbui ar hobiui.

„Kiekviena spalva turi tam tikrą etiketę. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgta balta yra rami spalva. Baltai dažytos erdvės vizualiai tampa didesnės ir atviresnės, o žmonės – neutralesni. Tai puiki spalva tobulinti erdvę toliau per dekoravimo elementus ar aksesuarus. Geltona spalva suteikia energijos ir užpildo optimizmu. Nemažai žmonių mėgsta naudoti geltonus motyvus virtuvėje, nes tai puiki spalva energijai akims ir skrandžiui.

Žalia spalva simbolizuoja klestėjimą, padeda sumažinti nerimą. Nerimo sumažinimas yra puiki priemonė tam tikroms erdvėms, todėl žalia yra mėgstama ligoninėse, sanatorijose. O mėlyna yra labai raminanti spalva, padedanti susikoncentruoti ir atsipalaiduoti. Ši spalva suteikia pasitikėjimo aplinka. Gal todėl nemažai bankų mėgsta naudoti mėlynos spalvos koloritus“, – atskleidžia architektas.

Jo teigimu, raudoną spalvą namuose reikėtų naudoti atsargiai. Nors daugelis sieja šią spalvą su romantika, meile, bet ji turi ir agresijos bei įniršio, sako specialistas.

„Tarp žmogų jaudinančių spalvų taip pat galėčiau paminėti oranžinę, kuri suteikia energijos ir entuziazmo. Taip pat sodri ir dramatiška yra violetinė, kuri istoriškai – prabangos spalva“, – teigia A. Barzda.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)