Natūralios ir ekologiškos medžiagos

Savaitgalį Frankfurte vykusi paroda šiemet daug dėmesio skyrė komfortui ir gerai savijautai, taigi natūralumas ir tvarumas šiemet toliau vyraus moderniuose būstuose.

Sveikos gyvensenos kultas šiandien smelkiasi į visas namų kertes, todėl parodos dalyvių dėmesys gerai savijautai nestebina. „Moderni grindų danga pasižymi gera patalpos akustika, šilumos laidumo savybėmis, yra maloni liesti, geba sukurti sveiką aplinką namuose ar darbe, yra tvari, iš natūralių medžiagų ir, be abejo, estetiškai patraukli“, – pasakojo Namų idėjų centro NIC atstovas N. Urbonavičius. Šiemet kaip niekada svarbus holistinis principas – kruopščiai suderintos grindys, sienos bei lubos.

Inovatyvios technologijos iš universitetų

Hanoverio universiteto studentų įkurtas startuolis „NuThinkers“ (liet. naujai mąstantys) parodoje pristatė netikėčiausias formas iš aplinkai draugiško džiuto. Jie sukūrė modulinę grindų sistemą, kuri įšyla arba atvėsta, taip sukurdama poilsio oazes viešose ar privačiose erdvėse.

Hildesheimo technikos universiteto studentai, ieškodami būdų sujungti skirtingas spalvų dizaino technikas, šviesų ir interjero dizainus bei paversti parodų sales draugiškesnėmis aplinkai, išvystė popierinių grindų idėją. Negana to, kūrėjai siekia pasiūlyti bei pritaikyti šį principą parodoms ir jų centrams visame pasaulyje.

Daug dėmesio kilimams

Įspūdžiais iš parodos dalinasi ir salono „Dubingiai“ atstovė Rima Rutalienė, kuri pristato šių metų kilimų tendencijas.

Šiais metais kilimų kolekcijose aiškiai matosi tendencija, jog naujausi pramonės technologiniai pasiekimai naudojami tvariam gaminiui. Dalis kilimų gaminama iš perdirbtų žaliavų. Kai kurie – pilnai iš perdirbtų žaliavų, kita dalis – iš dalies. Kaip pavyzdį Rima pateikė vieną vidutinio dydžio kilimą, pagamintą pilnai iš perdirbto plastiko, kuriam sunaudota 200 plastiko butelių. „Įdomiausia, kad tokios tendencijos buvo matomos ir prieš 5 metus, tačiau, iki šių metų jos buvo lyg antrame plane“, – pasakojo pašnekovė, pridurdama, jog technologijų lygis išvystytas tiek, jog sunku atskirti, kur gaminys iš tradicinių medžiagų, o kur iš perdirbtų žaliavų.

Technologinio proceso tobulinimas lėmė jog gaminama vis daugiau kilimų iš sintetinių pluoštų, kuriuos galima skalbti. Skalbiamų kilimų galima rasti tiek trumpo, tiek aukštesnio plauko segmentuose.

Viena ryškesnių tendencijų – Art Deco ir 60-ųjų disko stiliaus sugrįžimas. Jei praėjusiais metais vyravo atsargus spalviškumas, tai šiemet spalvos vis drąsiau atskleidžiamos įvairiuose gaminiuose.

„Kaip ir praėjusiu laikotarpiu vyrauja panašios bazinės kilimų spalvos –pilka ir žemės, tačiau jas aktyviai papildo tokie atspalviai kaip terakota, auksinė, įvairių atspalvių mėlyna (vandens ar turkio)“, – pasakojo R. Rutalienė.

Šių metų naujovė, kuri sparčiai įsitvirtina spalvų Olimpe – švelniai žalsva, mėtinė. Pasak pašnekovės, nors melsvų atspalvių buvo matoma daug, tačiau metų spalva paskelbtos klasikinės mėlynos buvo matyti nedaug. „Praėjusiais metais tarp kilimų buvo galima išvysti daugiau gyvojo koralo spalvų nei šiais metais klasikinės mėlynos“ – įspūdžiais dalijosi salono „Dubingiai“ atstovė.

Buvo galima stebėti didelę raštų įvairovę: klasikiniai, modernūs, vintažiniai, Art Deco stiliaus. Lieka madingi grafinio dizaino motyvai kaip ševronas, kvadratai, linijos ir kt. Labai populiarūs ir vintažinio stiliaus kilimai – sendinti blukinti klasikiniai raštai arba sendinti pratrinti grafiniai motyvai. Šių metų naujovė – sintezė. „Įdomiai ir stilingai atrodo modernūs kilimai, papildyti sendintos klasikos motyvais, pvz. betono dizaino fone matyti pratrinti klasikinio rašto gabalėliai“, – pasakojo pašnekovė.

Pasakodama apie medžiagiškumą, Rima pastebėjo, jog daugelis gaminių – iš aukštos kokybės sintetinių pluoštų. Pagrindinė medžiaga – polipropilenas, kuri neretai derinama su poliesteriu ar akrilu. Šių medžiagų siūlai minkšti, malonūs prisiliesti, žvilga.

Dalis sintetinių kilimų gaminama labai didelio tankumo (iki 3 milijonų mazgų vienam kvadratiniam metrui) ir dalinai gali keisti klasikinius vilnonius kilimus. Juose būna atkartojami persiškų kilimų raštai su plačia spalvų gama.

Nors natūralūs vilnoniai kilimai sudaro labai nedidelę dalį šių metų kolekcijose, jie išlieka ir atsiskleidžia naujomis spalvomis.

Kaip ir drabužiuose madingos išlieka ir gyvūnų odos tekstūros. Parodoje buvo galima stebėti dirbtinio kailio kilimų su karvės, zebro, tigro, triušio plauko kailio faktūromis. Ilgą laiką vyravusi natūrali oda sparčiai persikelia į dirbtinį pluoštą.

Kamštinė danga – bėgantiems nuo triukšmo

Parodoje pristatytas išsigelbėjimas nuo kaimynų triukšmo kenčiantiems daugiabučių gyventojams – grindų bei sienų danga iš kamštinės medžiagos. „Gamybos būdas bei žaliava nestebina, kol nesužinai, kad plokštės pagamintos iš perdirbtų vyno butelių kamščių, o dėka įvairios paviršiaus tekstūros garsus sugeria nepriekaištingai“, – įspūdžiais dalinosi Namų idėjų centro NIC atstovas.

Kitas akustiką veikiantis produktas – itin tvirta, vandeniui atspari vinilo danga, kuri pasižymi lanksčiu kamštinės medžiagos pagrindu, yra maloni vaikščioti. Pasak gamintojų, vinilas garso poveikį namuose gali sumažinti net iki 53 procentų.

Sprendimas klasikinio parketo gerbėjams

Jei vinilinė danga ar kamštis per daug egzotiškas sprendimas, išradingi kūrėjai siūlo pasirūpinti akustiniu parketinių ar laminato grindų paklotu. Sukurtas elastingos ir tvirtos putos sluoksnių derinys viename sluoksnyje. Pasak gamintojų, toks paklotas po parketu ar laminatu, gali sumažinti garsą iki 21 decibelo.

Danga iš atsinaujinančių išteklių

Nei purlinas, nei ekuranas nėra dažnai girdimi terminai. Ekologiška purlino grindų danga yra ekurano pagrindu pagamintas produktas iš poliuretano. Ekuranas yra kompozicinė medžiaga, kurioje įprasti naftos chemijos polioliai yra pakeisti atsinaujinančiomis žaliavomis – rapsų ar ricinos aliejumi ir kreida. Gamintojų teigimu, purlinas yra tiek aplinką tausojanti, tiek patvari medžiaga, neribojanti dizaino galimybių ir pritaikoma kiekvienam skoniui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)