Viešbutyje gerai apgalvota, ne tik kaip pritraukti keliautojus bei svečius, bet ir kaip paįvairinti gyventojų kasdienybę. Būtent todėl šalia pastato, jaukiose architektūrinėse nišose, įrengti suoliukai praeiviams, o didžiulė restorano terasa, nuo kurios driekiasi žaliuojantis Creekside parkas, nuolat sulaukia vietinių lankytojų.
Pastatas yra skaidrus. Jis nesislepia nuo praeivių akių, svetingai kviečia užeiti ar intriguoja laukiamajame esančia meno kūrinių ekspozicija. Įstiklinta laiptinė atskleidžia vidaus vaizdą, o fasade šis šviesos koridorius suteikia pastatui vertikalumo, pusiausvyros. Medinės balkonų ir terasų lentos sudaro aktyvų, pulsuojantį ritmą: vienoje pastato dalyje jos sumontuotos horizontaliai, o už stiklinio intarpo – vertikaliai. Taip pastatas padalijamas į tris korpusus.
Viduje apdaila taip pat suteikia bendruomeniškumo pojūtį. Natūralios ir tvirtos medžiagos tarpusavyje kontrastuoja: poliruotos blizgios grindys šalia tekstūriškų betoninių sienų, o greta – šiltas raudonmedžio masyvas. Didžiuliai ryškiaspalviai makramė nėriniai nutįsta nuo aukštų lubų ir perteikia meniškumo idėją jau laukiamojo zonoje. Rankų darbo amatai ir originalūs dirbiniai lydi visose patalpose bei miegamuosiuose.
Laukiamajame erdvė pasitinka jaukiu paprastumu. Įvairaus stiliaus krėslai, foteliai bei kėdės sukuria eklektikos įspūdį, tačiau didelėje erdvėje, kurioje apdailos medžiagos panaudotos itin saikingai, ji juntama labai švelniai. Vyrauja natūralios spalvos, kur ne kur išryškėja geltoni elementai. Naudojama be galo daug akmens bei medžio, taip pat odos. Visame viešbutyje kur ne kur funkciją atlieka trinkos. Recepcijos baldo fasade jie tapo stalo konstrukcijos sprendiniu, daug kur atlieka konsolės ar žurnalinio staliuko funkcijas.
Visame interjere juntamas neatsiejamas ryšys su išore. Į didžiulius langus kone atsirėmusios senų medžių šakos, išskirtinis dėmesys balkonams ir terasoms, jų jaukumui, lauko baldams ir lauko erdvėms. Tarp pastato nišų suformuotuose vidiniuose kiemeliuose malonu leisti laiką lauke. Nepabijota naudoti daug juodos spalvos – šalia šviesios medienos ir sodrios krūmokšnių žalumos ji atrodo itin dailiai, o bendrame fone toks derinys – gaivus, harmoningas ir natūralus. Jaukumo interjerui suteikia dygsniuoti lovūgalių ar lovatiesių gobelenai. Šis rankų darbo amatas, kadaise itin madingas, ilgam buvo pamirštas ir štai po truputį randa kelią į šiuolaikinius interjerus.
Miegamieji apstatyti itin funkcionaliai, pritaikytas minimalizmo principas. Kambariuose nėra darbo stalo, nes norima skelbti odę poilsiui. Darbo reikalams galima naudoti atskiras patalpas, prieinamas kiekvienam. Tempas viešbutyje ramesnis, lėtesnis, taigi neatidėliotinų dalykų, regis, nebelieka. Medžių šakos, praslystančios pro langų paviršių, ir užliūliuojantis pro lapus sklindančių saulės atspindžių mirguliavimas padeda pasijusti atskirtyje. Vonios kambariai – labai erdvūs ir šviesūs.
Didžiuliai dušai ir laisvai pastatomos vonios suteikia galimybę pasimėgauti vandens procedūrų malonumais net neišeinant iš kambario, o milžiniški langai leidžia grožėtis gamta net čia.
Viešbučių tinklo savininkų meilė menams, pareigos pojūtis bendruomenei ir gamtai bei aistra nuostabiam Sonomos vynui ir gastronomijai padėjo sukurti ne tik šeimininkų, bet ir vietos gyventojų ideologijas atitinkantį kampelį, kviečiantį ne tik paviešėti su nakvyne, o maloniai, kultūringai leisti laiką mėgaujantis tiek gamtos, tiek žmonių kūrybos šedevrais.
Projekto autoriai: David Baker Architects
Vieta: Hildsburgas (Healdsburg), JAV
Įgyvendinta: 2018 m.
Design HotelsTM narys
