Asmenybė ir interjeras
„Individualiojo namo Vilniaus priemiestyje interjerą kūrėme siekdamos racionalaus grožio, patogių ir jaukių namų jaunai šeimai, auginančiai du berniukus“, – pasakojo interjero žinovė A. Ambrazienė.
Kolegei antrino D. Pocevičienė: idėjas privačiam būstui įkvėpė ir patys šeimininkai, malonūs jauni žmonės.
Privačių namų ir butų interjero kūrimas sudaro didžiąją A. Ambrazienės ir D. Pocevičienės darbų dalį. Į interjero projektuotojas kreipiasi net ir atokiausių Lietuvos kampelių gyventojai. Nenuostabu – architektūros ir dizaino specialistės pirmiausia stengiasi pajusti klientą, sukurti namų interjerą, geriausiai atspindintį užsakovo asmenybę.
Keturių asmenų jaunos šeimos būstas jau buvo pastatytas, kai šeimininkai pakvietė architektes suprojektuoti ir įrengti gyvenamųjų erdvių interjerą.
„Susipažinus su šiais užsakovais – jaunais, maloniais žmonėmis, impulsyviai norėjosi į jų namus įnešti kažką labai šilto, šviesaus ir šiek tiek pavasariško. Viskas, ką pasiūlėme, buvo priimta labai teigiamai“, – pasidžiaugė D. Pocevičienė.
Iš pradžių buvo pasirinktos spalvinės gamos, turėjusios sukurti bendrą, o ne atskirų interjero elementų, šilumos dvelksmo nuotaiką. Taip gimė idėja naudoti natūralias medžiagas – šviesinto ir kietinto ąžuolo parketlentes, akmens vaizdo plyteles, granitą, natūralias spalvas.
Į pagalbą – veidrodžiai
Interjero kūrėjos žino: kai namie praleidžiama nedaug laiko, labiausiai tinka erdvesnės patalpos, kuriose jaučiamasi laisviau, galima greitai atsipalaiduoti, pailsėti.
„Pagrindinė užduotis buvo pirmame šio nuosavo būsto aukšte „suvaldyti“ keturias – svetainės, valgomojo, virtuvės ir laiptinės – erdves, kurios sudarė visumą. Sykiu stengėmės sukurti modernią ir solidumu dvelkiančią atmosferą“, – prisiminė dizainerė D. Pocevičienė.
Viskas puikiai pavyko – šiandien pirmas namo aukštas alsuoja vientisos erdvės pojūčiu, nors svetainės ir virtuvės erdves skiria židinio pertvara. Šioje erdvėje vyrauja natūralios gamtos spalvos. Ant grindų patiestas žalias apvalus kilimas tarsi kviečia prisėsti ant pavasariško pievos lopinėlio.
Pagrindinė svetainės siena ir lubų fragmentai suformuoti iš natūralių ąžuolo faneruotės plokščių. Faneruotės sienoje įstatytos „nematomos“ durys veda į darbo kambarį. Laiptinės siena padengta matinėmis su poliruotu reljefu akmens masės plytelėmis. Korpusinių ir minkštų baldų spalvos – šviesios, natūralios. Visą pirmo aukšto spalvų derinį atgaivina žali pustoniai, o šviesos pliūpsnį svetainėje, rodos, dar labiau sustiprina didžiuliai langai.
Ką interjero architektės rado pirmąsyk įžengusios į būstą? Vos tik įėjusioms į patalpą interjero kūrėjoms labiausiai į akis krito į bendrą erdvę įsispraudusi židinio sienos dalis. Ji buvo ganėtinai plati ir gili, joje įrengti vamzdynai, tad teko pagalvoti, kad siena atrodytų estetiškai ir kaip įmanoma lengviau.
„Į pagalbą pasitelkėme veidrodžius. Jais dekoravome kampą tarp židinio ir virtuvės sienos, tarsi panaikindamos nemažą storos sienos plokštumos dalį“, – sprendimą paaiškino architektė A. Ambrazienė.
Svetainės televizoriaus siena buvo dekoruota medžio vaizdo plokštėmis, kurios užlenktos ant laiptinės sienos. Tad pastarojoje esančios darbo kambario durys tapo nematomos. Ši medinė siena iš dalies „užlipa“ ant lubų ir užsilenkia ties židinio bei virtuvės spintos lubomis. Taigi, šios lubos sujungia skirtingas erdves.
Televizoriui pritaikyto baldo sienoje, ties langu, visu aukščiu priklijuotas veidrodis praplečia erdvę, atspindi pro langą įeinančią šviesą, kurios patalpoje, rodos, pasklinda dar daugiau. Svetainės dalyje, ties televizoriaus zona, įkomponuoti gėlių vazonai.
Pamėgtasis medis
Pasak interjero dizainerės A. Ambrazienės, valgomojo zoną buvo nutarta suformuoti erkeryje tarp langų. Virš stalo pakabintas šviestuvas yra tarytum šventinis kambario akcentas. Visai erdvei apšviesti panaudoti vamzdelius primenantys šviestuvai.
Zonai, kurioje yra didžioji virtuvės spinta, tiek už valgomojo stalo, subtilumo ir lengvumo suteikia medinės, tarsi dėžutėmis sudėliotos, nišos. Jų dugnas – plytelės, atkartojančios židinio plytelių tekstūrą.
Labai įdomus sprendimas virtuvės zonos valgomajame – stalas, sujungtas su darbastaliu. Virtuvės baldai padalyti į dvi grupes. Didžioji jų yra medinė, kita – dažyta, priderinta prie grindų piešinio. Medinės lubos laipsniškai pereina į medinių baldų dalį.
„Virtuvėje darbinę grindų zoną atskyrėme grindų plytelėmis. Jų linijas tapatinome su virtuvės aukštojo baldo dažyta dalimi. Pasirinkome tris apšvietimo grupes: pagrindinę, akcentinę virš stalo ir dekoratyviąją spintoje su šviečiančiomis nišomis“, – tęsė pašnekovės.
Mažojo tualeto plytelės – reljefinės. Beje, čia ties įėjimu taip pat buvo pritvirtinti veidrodžiai, kurie vizualiai praplatino siaurą praėjimą. Praustuvo spintelę teko pagaminti, o suprojektuotą metalo karkasą nudažyti tokia pat kaip gyvatukas, esantis priešingoje sienoje, spalva. Baldo stalčiukas – reljefinis dažytas, dengtas lieto akmens stalviršiu.
Laiptų sienoje panaudotos labai įdomios reljefinės poliruotu paviršiumi plytelės. Anot D. Pocevičienės, plytelių piešinys turi matinio ir blizgaus paviršiaus. Turėklai projektuoti iš stiklo, kuris suteikia lengvumo visam laiptų vingiui. Pirmo aukšto grindyse ir antro aukšto lubose – vadinamasis slystantis apšvietimas, išryškinantis plytelių reljefą.
Kilimas su laumžirgiu
Antrame individualiojo namo aukšte įrengti miegamieji pasižymi ramiais gamtos spalvų tonais. Du vaikų kambariai turi savitą spalvinę gamą, o tėvų miegamojo pagrindinis akcentas yra dekoratyvi medinė galvūgalio siena. Čia taip pat užslėptos durys į drabužinę ir vonios patalpą.
„Medis – viena mėgstamiausių mūsų medžiagų, prie kurių galima priderinti visas kitas. Todėl tiek namo pirmame aukšte, tiek antro aukšto miegamajame buvo panaudotos natūralios faneruotės sienų ir lubų plokštės“, – tęsė ranka rankon dirbančios specialistės.
Kad šeimininkų miegamajame durys į drabužinę būtų „nematomos“, praėjimo į vonios kambarį zonoje sukurta medžio vaizdo siena, susijungianti su miegamąja lova, kur ir atsiranda medžio grafika.
Didžiausio, šeimininkų miegamojo lova aptraukta mėlynos spalvos gobelenu. Fotelis taip pat mėlynas. Atgaivai ir žaismingumui ant grindų patiestas pilkšvai sidabrinis kilimas su laumžirgiu.
Vonios kambaryje suklijuotos pilko onikso vaizdo plytelės, įrengti koralo spalvos praustuvo baldai. Gyvatukas nudažytas sienų plytelių spalva.
Vyresnio sūnaus kambaryje vyrauja mokyklinė nuotaika: darbo stalas, spintelės, žalsvos ir pilkos spalvos pustoniai. Mažojo broliuko kambaryje sienos dekoruotos geltona ir pilka spalvomis. Mažylio lova yra namelio formos baldas, spintoje įrengta nedidelė niša su žaislų dėže apačioje, mielas foteliukas. Vaikų dušo patalpoje saikingai išreikštas mėlynos ir baltos spalvos kontrastas su reljefiniais intarpais.
Visi korpusiniai baldai buvo pagaminti pagal A. Ambrazienės ir D. Pocevičienės projektus. Specialistės projektavo ir medinę sieną su durimis už televizoriaus zonos, laiptų pusės link. Prie interjero deranti minkštų baldų dalis su staliukais, valgomojo stalai ir kėdės buvo pasirinkti ir įsigyti jau pagaminti.
Pradžia ir pabaiga
Anot D. Pocevičienės, pasirinkta interjero spalvinė gama sukuria tokią nuotaiką, kokios pageidaujama savo namuose. Tad spalvų pasirinkimas – svarbi pradžia. Toliau, pagal pirmuosius spalvų tonus, pasirenkamos plytelės, grindų dangos, baldai, kiti interjero elementai.
„Šiame nemažame name sienų jau nebegalėjome stumdyti. Viskas buvo sustyguota, matėme aiškų konstruktyvą, todėl teko prisitaikyti, – prisipažino D. Pocevičienė. – Turbūt didžiausią galvosūkį uždavė virtuvė, kurią aptikome tarsi ir už svetainės pertvaros, tarsi ir ne. Teko pasukti galvą ir pamačius vestibiulį bei laiptus-suktuką. Bet buvo labai įdomu rasti sprendimą, kad viskas atrodytų gražiai, estetiškai.“
Gyvenamojo namo lauko teritorijoje sumanyta įrengti landšaftą, kuriame natūralūs gamtos ir sukurti elementai būtų susiję tarpusavyje ir sudarytų savitą kraštovaizdį.
