Defektai atsirado vos po savaitės

Kaip pasakojo Laura, viskas prasidėjo nuo to, kad ji su vyru nusipirko miegamąjį kampą su dideliu pufu iš „Berry baldų“ parduotuvės. Kaip tik tuo metu baldų salonas taikė didelę nuolaidą, todėl sofą pavyko įsigyti 30 proc. pigiau. Vietoje 900 eurų už baldą šeima sumokėjo 600 eurų.

„Mums labai patiko skandinaviškas dizainas. Dėl šviesiai pilkos spalvos truputį abejojome, nes vaikų turime. Bet labai gera nuolaida pasitaikė ir patiko, kad turi didelę dėžę daiktams susidėti. Pufas taip pat su dėže. Gobelenas iš pradžių abejonę sukėlė, nes jis toks su pūkeliu. Galvojau, kaip ir su kuo jį reikės valyti. Tačiau pardavėja įtikino, kad viskas gerai. Mums dar įpiršo didelį flakoną impregnanto ir pasakė, kad dėmes pašalinsim labai lengvai“, – pasakojo Laura.

Po maždaug savaitės nuo pirkimo, pasak vilnietės, gobelenas pradėjo „burbuliuotis“, kaip seni megztiniai. „Aišku, tuos burbuliukus gali nurinkti elektriniu pūkų nurinkėju arba paimti ir skustuvu nuskusti. Bet mums kilo klausimas, ar neturėtų toks baldas bent 5 metus tarnauti? Juk kiekvieną dieną naudoji, turėtų būti kokybiškesnis“, – svarstė moteris.

Skandinaviškas interjero dizainas
Foto: Adobe Stock

Ji teigė nufotografavusi pakitusį gobeleną ir kartu su laišku nusiuntusi „Berry baldų“ įmonei. Pasiteiravo, ar yra galimybė grąžinti nekokybišką baldą. Anot jos, iš pat pradžių įmonė bendravo maloniai, tačiau po keleto mėnesių šeima sulaukė oficialaus laiško su prikabintu įrašu apie tai, kad gobelenas atitinka visus standartus ir bendrovė nesutinka su išsakytomis pretenzijomis.

„Pagalvojau – na gerai, dėl įdomumo pabandysiu kreiptis į VVTAT. Niekada nesu kreipusis ir net nežinojau, kaip reikia. Internete susiradau, užpildžiau ranka prašymą, nufotografavau ir nusiunčiau su visomis nuotraukomis, su įmonės atsakymu. Reikėjo surinkti visus dokumentus su sąskaita-faktūra. Tarnyba pradėjo labai maloniai bendradarbiauti. Bet tai buvo rudenį, žiemą dar tie susirašinėjimai tęsėsi“, – pasakojo Laura.

Priimti sprendimą užtruko daugiau nei pusę metų

Ji prisiminė, kad iš jos netgi draugai juokėsi, kad nori grąžinti baldą po trijų mėnesių – neva tai neįmanoma. Visgi, balandžio mėnesį Tarnyba turėjo pranešti apie savo sprendimą, tačiau vėliau data nusikėlė dar vienam mėnesiui.

Moteris sakė, kad gegužę, praėjus jau daugiau nei pusmečiui po pirkimo, VVTAT specialistai turėjo atvykti apžiūrėti sofos. „Man jau pačiai juokinga pasidarė, mes juk vis tiek naudojame tą kampą, nei mes jį apsidengę kažkaip. Po pusės metų aišku, kad yra atsiradusių defektų.

Tačiau kitą dieną po patikrinimo paskambino iš Tarnybos ir pasakė, kad „Berry baldų“ parduotuvės užsidarė ir jie neturi galimybės priimti tą baldą. Todėl bendrovė pasiūlė grąžinti pusę sumos ir pasilikti tą baldą. Nieko mes nesitikėjome atgauti, mums tiesiog buvo įdomu, kaip po pusės metų įmanoma naudotą baldą grąžinti. Mes sutikome ir jau kitą dieną mums pervedė pinigus“, – kalbėjo vilnietė. Šeimai liko ir baldas, ir pusė už jį sumokėtų pinigų.

Anot Lauros, pati baldų bendrovė nebuvo labai draugiška sprendžiant šį konfliktą. Po to, kai pervedė pinigus, paprašė, kad klientė raštu patvirtintų, jog daugiau pretenzijų dėl baldo neturės.

Prekės ženklą pardavė kitai įmonei

Kaip paaiškino „Berry baldų“ atstovė Rūta Barauskaitė, apie šį konfliktą jie nieko nežino, nes visai neseniai „Berry“ prekinį ženklą įsigijo iš UAB „Klaipėdos baldų prekybos“, todėl ši situacija greičiausiai susijusi su pastarąja įmone. Anot R. Barauskaitės, jiems dar niekada neteko susidurti su VVTAT, nors baldus pardavinėja jau dešimt metų.

„Mes visada stengiamės padėti klientui, išspręsti situaciją palankiai jam. Ir tai nepriklauso nuo to, ar gamintojas suteikė nuolaidą, ar praėjo grąžinimo ar garantinio laikotarpio terminas.

Apibrėžtų, tikslių rėmų, taisyklių neturime, esame žmogiški ir viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Tad stengiamės išsiaiškinti, suprasti, ko nori klientas, pasakome visus galimus variantus, o klientas pats pasirenka, kas jam priimtiniausia“, – baldų grąžinimo tvarką paaiškino R. Barauskaitė.

Kokias teises turi pirkėjas?

VVTAT specialistė Natalija Jarmulkovič priminė pirkėjams, kad pagal įstatymą daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu neturi tų savybių, kurių pirkėjas gali protingai tikėtis, t. y. Kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę.

Remiantis Civiliniu kodeksu, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. N. Jarmulkovič atkreipė dėmesį, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.

„Kiekvienu atveju prekės trūkumai ir jų kilmė yra vertinami individualiai, todėl nekokybišką prekę įsigijęs vartotojas, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą. Kartu su prašymu svarbu pateikti prekės pirkimo dokumento kopiją. Pardavėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Jeigu pardavėjas netenkina vartotojo reikalavimo, jį tenkina iš dalies, arba nepateikia atsakymo per 14 dienų, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka“, – problemos sprendimo eigą paaiškino specialistė.

Dažna klaida – nepatikrinimas prekės prieš ją atsiimant

Anot jos, vartotojų prašymai dėl baldų ir kitų interjero prekių yra pakankamai dažni. Vartotojai dažniausiai skundžiasi prekių kokybe, kai kurie susidūria su problemomis, kad nepasinaudojus daiktų patikrinimo teise prieš juos perimant iš pardavėjo arba kurjerio, praėjus kuriam laikui nuo daikto perdavimo momento, pastebimi defektai.

Tokie atvejai vartotojams kelia sunkumų, kai norima įrodyti, kad daiktas turėjo tam tikrus trūkumus daikto pirkimo-pardavimo metu. Iš vartotojų sulaukiama skundų ir dėl nevykdomų baldų gamybos darbų.

„Siekiant išvengti ginčo su pardavėju, vartotojams visuomet patariame pasinaudoti savo, kaip vartotojo, daikto patikrinimo teise ir prieš priimant prekę ją išpakuoti bei patikrinti, ar prekė nebuvo mechaniškai pažeista. Taip pat būtina išsaugoti prekių pirkimą–pardavimą įrodančius dokumentus, nes jie yra reikalingi, norint prekes grąžinti, keisti, remontuoti. Neišsaugojus prekės įsigijimo dokumentų, vartotojų reikalavimai tenkinami tik pardavėjui geranoriškai sutikus. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, vartotojas visais atvejais į pardavėją dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per dvejų metų laikotarpį (garantija pagal įstatymą)“, – patarimais pasidalino N. Jarmulkovič.