Vakaruose „euroremonto“ neprireikė
Daugelis amžių sandūros namų įrengimą ironiškai pakrikštijo „euroremonto“ vardu, tačiau retas galėtų įvardinti, kas jam būdinga. „Ikea“ interjero dizainerė Eimantė Nemanė pasakoja, kas išliko aktualu iki šių dienų, o ką namuose reikėtų pamiršti, rašoma pranešime spaudai.
„Visų pirma, Lietuvoje dešimtasis dešimtmetis žymėjo žingsnį į laisvos rinkos reguliuojamą pasaulį. Tai atvėrė didžiulę pasiūlą, neaplenkusią ir namų įrengimo – baldų, buitinės technikos, statybos prekių. Dėl to žmonės drąsiau eksperimentavo – jų neberibojo menkas pasirinkimas ir kiekvienas panoro savo būstui įpūsti gyvybės“, – pasakoja interjero specialistė. Anot jos, tuo metu susiformavo daugelio lietuvių suvokimas, kaip turi atrodyti namai.
E. Nemanė pasakoja, kad panašiu metu Vakaruose klestėjusios tendencijos buvo kitokios – vėl atsigręžta į minimalizmą, tačiau šįsyk jis buvo praturtintas ryškiomis spalvomis ir formų žaismu. Vis dėlto galima įžvelgti ir panašumų tarp Lietuvos bei likusio pasaulio.
„Pasitikdami naująjį tūkstantmetį, būstą lietuviai dailino kamštiniu sienų dekoru ir paįvairindavo jį klinkerio arba plastikinių dailylenčių detalėmis, luboms rinkosi pakabinamas gipso plokštes. Šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo lubų įgilinimuose įrengtas gausus apšvietimas“, – pasakoja interjero dizainerė. „Tačiau tiek čia, tiek Vakaruose buvo kuriamas šviesių kreminių spalvų interjeras, o sienoms buvo pasirenkama dirbtinai sendinta apdaila. Amžių sandūroje visame pasaulyje tapo populiaru jas dekoruoti akcentiniais tapetais, o baldus rinktis pūstų formų“, – prisimena pašnekovė.
2000-ųjų palikimas – sujungta virtuvė ir slankiojančios sistemos
E. Nemanė teigia, kad, nepaisant kai kurių aktualumą praradusių interjero sprendimų iš 2000-ųjų, dalis jų tapo neatsiejama namų dalimi, pavyzdžiui, būsto planavimo pokyčiai.
„Vienas iš pagrindinių iki šiandien išlikusių atradimų – su kitomis patalpomis sujungta, atvira virtuvė. Taip pat greta jos atsirado ir šiandien dažnai sutinkami baro sprendimai. Apie 2000 m. interjeruose pirmą kartą pasirodė slankiojančios sistemos, kurių neatsisakome ir šiuolaikiniuose balduose,“ – pasakoja specialistė.
E. Nemanės teigimu, amžių sandūroje pasikeitė ir baldams bei apdailai naudojamos medžiagos: „Dešimtąjį dešimtmetį įsivaizduojame kaip stiklo ir metalo amžių, o persiritus tūkstantmečiui baldai dažnai buvo gaminami iš laminuotų pjuvenų plokščių. Pastaraisiais metais vis labiau atsigręžiama į natūralias medžiagas, tokias kaip medienos plokštės“.
Šias baldų tendencijas atspindi paskutinė specialios jubiliejinės „Ikea“ 75 metų kolekcijos „Gratulera“ dalis, kurioje atkurti ikoniniai amžių sandūros baldai. Jiems būdingos ryškios spalvos, grynos formos, metalo apdaila, medienos plokščių naudojimas. Būstui gyvybės įpūs ir dešimtojo dešimtmečio tekstilė. Joje, kaip ir balduose, dominuoja mėlyna, raudona, žalia spalvos bei jų atspalvių dermė. Pagalvėlių, kilimų ir kitų gaminių išskirtinė savybė – nesenstantys geometriniai raštai.
Specialistė teigia, kad sugrįžtančios vakarietiškos 2000-ųjų tendencijos yra minimalistinės, tad jos nesunkiai įsilies ir į lietuvišką 2000-ųjų interjerą, ir šiuolaikiniuose namuose. O iš praėjusių 5–6 ir 7–8 dešimtmečių baldų kolekcijų, populiariausi tarp lietuvių buvo melsvi velvetiniai foteliai, pintos ratano ir metalinės tinklinės kėdės, juodai balti dryžuoti kavos staleliai bei puodeliai, 9 dešimtmečio raštų pagalvės.
