Kaip šį objektą aprašo brokerė, 1936 metais pastatytas namas tapo miestiečių ilgai laukta nauja Veliuonos mokykla. Joje mokėsi Petras Cvirka, o jos auklėtiniai ir šiandien ieško beržo, prie kurio tradiciškai nusifotografuodavo visi abiturientai.
„Namas buvo pastatytas unikalioje vietoje – ant vieno iš keturių Veliuonos piliakalnių. Vienas iš piliakalnių vadinamas kunigaikščio Gedimino kapu, didžiausias, kuriame kadaise stovėjo pilis, o šiandien vyksta įvairios šventės, yra atkurta pagonių ugnis – Ramybės kalnu, o tarp jo ir bažnyčios, ant nuosavo kalno, stovi šis nepaprastas namas. Visą piliakalnį (40 arų) užimanti namo sklypo teritorija – archeologinis paminklas, menantis šimtmečių istoriją. Parapiją Veliuonoje 1421 m. įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, aplink randamos iškasenos byloja apie atlaikytas nesuskaičiuojamas kryžiuočių atakas“, – rašo L. Baziukienė.
Ji teigia, kad naujam gyvenimui šis pastatas pirmą kartą atgimė 2002-2006 metais, kai buvo atlikta kapitalinė pastato rekonstrukcija. Jos metu namas buvo apšildytas, įrengta kompiuteriu valdoma kombinuota kieto kuro ir dyzelio katilinė, išvedžioti inžinieriniai tinklai, o erdvės performuotos į gyvenamąjį namą.
„Pavyzdžiui, 70 kv. metrų ploto mokyklos aktų salė virto įspūdinga svetaine su milžinišku židiniu, o buvusiame chemijos kabinete buvo įrengta daugiau nei 50 kv. metrų virtuvė su šildomomis grindimis ir valgomasis. Kai kurios autentiškos detalės ir šiandien traukia akį – pavyzdžiui, senovinių laiptų aikštelėje tebėra duobutė, kurią išmynė laiptais žemyn skubantys vaikai. Name įrengta didelė terasa, iš kurios atsiveria įspūdingos Nemuno panoramos, vitrininiai langai valgomajame bei miegamajame, kad upės vaizdu galėtumėte mėgautis net gulėdami lovoje“, – apie namą pasakoja brokerė.
Anot jos, namo savininkai turėjo praeiti tikrus kryžiaus kelius, kad suformuotų ir šioje vietoje išpirktų žemę, aptvertų ir apželdintų sklypą. Dabar tai yra visiškai privati teritorija, kurios pašonėje nuolat zuja turistai, atvykę apžiūrėti miestelio ir piliakalnių.
L. Baziukienė rašo, kad šis pastatas dar kartą atgimė 2017-aisiais, kai namą įsigijo nauji savininkai jį dar kartą suremontavo, gerbdami ankstesnių šeimininkų bei istorinį paveldą.
