Kaip teigė dizainerė, sodyba buvo šeimos palikimas, namas buvo labai apleistas, todėl teko jį visiškai rekonstruoti. Pirminė savininkų vizija ir tikslas buvo įsirengti poilsio sodybą vasarai, kad būtų kur pabėgti nuo miesto ir pabūti gamtos apsuptyje.
„Pradiniai poreikiai taip pat buvo minimalūs, tačiau įsibėgėjus projektavimo ir kūrybiniams procesams, poreikiai vis augo ir pradėjome kurti svajonių namo viziją. Procesas labai ilgai truko, nes teko spręsti labai daug dalykų nuo nulio, o savininkai dirbantys ir užsiėmę žmonės, todėl buvo nelengva rasti laiko nuolat važinėti iš Vilniaus į sodybą. Pilnai įsirengus namus šeima visgi nusprendė persikelti gyventi iš miesto į šią sodybą, nepaisant nemažo atstumo. Vietoj vasaros sodybos tai tapo jų svajonių namais su terasa ir šalia esančiu ežeru“, – pasakojo J. Bingelytė.
Pats namas užima 100 kvadratinių metrų ir yra per du aukštus, įsikūręs 50 kilometrų atstumu nuo sostinės. Viso namo rekonstrukcijos kainos dizainerė neatskleidė, bet patikino, kad įrengimas buvo vidutinio ir aukštesnio kainų lygio.
Netradicinis sodybos įvaizdis
Kadangi namo karkasas buvo medinis, teko priimti sprendimą lubas daryti iš medinių lentų, kad namui judant lubos nesutrūkinėtų. Lubos, anot dizainerės, buvo pirminis interjero elementas, nuo kurio ėmė rutuliotis visas konceptas.
„Savininkai norėjo, kad interjeras būtų išskirtinis ir priešingai nei daugelis, nenorėjo kaimo sodybos įvaizdžio. Norėjosi modernaus, prašmatnaus ir elegantiško, tačiau tuo pačiu ir patogaus bei pritaikyto keturių asmenų šeimai. Name yra daug atskirų funkcinių zonų, jos nepersipina, tarsi paliekant intymumo ir savitai atskiros erdvės kiekvienam šeimos nariui. Kadangi namas gamtos apsuptyje, buvo labai svarbu praktiškos grindys, todėl pasirinkta vinilinė danga, kuri turi didelį atsparumą dėvėjimuisi ir visiškai nebijo vandens.
Tekstilė, naudojama interjere, taip pat apgalvota ir parinkta atsižvelgiant į tai, kad namuose yra mažų vaikų ir dvi katės. Minkšti baldai buvo gaminami individualiai ir parinkti atitinkamai atsparūs audiniai, nebijantys dėmių ir puikiai išsivalantys, Virtuvės zonoje prie salos parinktos kokybiško plastiko kėdės, kurias vasaros metu galima drąsiai išsinešti į terasą ir naudoti lauke“, – apie interjero sprendimus kalbėjo J. Bingelytė.
Namo išorę nuspręsta dažyti taip pat tamsiai pilka spalva, jog ši būtų susijusi su interjero spalvine gama ir prisitaikant prie seno namo karkaso, jau išvedžiotų nuotekų vamzdžių ir lubų aukščio.
Interjero dizainerė teigia, jog namo įrengimui trukus nemažą laiko tarpą, su pauzėmis, atsirado ir nuokrypių nuo pradinio projekto, todėl nuolat kažkas vis keitėsi, buvo ieškoma nestandartinių gaminių ir sprendimų.
„Vienas iš jų – minkšti baldai gaminti šiek tiek pažemintų formų, kad vizualiai erdvė atrodytų aukštesnė, kadangi lubos labai žemos. Antrame aukšte tėvų miegamajame už baltų užuolaidų per visa sienos ilgį slepiasi drabužinė. Drabužinės atskyrimas baltomis užuolaidomis vizualiai praplėtė erdvę ir sukūrė kambariui jaukumo bei lengvumo, o vakarais vaikai uždegę šviesas drabužinės zonoje žaidžia šešėlių teatrą“, – aiškino pašnekovė.
Buvo siekta sukurti nestandartinį sodybos įvaizdį, todėl nuo pat pradžių savininkai su dizainere diskutavo apie tamsias ir ryškias spalvas.
Tamsios spalvos ir ryškūs akcentai
Kadangi erdvė – labai didelė ir aukšta, o langai nedideli, nesinorėjo padaryti interjero labai tamsaus. Todėl kilo idėja daryti pilkų ir žemiškų atspalvių sienas bei lubas, o kaip ryškius akcentus rinktis minkštus baldus ir valgomojo kėdes. Tai suteikia interjerui žaismingumo ir gyvumo.
Vonios kambariui buvo parinktos plytelės su juodais rombais, pagyvinančios interjerą, o tamsiai mėlynos spintelės sukuria netikėtumo ir prabangos įspūdį.
Virtuvėje šeimininkai su dizainere norėjo salą vizualiai padaryti lengvą ir tarsi pakibusią ore, todėl apatinė salos dalis yra padengta veidrodžiu, o grindys, atrodo, kad prasitęsia gilyn. Ant salos taip pat uždėtas medžio masyvo stalviršis, kuris atskiria valgymo ir maisto ruošimo zonas.
„Labiausiai džiaugiuosi per tą laiką sukurtu ryšiu su savininkais, buvo su jais vienas malonumas dirbti. Projektas neprailgo ir buvo labai įdomu kaskart mesti sau iššūkį bei ieškoti nestandartinių sprendimų ir idėjų įgyvendinimo būdų. Savininkai buvo atviri idėjoms ir pasiūlymams, kas labiausiai lėmė tokio išskirtinio interjero įvaizdį ir galutinį rezultatą, kuriuo džiaugiuosi ir aš, ir savininkai“, – savo projektu džiaugėsi J. Bingelytė.
