Jų pirminis tikslas buvo sovietų šlovinimas, mat Stalinas planavo paversti Maskvą „geriausiu pasaulio miestu architektūros ir patogumo prasme“. Ambicingiems šalies lyderio planams akivaizdžiai prieštaravo aukštų pastatų stygius – būtent tai ir pagimdė Septynių Maskvos seserų idėją.

Ambicingas projektas

Tai buvo ne pirmas ambicingas Sovietų Sąjungos architektūros projektas. Maždaug dešimt metų iki septynių Stalino aukštuminių pastatų statybos pradžios Sergejus Kirovas pateikė pasiūlymą pastatyti Tarybų rūmus, kurie taps pagrindiniu administraciniu centru ir tuomet dar neseniai suformuotos Sovietų Sąjungos galios demonstracija.

Po užsitęsusio viešo architektūrinio konkurso nugalėjęs projektas buvo toliau keičiamas, kol galiausia buvo nuspręsta statyti milžinišką 415 metrų aukščio pastatą su 21 tūkstančio vietų pagrindine sale. Iki 1941 metų buvo padėti pamatai ir plieno konstrukcijos apatiniams aukštams. Tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui darbai sustojo ir plienas buvo panaudotas karo tikslams.

Pasibaigus karui Stalinas svarstė: „Mes laimėjome karą… Į Maskvą atvyks užsieniečiai, vaikščios po ją, o čia nėra dangoraižių. Jeigu jie palygins Maskvą su kapitalistiniais miestais, mums tai bus moralinis smūgis“. Taip 1946 metais gimė idėja pastatyti keletą įspūdingų dangoraižių.

1947 metais buvo parinktos vietos būsimiems dangoraižiams ir paruošti jų projektai. Šį kartą projektavimo darbus prižiūrėjo pats Stalinas, o jo planams paversti realybe buvo pasamdyti įvairūs Rusijos architektai. Pats svarbiausias užsakymas atiteko Levui Rudnevui už dangoraižį ant Žvirblių kalvų. Netrukus jis tapo vienu svarbiausių Sovietų Sąjungos architektų. Šis pastatas turėjo tapti Valstybiniu Maskvos universitetu ir vienu labiausiai įsimintinų architektūros kūrinių.

Visos aštuonios projektavimo komandos buvo apdovanotos 1948 metų Valstybine Stalino premija, nors tuo metu projektavimo darbai vis dar tęsėsi. Štai šie septyni dangoraižiai, išvardinti ta pačia tvarka, kaip ir dekrete dėl Valstybinės Stalino premijos, paskelbtame 1949 metų balandžio mėnesį. Pastatai įvardijami taip, kaip jie vadinami šiandien.

Stalino dangoraižiai

Maskvos valstybinis universitetas, Žvirblių kalvos

Maskvos valstybinio universiteto statybų pabaiga karūnavo visą projektą. Tai buvo aukščiausias ir gražiausias pastatas iš visų „seserų“ ir beveik keturis dešimtmečius išdidžiai puikavosi Europos aukščiausių pastatų sąrašo viršuje, kol praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje Frankfurte iškilo dangoraižis „Messeturm“.
Statybos prasidėjo 1947 metais. Pagrindinį architektą Borisą Jofaną vėliau pakeitė legendinis sovietų architektas Levas Vladimirovičius Rudnevas, kuris visoje šalyje jau buvo suprojektavęs kelis impozantiškus pastatus. Maskvos valstybinio universiteto statybą gaubia ne viena legenda, kai kurios jų skamba išties neįtikėtinai, pavyzdžiui, kad statant pastatą į jo sienas buvo įmūryta šimtai karo belaisvių. Tačiau, nepaisant legendų, faktai byloja, kad iki to laiko, kai 1953 metų rugsėjį statybos buvo baigtos, 36 metrų aukščio pastatui buvo sunaudota tūkstančiai tonų plieno. Iki šiol tai yra aukščiausias universitetinis pastatas pasaulyje.

Viešbutis „Ukraina“ – „Radisson Royal Hotel, Moscow“

Noras palikti įspūdį užsienio delegacijoms – kalbama, kad tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl Sovietų Sąjungoje statomi viešbučiai atrodo tokie grandioziniai. Vienas tokių viešbučių yra paskutinis dangoraižis iš Septynių Maskvos seserų serijos, anksčiau turėjęs pavadinimą „Ukraina“. Šis pastatas buvo antras pagal aukštį iš visų septynių – 198 metrai.

Kai viešbutis atitarnavo penkis dešimtmečius, buvo atlikta didelio masto renovacija ir pastatas stipriai modernizuotas. Duris jis vėl atvėrė 2010 metais. Dabar jis vadinasi „Radisson Royal Hotel, Moscow“.

Užsienio reikalų ministerija

Pastate su kolonomis šiuo metu įsikūrusi Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerija. Tai dar viena iš septynių „seserų“. Daugelis ekspertų ir architektūros istorikų tvirtina, kad tai geriausias iš šių septynių dangoraižių. Šis įmantrius architektūros stebuklas buvo statytas nuo 1946 iki 1953 metų, yra 172 metrų aukščio ir turi 27 funkcionalius aukštus. Paskutiniame statybų etape buvo nuspręsta (galbūt net paties Stalino), kad ant pastato viršaus reikia užkelti metalinę smailę, kad pastatas supanašėtų su kitomis „seserimis“.

„Hilton Moscow Leningradskaja Hotel“

Ši fantastiška rusiško baroko ir stačiatikių architektūros sintezė taip pat yra reikšminga bendro Maskvos paveikslo dalis. Šį išskirtinį pastatą suprojektavo sovietų architektas Leonidas Poliakovas.

Šis dangoraižis stovi Komjaunimo aikštėje ir anksčiau buvo vadinamas „Leningradskaja“. Lyginant su likusiomis „seserimis“, šioji gerokai žemesnė – 136 metrų aukščio, 26 aukštų, septyni iš kurių nėra naudojami.

1955 metų dokumentas byloja, kad vos 22 procentai bendro pastato ploto rentabilus ir yra 50 procentų brangesnis palyginti su viešbučiu „Moskva“. 2008 metais buvo baigta brangi renovacija ir dabar viešbutis vėl dirba, tik pavadintas „Hilton Moscow Leningradskaya“.

Kotelničeskos krantinės pastatas

Pradėtas statyti 1947 metų rugsėjį ir baigtas 1952 metais, 176 metrų Kotelničeskos krantinės pastatas yra penktas Septynių Maskvos seserų sąraše.

Kotelničeskos krantinės pastatas stovi Maskvos ir Jauzos upių santakoje. Iš pradžių jis buvo numatytas kaip elitinių butų pastatas, tačiau kai statybos buvo baigtos, galiausiai jis ėmė tarnauti kaip komunalinių butų pastatas.

Stalino dangoraižiai

Kudrino aikštės pastatas

Michailas Posochinas ir Ashotas Mndoyantsas suprojektavo 160 metrų aukščio pastatą, kuriame yra 22 aukštai. Jis buvo numatytas kaip apartamentų kompleksas kultūros lyderiams ir politikams. Šiandien čia gyvena turtingi Rusijos piliečiai.

Raudonųjų vartų administracinis pastatas

Raudonųjų vartų administracinį pastatą suprojektavo Aleksejus Duškinas. Tai žemiausias iš septynių stalinistinių dangoraižių – 133 metrų, 24 aukštų. Kažkada čia buvo įsikūrusios Sunkiosios pramonės ministerija ir Transporto ministerija. Dabar šis pastatas turi kelias paskirtis. Raudonųjų vartų administracinis pastatas dar vadinamas Lermontovo bokštu, nes šalia yra garsaus rusų poeto Michailo Lermontovo vardu pavadinta aikštė.

Pirminiame plane buvo numatytas ir aštuntas pastatas, kuris taip ir nebuvo niekada pastatytas. Aštuntoji „sesuo“ turėjo būti antra pagal aukštį po Maskvos valstybinio universiteto pastato, tačiau netrukus buvo suvokta, kad jis nustelbs Kremlių, todėl šio plano buvo atsisakyta.

Vėliau tas pats projektas panaudotas Kultūros ir mokslo rūmams Varšuvoje, kuris iki šiol yra aukščiausias pastatas Lenkijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)