Pardavėjai vilioja skelbimuose talpinamomis nuostabiomis vizualizacijomis, kurios tarsi pabrėžia, kad jaunas, sėkmingas ir veržlus žmogus praktiškai privalo rinktis tokį madingą būstą, paprastai išsidėsčiusį per du aukštus. Tuo labiau, kad kvadratinio metro kaina skelbime paprastai nurodoma kur kas mažesnė nei „įprastinio“ buto.

Kiek loftų parduodama Vilniuje neaišku. Registrų centras sako, kad NT registre nėra tokio požymio, kaip „loftas“, todėl, deja, neįmanoma nei apibrėžti, nei surinkti statistikos.

Tačiau tokio tipo kaip loftai būstas slepia keletą nemalonių siurprizų, dėl kurių juos pirkti patariama ypatingai atsargiai.

„Loftai - tai butai buvusiose pramoninėse patalpose. Pirmoji problema ta, kad tai teritorijos, kurios sunkiai pritaikomos gyvenimui. Sovietinių gamyklų pastatai dažnai užteršti ir prieš perkant jas reikia tirti. Niekas nežino, kas ten buvo. Be to, ten nėra, pavyzdžiui, vaikų žaidimo aikštelių, parkavimo vietų, kurios privalomos statant gyvenamąjį būstą“, – aiškina Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.

Jis sako, kad prieš perkant loftą pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia gamykla ten buvo ir koks užterštumas. Svarbu, ar higienos institucijos tyrė šią vietą.

„Aš pats asmeniškai niekada nepirkčiau tokio objekto. Realiai šios patalpos įrengiamos ir parduodamos ne kaip gyvenamosios, o kaip komercinės paskirties, kurioms reikalavimai kur kas mažesni. Sukontroliuoti ypatingai sunku. Nebent prieš perkant pačiam užsakyti tyrimus“, – dėsto M. Pakalnis ir sako, kad universalaus atsakymo: pirkti ar ne - nėra.

Jei toje vietoje buvo, pavyzdžiui, žaislų parduotuvė - viskas tvarkoje. Taršos ir nuodų ten, greičiausiai, nebus. Kas kita, jei toje vietoje buvusi karinė gamykla, kurioje neaišku kas gaminta, kokios technologijos naudotos, kokie nuodai susigėrę į sienas. Net ne visada aišku, ką tirti.

Architektas pastebi dar vieną problemą. Skelbimuose loftai, jei skaičiuosime pagal kvadratinio metro kainą, atrodo tarsi vieni pigiausių būstų. Tačiau gudrybė ta, kad pardavėjai įskaičiuoja ne tik grindų, bet ir vadinamosios „antresolės“ – patalpos kuri papildomai įrengiama aukštose patalpose – plotą.
Mindaugas Pakalnis

„Formaliai reikėtų skaičiuoti tik grindų aukštį, o vadinamąją antresolę tik tuo atveju, jei ji atitinka gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus. Tai mažiausiai 2,45 metro. Jei cechas buvo, tarkime, 4 metrų, tai nebus dviejų aukštų patalpa, nes tada ir dviaukštę lovą reikėtų skaičiuoti kaip papildomą patalpą“, – aiškina M. Pakalnis.

Vystytojai atkerta, kad antresolė yra ir negalima užsimerkti ir sakyti, kad jos nėra ir ji neskaičiuojama į plotą. Tiesiog jos plotas paprastai vertinamas pigiau.

Tarkime pusę to, kiek kainuoja „normalios grindys“. Tokia pati metodika taikoma ir vadinamiesiems mansardiniams butams.

Loftai dažnai įrenginėjami buvusiose gamybinėse patalpose
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (180)