Nors kol kas masinių statybų stabdymų nėra, tačiau miesto valdžia vieno vystytojo paprašė patikslinti projektą ir bendruomenės atstovams pateikė medžiagą dėl kitų, jau baigtų, projektų.
Šio kvartalo bėdos atsirado prieškrizinio bumo metais, kai čia buvo leidžiama ypatingai tankiai ir be infrastruktūros statyti daugiabučius. Pavyzdžiui, šiandien Perkūnkiemyje užstatytmo tankis tris kartus didesnis nei Pilaitėje.
„Girulių gatvėje statomame name pagal projektą buvo numatyta, kad dalis namo virs svečių namais. Klausimas ar tikslinga viešbutį atidaryti kvartalo viduje. Pateikėme pastabas vystytojams ir jie turės taisyti projektą“, – sako Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
Kito to paties vystytojo objekto – administracinio pastato netoli Vakarinio aplinkelio statyboms savivaldybė pritarė. M. Pakalnis sakė, kad jau baigti ir priimti projektai, dėl kurių gyventojai skundėsi, kad jų realus vaizdas ir apimtis neatitinka numatyto projekte, iš savivaldybės gavo visą reikalingą medžiagą, kad su skundu galėtų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Vilniaus architektas džiaugiasi, kad įvyko susitikimai su šio kvartalo gyventojais ir pradėta kalbėti apie sklypus viešiesiems objektams ir visuomenės poreikiams reikalingos infrastruktūros statyboms.
Išvardino trūkumus
Prieš mėnesį bendruomenė įvardino ir kas jiems kliūna.
„Vilniaus miesto teritorijų planavimo skyrius projektui išdavė sąlygas, kurių projekto architektas neįvykdė (numatytos netinkamo dydžio vaikų aikštelės) arba bando apeiti (butai pavadinami poilsio patalpomis ir taip sumažinamas parkavimo vietų skaičius). Pažadas, kad viskas susitvarkys tolimesniuose projekto etapuose kelia abejonių, kadangi to patikrinti mes nebeturėsime galimybės. Projekto architekto patikinimas, kad juos visada tikrina kontroliuojančios institucijos mums nepasirodė įtikinamas", - rašo bendruomenės atstovai.
Pasak jų, jiems buvo leista suprasti, kad projektavimo ir planavimo procese visuomenė praktiškai neturi jokios įtakos priimtiems sprendimams.
„Dažniausiai argumentuojama, kad projektavimo procesas pernelyg toli pažengęs ir verslo atstovai patirs pernelyg didelių nuostolių. Tuomet kyla klausimas, kam apskritai reikalingas viešasis svarstymas, jei visuomenės atstovai su 400 parašų nebeturi jokios įtakos, o mėtomasi replikomis „kur jūs buvote anksčiau?“. Jei viešasis svarstymas yra tik simbolinis aktas, tuomet ši nuostata iš esmės pažeidžia ir (nevardijant kitų) Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje užtikrinama visų Lietuvos piliečių teisė į informaciją, į galimybę rūpintis savo gerove", - rašoma bendruomenės pranešime.
Rajono gyventojai apie savo buitį net sukūrė video filmuką.
Pigios išeities nėra
Nors problemos rajoną kamuoja seniai, tačiau sprendimų, kaip išspręsti susikaupusias bėdas, nežino niekas. Greito ir didelio lūžio nežada ir miesto valdžia.
„Turime detalųjį planą ir sustabdyti projektus, kurie neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams praktiškai neįmanoma. Jei pasitvirtins įtarimai dėl netinkamos patalpų paskirties, žiūrėsime, ar vidury gyvenamojo kvartalo neatsiras jaunimo nakvynės namai“, – sako Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
Jis planuoja, kartu su miesto tarybos nariais, susitikti su bendruomene. Architektas pripažįsta, kad padėtis Perkūnkiemyje bloga, tačiau visi tapo prieš keliolika metų parengtų teritorijų planavimo dokumentų įkaitais.
„Mėginsim kalbėtis, gal savivaldybė įstengs nupirkti kokį nors sklypą ir įrengti parką. Tačiau dabar visi sprendimai reiškia mokesčių mokėtojų pinigų išleidimą. Rytų Europoje taip pat buvo panašių bėdų ir valdžia metė pakankamai dideles lėšas, kad nesusiformuotų savotiški getai“, – apie tai, kad pigios išeities nebus aiškina M. Pakalnis.
