Šiomis užuominomis siekiama perteikti pastato santykį su upe ir vietos istorija.
Patogios darbo sąlygos upės prieglobstyje
Verslo centro „Kauno dokas“ vieta išskirtinė daugeliu atžvilgiu – Jonavos gatvė yra viena pagrindinių miesto transporto arterijų. Be to, didžiulis privalumas yra Kauno senamiesčio kaimynystė, ranka pasiekiamas miesto centras, patogus susisiekimas visomis svarbiausiomis kryptimis link svarbiausių šalies automagistralių ir oro uosto. Ir pagaliau didžiausias išskirtinumas – Neries upė.
Žinoma, svarbu buvo įžvelgti ir visos šios vietos potencialą bei plėtros galimybes. Jau kuris laikas Jonavos gatvėje veikė prekybos centrai ir kai kurios verslo įmonės. Dideli laisvi plotai, patogi geografinė padėtis mieste ir erdvi plati gatvė užtikrinanti puikias susisiekimo galimybes sudaro visas prielaidas veiklos koncentracijai. Dabar, kai „Kauno doko“ projekto pirmasis etapas jau baigiamas įgyvendinti, o netoliese sparčiai kyla kiti objektai, matome, kad idėja atgaivinti Neries krantinę ir sugrąžinti miesto ir verslo šurmulį į upių santaką buvo verta pastangų.
„Kauno doko“ tikslas – grąžinti žmones ir verslą į upės pakrantę, suteikti gyvybės šiam Kauno rajonui, pasiūlyti pažangiam verslui visais atžvilgiais kokybiškas ir patogias darbo sąlygas nuostabioje vietoje upės prieglobstyje.
Vizija įgyvendinta su kaupu
Verslo centras statomas unikalioje vietoje – Nemuno ir Neries upių santakoje. Pro miestą tekančios dvi didžiausios Lietuvos upės šimtmečiais buvo Kauno augimo ir klestėjimo pagrindas. Upių santakoje kūrėsi pirmosios gyvenvietės, vėliau miesto ekonominis, kultūrinis ir socialinis gyvenimas buvo nulemtas aktyvios laivybos vandens keliais iš Kauno į Karaliaučių ir Dancingą. Verslo centras „Kauno dokas“ siekia atkurti klestinčios verslo erdvės idėją. Šis tikslas užkoduotas verslo centro pavadinime ir pastato architektūroje.
„Vienas svarbiausių „Kauno doko“ tikslų buvo sukurti kai ką daugiau ir vertingiau nei dar vieną biurų pastatą. Norėjome išskirtinio, ryškaus, prasmingo ir šioje vietoje derančio architektūrinio sprendimo, kuris įsikomponuotų į judrios gatvės bei nuostabios upės rėminamą erdvę ir garbingai atlaikytų Kauno pilies kaimynystę. Iš pirmo žodžio radome bendrą kalbą su šviesaus atminimo architektu Algimantu Kanču, kuris ir projektavo verslo centrą“, – sako „Kauno doko“ statybos projekto direktorius Aidas Šuopis.
Idėją palaikė miesto valdžia
„Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys sako, jog plėtojant „Kauno doko“ viziją nuo pirmųjų žingsnių iki pat praktinių įgyvendinimo darbų buvo matoma daugiau galimybių nei iššūkių. „Sutvarkyti upės pakrantę, kokybiškai atgaivinti mažai žmonių matančią miesto teritoriją, sukurti dar vieną Kauno erdvę, kur norėtų grįžti, dirbti ir būti žmonės, galiausiai projektuoti pastatą sąlyginai neužimtoje erdvėje, kur pagrindine dominante ir partnere tapo nevaržoma upės tėkmė, ir kur nereikia spraustis tarp jau esančių ir dažnai istorinę vertę bei krūvį turinčių pastatų – tai buvo galimybės, kurias tik reikėjo jautriai ir kūrybiškai išnaudoti“ , - teigia L. Šepetys.
Sulaukta palaikymo ir geranoriškumo iš visų, su kuriais teko diskutuoti apie būsimąjį projektą. Idėją sutvarkyti Neries krantą ir sukurti išraiškingą statinį Jonavos gatvėje labai palaikė miesto savivaldybės vadovai ir specialistai, gerų žodžių projektui negailėjo architektų bendruomenė.
Sups natūrali gamta
Artimiausi laukiantys darbai – sėkmingai baigti teritorijos ir krantinės sutvarkymo darbus, o taip pat – antrasis „Kauno doko“ statybų etapas, kuris pridės dar 5 000 kv. metrų prie jau esamų 11 000. Jau pavasarį prie upės drieksis dviračių tako atšaka, įsikurs plūduriuojanti konferencijų salė, apsilankyti kvies architekto Kančo vardo skveras, kuris, tikime, taps dar viena jaukių viešų renginių ir miestiečių susibūrimo vieta.
Lauke prie upės, nuomininkų patogumui, bus įrengtos lauko darbo vietos su sparčiu interneto ryšiu, galimybe dirbti kuriam laikui atsitraukus nuo savo darbo stalo. Atsipūsti galima bus ir susitikus kolegą stalo teniso partijai, ar pasimankštinti ant bėgimo takelio. Čia pat, parkingo aukšto lygyje, jau įrengtos patogios dviračių saugyklos, norintiems atminti į darbą dviračiais, bei persirengimo ir dušo patalpos.
Paskutinis ir apibendrinantis akcentas – laukinės lietuviškos pievos salos aplink pastatą. Apželdintos Lietuvos pievoms būdingais daugiamečiais augalais, geriausiai atrodys po poros metų, kai augalai suaugs ir suvešės, o praeinantys ir pravažiuojantys bei „Kauno doke“ dirbantys žmonės galės gėrėtis natūralia gamta supančia išskirtinės architektūros statinį.
Architektai dėlioja paskutinius akcentus
„Kančo studijos“ architektė Eglė Rutkauskaitė sako, kad nestandartinio projekto pastato architektūrai didžiausios įtakos turėjo jo vieta – upės pakrantė ir urbanistinis kontekstas.
Didžiausias įkvėpimo šaltinis – Kauno upių pakrančių istorija ir industrinė architektūra. Pastatas buvo padalintas į tris tūrius, kuriuos sujungia arkos. Didžioji dalis ploto yra skirta ofisų patalpos nuomai. Antrajame aukšte veiks bendros erdvės – kavinė ir konferencijų centras. Pastato tūris „pakabintas“ ant kolonų, taip atveriant vaizdą į upę, erdvėje po pastatu taip pat telpa parkingas. Projektas labiausiai išskirtinis savo vieta, nes bus sutvarkyta ir visuomenei prieinama Neries pakrantė, todėl tikimasi, kad jis prisidės prie Kauno upių atsigavimo.
„Šiuo metu dar dėliojame paskutinius akcentus, įrenginėjamas gerbūvis, bendrų erdvių interjeras, tad išvadas galėsime daryti, kai pastatas pilnai veiks, bet džiaugiamės, kad procesas buvo pakankamai sklandus. Didžiausias iššūkis – projekto tempas ir dinamika. Prie tokio mastelio objektų dirba daugybė žmonių, pradedant užsakovo ir architektų komandomis, baigiant įvairiais rangovais, todėl vienas svarbiausių dalykų yra sklandi komunikacija tarp proceso dalyvių. Džiaugiamės galėję prisidėti prie šio objekto įgyvendinimo svarbioje miestui vietoje“, - sako E. Rutkauskaitė.
