Pasak „Happspace“ įkūrėjų, jie pastebėjo, kad anksčiau mieste kurti co-working centrai nenumatydavo galimybių dirbti ne tik bendroje erdvėje, bet ir privačiuose kabinetuose. To ir ėmėsi.

Anot „Happspace“ vadovės Astos Barišauskaitės, rinktis juos kaip alternatyvą įprastiems biurams skatina ne tik paties bendradarbystės koncepto patrauklumas, bet ir apčiuopiama nauda – didelė dalis patogumų, kurie nuomojantis patalpas kainuotų atskirai, čia yra įtraukti į fiksuotą mėnesio narystės kainą, rašoma įmonės pranešime.

„Šiuolaikiška įmonė – tai ne tik skoningas interjeras ir prestižinė biuro lokacija. Turbūt labiausiai progresyvų verslą apibūdina efektyvumas ir gebėjimas optimizuoti viską, kas nėra pagrindinė įmonės veikla ir tiesiogiai neprisideda prie pajamų. Tokios smulkios, tačiau kiekvienam biurui aktualios funkcijos kaip reguliari kavos aparato priežiūra, pupelių užsakymas, spausdintuvo dažų ir popieriaus atsargų papildymas eikvoja laiką, o co-working centre tuo rūpintis patiems nereikia.“

Taip pat laisvai samdomus specialistus, mažas ir naujai susikūrusias įmones itin vilioja galimybė dirbti bet kuriuo paros metu ar laisvadieniais, kurią naujausi centrai užtikrina.

Pagrindiniais veiksniais renkantis dirbti tokiuose centruose tampa patogumas ir prieinamumas.

Antrasis „Happspace“ įrengtas buvusio banko erdvėse Laisvės alėjoje, 1914 metais statytame 4 aukštų pastate su vidiniu kiemu ir terasa. Pastate užaugo rašytojas Markas Zingeris, jame kažkada veikė net du bankai, buvo įrengtos dokumentų saugyklos. Rekonstruojant statinį siekta išsaugoti autentiškumą, o verslininkai erdvėms suteikė simbolinį „banko“ vardą.

„Patalpas pritaikėme šių dienų poreikiams. Siekėme, kad darbo vietos būtų neįpareigojančios, liberalios, o dirbantys jaustųsi laisvai tiek bendrose erdvėse, tiek mažuose kabinetuose. Čia dominuoja funkcionali estetika. Norėjome, kad patys žmonės sukurtų aurą, todėl erdvės nėra perkrautos. Naudojome daug natūralaus medžio, kuris suteikia ne tik jaukumo, bet ir užtikrina gerą akustiką,“ – pasakoja antrąjį „Happspace“ projektavęs architektas Gintaras Antanas Kubilius.

Trečdalį statinio užima bendros erdvės, skirtos dalintis idėjomis, susitikimams, poilsio ir laisvalaikio zonos, taip pat bendra virtuvė, konferencijų salės. Kiti du trečdaliai skirti nedidelėms įmonėms ar darbo grupėms ir yra suskirstyti uždaromis zonomis.