Vadina Vilniaus getu ir šiukšlyno namais

NT bendrovės „Vilniaus turtas“ direktorius Antanas Kudarauskas tikina, kad blogiausi atsiliepimai apie S. Neries gatvę vyravo prieš maždaug dešimtmetį – anuomet ši Vilniaus vieta sulaukdavo tikrai pačių blogiausių žodžių. Visgi, iki dabar jos įvaizdis mažai tepasikeitė.

„Kuomet su vyresniais vilniečiais, prisimenančiais ankstesnį bumą, kalba užeina apie S. Neries gatvę, daugumai asociacijos iškart kyla su šios gatvės gale pastatytais daugiabučiais. Dar ne taip seniai, prieš 6-10 metų, ši vieta buvo įvairiausiai pravardžiuojama: Vilniaus getu, šiukšlyno namais, „kartonkėmis“ ir kitais negražiais epitetais. Tuo laikotarpiu buvo neigiamo pobūdžio straipsnių apie tų namų statybos kokybę kartu su gyventojų skundais, o kitoje Ukmergės g. pusėje esantis Perkūnkiemis visiems tos gatvės gyventojams ir kitiems vilniečiams asocijavosi su gerokai aukštesnės gyvenimo kokybės namais ir aplinka“, – DELFI teigė A. Kudarauskas.

Anot jo, paskutinius kelerius metus spauda pamiršo apie S. Neries gatvėje sustatytus daugiabučius ir nieko apie tai nerašė. Tai viena iš priežasčių, kodėl dauguma vilniečių ir miesto svečių apie šią Fabijoniškių dalį nustojo kalbėti.

A. Kudarauskas atkreipė dėmesį, kad šioje gatvėje yra didžiausias gyventojų skaičius viename are, lyginant su kitais sostinės mikrorajonais. Užstatymo intensyvumas ir aukštingumas yra didesnis nei bet kur kitur Vilniuje.

„Pavyzdžiui, čia užstatymo intensyvumas yra 4, o visų kritikuojamame Perkūnkiemyje tik 3. Kitaip sakant, čia tame pačiame žemės plote gyvena net 33 proc. daugiau žmonių. Kadangi čia yra labai daug gyventojų mažame žemės plote, kur visi daugiabučiai yra apstatyti aplink vieną siaurą gatvę, tai mano galva, čia yra santykinai didžiausias mieste kamštis labai mažame gatvės ruože, ryte ir vakare, kai visi nori išvažiuoti iš namų arba sugrįžti po darbų namo. Na, bent jau taip buvo prieš 8 metus, nemanau, kad kažkas per tą laiką pagerėjo.

Namai labai aukšti, 9-12 aukštų, spalvos tamsios ir niūrios, nuo kai kurių lupinėjasi tinkas, gatvė labai siaura, susidaro lokalus kamštis, didelis žmonių tankumas sudaro įtemptą atmosferą ir pasitenkinimas gyvenamąja aplinka mažėja“, – kalbėjo NT ekspertas.

Per dešimtmetį situacija pasikeitė, bet labai nedaug

Pasak pašnekovo, šiuose 2004-2008 metų statybos namuose apsigyveno jauni žmonės, kuriems tuo metu buvo vidutiniškai 30 metų. Šiuo metu tai yra apie 40 metų amžiaus gyventojai, kurie turi jau savo paūgėjusias atžalas, o kai kurios šeimos gyvena jau ir be vaikų, t.y. vaikai suaugo ir paliko tėvų namus.

A. Kudarauskas teigė, kad butai šiuose namuose yra ganėtinai ekonomiški ir gyventi juose nėra brangu. Juose įrengtas autonominis dujinis šildymas, kiekvienas namas turi savo katilinę ant stogo.

„Per paskutinį dešimtmetį vos per kilometrą nuo šių daugiabučių pasistatė tiek daug pramogų, verslo ir prekybos objektų, kad šie daugiabučiai atsirado aplink Ukmergės g. susiformavusį pramogų, prekybos ir verslo parko zoną, kas yra patrauklu čia dirbantiems vietiniams gyventojams susisiekimo su darbu prasme.

Kadangi toliau numatoma mieto plėtra Ukmergės plentu link Avižienių, artimiausiu dešimtmečiu bus tiesiama aplinkkelio atkarpa, kuri susijungs su Molėtų pl. ir Geležinio Vilko g., ir toliau bus vykdoma daugiabučių statyba tolyn nuo miesto centro, tai ši vieta nebebus miesto kraštas, o tai nemažins šioje lokacijoje esančių namų vertės. Iš esmės, tai iš šių daugiabučių visas beveik norimas pramogas ir darbą gali pasiekti per 10 min. pėsčiomis, beveik taip kaip ir buvo suplanuota statant šiuos daugiabučius“, – tikino A. Kudarauskas.

Ekspertas pasakojo, kad kuomet rajonas tik buvo pastatytas, jis buvo nykus ir baisiai pilkas, su prastu susisiekimu, siaubingomis spūstimis. Čia nebuvo vaikų žaidimų aikštelių, kilo amžinos problemos dėl automobilių parkavimo, taip pat kilo mokesčiai, kaip spėja pašnekovas, dėl nemažai blogų straipsnių ir atsiliepimų.

Tačiau, anot jo, situacija per dešimtmetį šiek tiek pasikeitė. Dabar iki daugiabučių važinėja autobusas, pasodinta daugiau žalumos, įrengtos didesnės vaikų žaidimų aikštelės.

Padidėjęs prekybos centrų, biurų, pramogų bei laisvalaikio leidimo objektų skaičius šiai miesto vietai pridėjo daugiau vertės.

„Lyginant su prieš dešimtmečiu buvusia situacija, dabar tai yra patogi lokacija, kurioje viskas yra patogiai sugrūsta vienoje vietoje, tiems kas taupo laiką ir yra jaunas asmuo mėgstantis dirbti, ilsėtis ir gyventi toje pačioje vietoje, ko gero, kad yra patogu. Ateityje padarius papildomus išvažiavimus, t.y. pratęsus S. Neries g. iki Mykolo Lietuvio g. bei nutiesus Vakarinio aplinkkelio jungtį su Santariškėm, susisiekimas pagerės ir dar papildoma dalis spūsčių nusiims nuo Ukmergės g.

Manau, artimiausiu metu galėtų būti įrengti dviračių takai, papildomi pėsčiųjų takai. Tarp šių namų, man asmeniškai anksčiau labai trūko žalumos ir bendrų erdvių, pvz., vaikams To trūko iš vystytojo pusės, šiuo metu dalis yra įrengta, bet atsižvelgiant į gyventojų kiekį, ko gero, galėtų būti dar daugiau“, – savo svarstymais dalinosi A. Kudarauskas.

Parkavimas – viena didžiausių bėdų

Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius M. Statulevičius aiškino, jog statant tokio tankumo projektus Vilniuje, buvo būtina pasirūpinti aplinkine infrastruktūra. Šioje gatvėje šis dalykas dėl kažkokių priežasčių buvo pražiūrėtas.

„Ar tai buvo nuolankus savivaldybės, sakykime, požiūris, nesugebėjimas išsireikalauti, ar buvo kitos priežastys, dabar jau žiūrint 15 metų atgal visko nesugaudysi. Bet rezultatas tikrai bado akis. Pradėkime nuo žaliųjų zonų, jų ten, faktas, kad tikrai trūksta ir teritorijos, kurios turėjo būti joms rezervuotos arba skirtos, kažkaip tapo tiesiog automobilių parkavimo aikštelėmis, ten jokių ženklų nėra ir kas kaip nori, taip stato. Auginti vaikus ar kažkokias pramogas turėti tikrai yra sudėtinga.

Kitas dalykas yra parkavimas. Parkavimas irgi yra didžiulė problema, nes ten buvo planai, aš dar labai gerai atsimenu, pradžioje vystymo tos dalies, ten pastatyti kvartalinę parkavimo aikštelę su mintimi, kad tie gyventojai, kuriems trūksta parkavimo vietų prie namų, o prie namų buvo nedaug, kadangi buvo ekonominis projektas ir požeminio parkavimo aikštelių ten nebuvo vystoma. Buvo planuojama statyti tokias daugiaaukštes parkavimo aikšteles, nebrangias, kur žmonės už nedidelį mokestį galėtų automobilius palikti. Tai irgi to neįvyko“, – apie S. Neries gatvės problemas kalbėjo M. Statulevičius.

Parkavimo trūkumas iššaukė didelį diskomfortą gyventojams ir tų aikštelių neatsiradimą jie pajuto skaudžiai. Kaip teigia M. Statulevičius, šeimos, turinčios didesnį butą, dažniausiai turi ir du automobilius, o atvažiavę vakare tikisi, kad turės juos kur pasistatyti. Kadangi neturi, kur pasistatyti, stato bet kur – net ir ant tų pačių žaliųjų zonų likučio, kažką užstato, tada kyla konfliktai tarp gyventojų.

Kaip ir Perkūnkiemiui, šiai gatvei trūksta socialinės infrastruktūros – darželių, mokyklų, užimtumo, mat gyventojų čia gyvena tikrai nemažai. Žmonės dirbantys mieste vežioja vaikus į mokyklas ir darželius, todėl dauguma gyventojų be automobilių išsiversti gali sunkiai.

Pasak M. Statulevičiaus, naujų darželių toje vietoje statyta nebuvo, reikia naudotis arba Fabijoniškių, arba Pašilaičių infrastruktūra. Tokiam kiekiui gyventojų reikėtų skirti dėmesio ir į geresnę socialinę infrastruktūrą bei pakankamą užimtumą.

Visgi, nors S. Neries gatvė daugumai vilniečių yra kaip keiksmažodis, žmonės ten gyvena ir kai kurie tikrai nežada keltis kažkur kitur.

„Klausimas, kodėl ten nauji žmonės atsikelia. Ten yra būstas pigesnis, tiek nusipirkt, tiek išsinuomoti. Žmonės, kuriems galbūt nereikia tos infrastruktūros taip gyvybiškai, jiems ji nėra labai svarbi, jie sutinka ten nuomotis ir ten kurtis. Miestas yra gyvas organizmas, margas organizmas ir tokių projektų neišvengiamai mieste taip pat yra“, – aiškino M. Statulevičius.

Pašnekovo teigimu, ten daugiau žmonių šiuo metu ne perka ir parduoda būstus, o juos nuomojasi, nes tai viena iš Vilniaus dalių, kur nuoma yra pigesnė. O kainos net ir pardavimui nėra didelės, nes namai pastatyti prieš 10-15 metų, todėl ir jų garantiniai laikotarpiai jau pasibaigę, o kažkur jau gali ir remontą tekti daryti.

„Jų vertė lyginant su Perkūnkiemio nauja statyba, kuri yra kitoje Ukmergės g. pusėje, turėtų būti mažesnė. Ten yra tankus kvartalas ir tas tankumas irgi vertę turto mažina“, – komentavo M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius

Jo nuomone, šio kvartalo atveju verta jį bandyti paversti ne tik miegamuoju, bet gyvenamuoju rajonu – kad žmonės ne tik grįžtu čia pailsėti po darbo ir tiesiog permiegoti, bet ir turėtų, ką veikti dieną. Žmonės suplūsta čia naktį, o dieną jis yra tuščias, tad reikėtų įpūsti kokios nors gyvybės.

Savivaldybė žada pokyčius

Arūnas Visockas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas teigia, kad pastaruoju metu Fabijoniškės atgimsta iš naujo, kaip ir kiti sostinės rajonai.

„Apie 30 tūkst. gyventojų turinčiame rajone netrukus duris atvers prie darželio „Vandenis“ naujas modulinis priestatas, kurį galės lankyti apie 100 mažųjų vilniečių, statomi nauji gyvenamieji namai, tvarkomi daugiabučių namų kiemai ir gatvės, įrenginėjamos automobilių stovėjimo vietos žaliųjų korių aikštelėse, pastatytas naujas 25 metrų ilgio 8 takelių plaukimo baseinas, nutiesta dviračių tako atkarpa S. Neries gatvėje, įrengiamos žaliosios erdvės.

Per pastaruosius metus Fabijoniškėse užregistruota mažiau nusikalstamų veiklų, lyginant su Senamiesčiu ar šalimais esančiais miegamaisiais rajonais. Pernai taip pat (prisegu schemą) buvo atnaujinta S. Neries gatvės atkarpa: buvo paklota nauja asfalto danga, atnaujinti šaligatviai, pakeisti kelio bortai, įrengta stotelę ir pėsčiųjų perėjos. Šiemet taip pat ketiname daug dėmesio skirti miegamiesiems rajonams: jų apsaugai, apželdinimui, viešajai infrastruktūrai“, – DELFI patikino A. Visockas.