Šie metai bus panašūs kaip ir praėję
Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas teigia, kad 2019-ieji metai būsto rinkoje neturėtų daug skirtis nuo 2018-ųjų. Taip pat kaip ir 2018-ieji metai nebuvo kažkuo išskirtinesni nei 2017-ieji.
Pasak jo, auganti šalies ekonomika, kylantys gyventojų atlyginimai, žemos palūkanos, optimistinės gyventojų nuotaikos – tai esminiai veiksniai, kurie pastaraisiais metais stimuliavo ir augino šalies didmiesčių būsto rinką.
„Šie veiksniai niekur nedings bei turės įtakos šalies NT rinkai ir 2019-ais metais. Taigi 2019-ieji metai, kaip ir praėję 2018-ieji, turėtų būti aktyvūs tiek senos, tiek naujos statybos būsto pardavimo prasme, naujų projektų vystyme, o aktyvi paklausa lems ir stabilų arba net šiek tiek augantį būsto kainų lygį visuose šalies didmiesčiuose. Auganti naujo būsto pasiūla ir statytojų tarpusavio konkurencija pirkėjams atneša dvigubą naudą: ji leidžia pirkėjams ir turėti didelį būsto pasirinkimą, ir tuo pačiu nemažas derybines galias“, – patikino S. Vagonis.
Pašnekovo nuomone, tose miestų vietose, kur yra didesnė statomo ir parduodamo būsto koncentracija – kur vyksta didelė tiesioginė konkurencija tarp skirtingų vystytojų – pirkėjams lengviau derėtis dėl nuolaidų ir ypač su tais vystytojais, kurie nusileidžia savo konkurentams statomo būsto kokybe arba įvaizdžio, žinomumo prasme.
S. Vagonio teigimu, bendrą visos rinkos kainų lygį gali sumažint tik esminis paklausos sumažėjimas, kurį savo ruožtu gali iššaukti pablogėjusi ekonominė šalies būklė. Tačiau kol kas nėra ženklų, kad ekonomika galėtų smukti, šiais metais kaip tik dar yra vilčių jai augti.
„Belaukiantiems būsto rinkos pokyčių, tarkime visuotinio kainų sumažėjimo, didžiausias ir esminis 2019 klausimas metams galėtų būti – ar pasaulį, arba bent tam tikrus Lietuvai įtakos turinčius pasaulio regionus, supurtys kokia nors rimtesnė krizė, kuri turėtų rimtesnės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai ar bent jau mūsų valstybės gyventojų lūkesčiams, kurie šiuo metu palyginus yra labai pozityvūs, tiek dėl savo ir šalies ekonominės padėties, tiek ir dėl nekilnojamojo turto rinkos.
Jei tokios krizės arba rimtų lūkesčių nebus – 2019-ieji metai, kaip jau minėjau aukščiau – bus sąlyginai nuobodūs. Nėra rimtesnių priežasčių, kodėl įsibėgėjusi rinka turėtų stoti ar gręžtis atgal. O pasaulinės krizės – tai apie jas standartiškai kasmet yra kalbama, prognozuojama, perspėjama, tačiau jos arba neateina, arba ateina vis tiek gan netikėtai ir nelauktai. Kaip bus 2019 metais – spėti ne mano kompetencija“, – kalbėjo analitikas.
Jis primena, kad paskutiniai kiek rimčiau būsto paklausai Lietuvoje turėję įtakos įvykiai buvo jau senokai – 2014 metais, kai įsižiebė kariniai konfliktai Ukrainoje ir tuo metu, ypač 2014-ųjų pabaigoje, nemažai Lietuvos žmonių buvo įsibauginę dėl galimos Rusijos invazijos ir į Lietuvą, todėl planus įsigyti NT buvo atidėję į šalį.
Pasak S. Vagonio, sąlygos būsto įsigijimui taip pat keistis neturėtų. Kainos gali paaugti, tačiau nežymiai, o paskolų palūkanos, panašu, dar taip pat iš esmės nesikeis. Kaip teigia pašnekovas, visuotinio NT mokesčio dabartinė vyriausybė taip pat dar nesiruošia svarstyti.
Atgis regionai
„Inreal“ NT analitikas Robertas Žulpa taip pat mano, kad Lietuvos ekonomika, nepaisant tam tikrų nerimo ženklų, išlaiko teigiamas augimo perspektyvas. Augantis gyventojų užimtumas, didėjantis darbo užmokestis, nuosaikiai kylančios būsto kainos gali sušvelninti ar net pašalinti išorės veiksnių įtaką Lietuvos rinkai. Kol kas dar turime žemų palūkanų aplinką, kuri sudaro palankias sąlygas būsto įsigijimui.
R. Žulpa taip pat įsitikinęs, jog pasaulyje ir Lietuvoje neatsitikus jokiems ryškesniems ekonomikos pokyčiams, šie metai išliks panašūs į 2018-uosius. Tačiau išlaikyti panašų paklausos lygį jau bus sunkiau, mat pastaruosius tris metus NT rinka Lietuvoje buvo pačioje aktyvumo viršūnėje.
„Didžiuosiuose miestuose reikšmingai išaugusi naujo būsto pasiūla didina pirkėjų pasirinkimo galimybes, statytojų konkurenciją ir spaudimą kainoms. Todėl, ypač Vilniuje, šiais metais galima tikėtis sulaukti mažesnės naujo būsto pasiūlos. Kaune būsto NT rinka nuosekliai augo jau 3 metus iš eilės, o įvertinus aktyvią verslo centrų bei pramonės įmonių plėtrą šiame mieste, 2019 metais greičiausiai ir toliau matysime organiškai augančią NT rinką.
Tačiau šiais metais labiausiai dėmesį kreipčiau ne į didžiųjų miestų NT rinkas, bet į regionus. Regionų NT rinkos 2019 metais gali nustebinti labiausiai – aktyvi pramonės įmonių plėtra, didėjantis gyventojų užimtumas bei pajamos bus pagrindinis regionų NT rinkų paklausos variklis. Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, jog sparčiai augantis NT kainų lygis bei demografiniai iššūkiai regionuose gali „pakišti koją“ reikšmingam paklausos augimui“, – savo prognozes išsakė R. Žulpa.
Pirks tie, kuriems negaila pinigų
NT analitikas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius tokios optimistinės pozicijos nesilaiko. Jo nuomone, nors rinkoje yra nemažai tikinčių šviesia ateitimi, 2019-ieji greičiausiai bus neigiamo ciklo pradžios metai. Ir tam yra ne viena priežastis.
„Visų pirma, pagrindinė pasaulio ekonomika, JAV, patiria turto – akcijų, NT, išvestinių finansinių produktų ir t.t. – verčių mažėjimą dėl įsibėgėjusių palūkanų kėlimo. Tai lėmė, kad JAV akcijų rinka į 2019 metus žengė būdama meškų rinkoje ir, daugelio nepriklausomų analitikų nuomone, tai yra tik pradžia, nes centriniam bankui (FED) keičiant kryptį iš skatinimo į griežtinimą, prasideda taip vadinamas (angliškai) „deleveraging“ procesas, kurio metu iš rinkos atitraukiami pinigai, mažėja turto likvidumas, mažėja turto kainos ir kartu prasideda labiausiai prasiskolinusių investuotojų žlugimai, sukeldami dar didesnes finansines problemas ekonomikai, investuotojams, rinkoms ir t.t. paprastai šita ciklo dalis užsitęsia, kol atsakingos institucijos nesiima naujų „gelbėjimo“ veiksmų. Istoriškai tai vyko daugybę kartu ir šiuo atveju vargu ar bus kitaip.
Be to – augančios palūkanos JAV silpnina besivystančių ekonomikų valiutas ir sukelia vis daugiau iššūkių jų ekonomikoms. O šiandieniniame globaliai susijusiame pasaulyje tai aktualu ne tik toms šalims, bet ir išsivystančioms rinkoms.
Europos centrinis bankas baigia kiekybinį skatinimą, o komerciniai bankai ir patys deklaruoja, kad nebėra nusiteikę aktyviai dalinti paskolas ir gerokai atsakingiau renkasi, kam ir kokiom sąlygom skolinti, tad galima teigti, kad tam tikros „deleveraging“ pradžios užuomazgos prasideda matytis ir pas mus“, – DELFI teigė A. Antanavičius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad 2018-aisiais būsto pasiūlos lygis dar labiau išaugo: Vilniuje viršijo 5300 neparduotų butų, tad šiais metais spaudimo ir konkurencijos vystytojai sulauks dar daugiau.
Nors tokia situacija turėjo paskatinti vystytojus mažinti kainas, taip neatsitiko. Dauguma naujų būstų plėtotojų kaip įmanydami stengėsi palaikyti pardavimus, siūlydami aukštesnės energetinės klasės būstus, turinčius daugiau privalumų ir esančius geresnės kokybės už esamą kainą, kad būtų konkurencingesni.
„Tai šiemet NT plėtotojams lengviau tikrai nebus. Ir ne tik dėl didesnės pasiūlos ir konkurencijos, bet ir todėl, kad sąlygos įsigyti būstą greičiausiai prastės dėl atsargesnės bankų skolinimo politikos, kurią, matyt, nemažai lemia ir vykstantys ekonominiai procesai globalioje arenoje. Tad reziumuojant tikrai nerekomenduoju skubėti pirkti NT dabar, nebent kažkam negaila pinigų ir tiesiog patinka daryti investicijas kainų pike“, – užtikrintai teigė A. Antanavičius.
