Ieško išmanių ir patogių namų
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje būsto kainos augo lėčiausiai Baltijos šalyse. Nuo 2016 m. iki 2018 m. II ketv. pabaigos Estijoje NT kainų indeksas išaugo 15,9 proc., Latvijoje – 15,4 proc., o Lietuvoje – 14,6 proc. Tik Ukrainoje šis rodiklis stiebėsi nuosaikiau – 12 proc. „RIA.com Marketplaces OÜ“ ekspertai prognozuoja, kad nekilnojamojo turto kainos už kvadratinį metrą augs ir iki pat 2020 m. pabaigos, rašoma pranešime spaudai.
Su kainų augimu į Baltijos šalis ir Ukrainą atkeliauja ir naujos nekilnojamojo turto tendencijos. Naujakuriai ieško išmanių namų ir butų su patogiai išvystyta infrastruktūra aplink. Vis dažniau teiraujamasi ir studijos tipo būstų.
„Tokie naujakurių poreikiai pradėjo ryškėti 2017 m., o per šiuos metus paklausa išmaniesiems ir studijos tipo būstams tik dar labiau augo. Tiesa, Taline, kitaip nei daugelyje Vakarų Europos šalių sostinių, vis dar labai paklausūs brangūs butai. Tiek šiame mieste, tiek ir kitose Baltijos šalių sostinėse, naujų namų pasirinkimą dažnai lemia ne tik statinio kokybė, bet ir kiti privalumai. Pavyzdžiui, naujakuriams labai svarbi sutvarkyta ir žaliuojanti aplinka, uždara teritorija, stovėjimo vietos automobiliams, vaikų žaidimų aikštelės ir panašūs patogumai“, – sako „RIA.com Marketplaces OÜ“ valdybos pirmininkas Nikolajus Zlotnickis.
Paieškos džiaugsmai ir rūpesčiai
Būtent tokių būstų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos gyventojai vis dažniau ieško skelbimų portaluose. Naujakuriai svajonių namų įprastai žvalgosi kiek ilgiau nei mėnesį ir aplanko dešimtis internetinių svetainių. Jie lygina ir analizuoja kainas, lankosi ne tik specializuotuose, bet ir NT vystytojų puslapiuose. Žmonės taip pat skaito atsiliepimus apie pardavėjus ir agentūras, iš kurių įsigytų būstą. Galima drąsiai teigti, kad prieš priimdami sprendimą pirkti pirkėjai atidžiai išsistudijuoja galimus pasiūlymus ir variantus, todėl paieška namuose, prie kompiuterio, persikelia irį išmaniuosius telefonus.
Pavyzdžiui, „Google“ skaičiuoja, kad 2015 m. informacijos apie nekilnojamąjį turtą savo išmaniuosiuose telefonuose ieškojo 30 proc. klientų, o 2018 m. – jau per 50 proc. Tuo tarpu 96 proc. pirkėjų nekilnojamojo turto ieškojo naudodamiesi kompiuteriu, o 34 proc. iš įsigijusiųjų žiūrėjo su NT susijusią vaizdo medžiagą.
„Pastebime, kad pirkėjus vis labiau veikia reklama internete. Žvalgydamiesi būsto žmonės nori pamatyti ką nors originalaus ir ieško naujų funkcionalumų, padėsiančių lengviau priimti sprendimą“, – teigia N. Zlotnickis.
