Auga prestižinio būsto paklausa
Mantas Umbrasas, bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktorius tvirtina, kad pastaruoju metu auga aukštos ir prestižinės klasės būsto paklausa, tačiau didžiausią parduodamų butų dalį vis dar sudaro ekonominės ir vidutinės klasės projektai.
Pasak jo, per pastaruosius du metus ekonominės ir vidutinės klasės butų kokybės standartai gerokai pasikeitė. Supratimą apie būstą keičia tiek užsienio šalių patirtys, tiek nauja pirkėjų karta.
„Vadinamajai „tūkstantmečio kartai“ dažnai priskiriamas žavėjimasis dalijimosi ekonomika akivaizdžiai atsispindi ir renkantis namus. Vis daugiau reikšmės juose teikiama infrastruktūrai aplink būstą, bendroms erdvėms, bendruomenės kūrimui ir galimybėms leisti laiką kartu“, – komentavo M. Umbrasas.
Kadangi daugiausia parduotų ekonominės bei vidutinės klasės butų, dauguma sandorių buvo iki 100 tūkst. eurų.
„Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda atkreipia dėmesį, kad pastaruosius kelerius metus Vilniaus pirminio būsto rinkoje brangesnio būsto yra nuperkama daugiau nei pigesnio.
„Štai 2014 m. vidutinės ir prestižinės klasės būstas sudarė 45 proc. visų sandorių, kai šiais metais šis rodiklis jau siekia 58 proc. 2018 m. plėtotojai pradėjo vystyti gerokai daugiau brangesnio būsto projektų, kas lėmė, jog prestižinio būsto šiais metais buvo parduota dvigubai daugiau nei, tarkim, pernai ar užpernai“, – teigė jis.
Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas pateikė ir daugiau skaičių. Anot jo, pats populiariausias pasiūlos atžvilgiu yra ekonominės klasės naujos statybos 2-3 kambarių butas, kurio plotas užima 45–60 kv. metrus. Jų kaina vidutiniškai siekia 65-85 tūkst. eurų.
„Jų prieinamumą lemia be jokios abejonės dažniausiai labai patraukli kaina. Svarbu ir tai, kad butų plotai per pastarąjį dešimtmetį tapo kur kas patogesni ir racionalesni: vidutinis buto plotas sumažėjo 10 kvadratinių metrų, funkcinis planavimas daugelyje šiuolaikinių naujos statybos projektų yra gerai apgalvotas – atsisakyta didelių koridorių, prieškambarių, kurių didelis plotas nėra išnaudojamas, sumažėjo miegamieji kambariai, vonios ir WC patalpos ir pan. Todėl šiandien pirkėjas perka realius kvadratinius metrus, kurie atlieka savo funkciją. Tiesa, vidutinės klasės butai, kurių kvadratinis metras kainuoja 1500–1900 eurų, paskutinius keletą metų reikšmingai populiarėjo ir jų pasiūla išaugo iki 36 proc. šiuo metu statomų arba jau pastatytų butų skaičiaus“, – apie populiariausius perkamus butus kalbėjo A. Šapoka.
Renkasi mažesnius butus
M. Umbrasas patvirtina, kad mažų butų paklausa auga ir taip yra dėl kelių priežasčių. Viena jų – daugėja žmonių, kurie teikia prioritetą karjerai ir renkasi gyvenimą atskirai. Kita priežastis yra ta, kad sostinės gyventojai ieško būsto kuo arčiau miesto centro ir dėl to ryžtasi aukoti buto plotą.
„Mažesni butai taip pat yra patrauklesni žmonėms, perkantiems būstą investicijai – nuomai. Nuo visų parduodamų butų – penktadalis sudaro butų, kuriuos perka investicijai. Mažesnių butų pardavimus skatina ir dažnas pirkėjų sprendimas – nusipirkti nedidelį butą, sukurti šeimą, o šeimai pagausėjus ieškoti didesnio, senąjį išnuomojant.
Tačiau erdvesnių butų pardavimai irgi sąlyginai auga. Tarkime pirmajame „Paupio“ etape iš jau parduotų butų statistikos matyti, kad paklausūs ir didesni butai – 3 kambarių butų nupirkta dvigubai daugiau, nei vieno kambario. Kas 8 nupirktas butas – yra 4 ir 5 kambarių. Panašią tendenciją fiksuojame ir analizuojant kitų mūsų projektų pardavimo statistiką“, – teigė ekspertas.
Jis pabrėžė, kad šiuolaikiniai naujakuriai yra reiklesni nei prieš dešimtmetį. Dabartiniai būsto pirkėjai nepasitenkina vien keturiomis sienomis ir raktais nuo durų.
Šių dienų naujakuriams tiek pat svarbi yra ir gerai sutvarkyta gyvenamoji infrastruktūra, patogus susisiekimas ir daugybės kasdienius poreikius tenkinančių verslų buvimas aplinkui – jie vertina visumą.
M. Žibūda pastebi, kad vidutinio naujo būsto plotas mažėja jau gerą dešimtmetį. Prieš 10-12 metų vidutinis parduodamo būsto plotas sudarė apie 60 kv. Metrų plotą, o dabar jis siekia 50 kv. metrų.
„Tą lėmė tiek tokių naujų produktų kaip micro būstas atsiradimas, tiek ir būsto nuomai kaip investavimo instrumento išpopuliarėjimas. Kylant vidutinei būsto kainai, tiek pardavėjai, tiek ir pirkėjai gali išlaikyti panašią sandorio vertę, efektyvindami būsto išplanavimą ir mažindami bendrą būsto plotą. Dėl ypač efektyvaus išplanavimo 2 kambarių butas šiuo metu neretai neviršija 35 kv. m, o 3 kambarių – 50 kv. m“, – paaiškino M. Žibūda.
Populiariausi rajonai – šalia centro
Pasak M. Žibūdos, paskutinius keletą ketvirčių daugiausiai naujo būsto parduodama Pilaitėje, Naujamiestyje ir Šnipiškėse. Šiose miesto vietose naujos pasiūlos koncentracija yra viena didžiausių, kas iš dalies lemia ir pardavimų kiekį.
„Aktyvius pardavimus lemia ir atskirų mikrorajonų privalumai: Pilaitė yra vienas jauniausių ir patogiausių rajonų, kuriame dominuoja kvartalinis teritorijos užstatymas, Naujamiestis populiarėja dėl naujai besiformuojančio socialinio gyvenimo bei artumo miesto senamiesčiui, o Šnipiškės yra vienas iš labiausiai besikeičiančių konversijos rajonų, susidedantis iš sparčiai besiplečiančių biurų bei gamybinius pastatus keičiančių gyvenamųjų pastatų“, – populiariausius rajonus išvardijo pašnekovas.
Nepopuliariausi rajonai, anot eksperto, yra tie, kurie neturi galimybės atsinaujinti ir kuriuose nėra naujo būsto pasiūlos. Tai dažniausiai lemia plėtrai tinkamų sklypų trūkumas – pvz., Šeškinėje, Karoliniškėse ir kituose senuose rajonuose.
Jis taip pat prie populiarumą prarandančių rajonų priskiria ir Pašilaičius, o konkrečiau – Perkūnkiemio dalį, kur problemos buvo užprogramuotos nuo pat 2008-ųjų. Žaliųjų zonų bei socialinės infrastruktūros trūkumas lemia mažesnį šio rajono patrauklumą lyginant su kitomis Vilniaus dalimis.
A.Šapoka pabrėžia, kad Naujamiestis patrauklus ir antrinės rinkos pirkėjams – šiame rajone sandorių skaičius yra vienas didžiausių. O Pilaitėje ir Pašilaičiuose naujos statybos projektų pasiūla yra viena didžiausių Vilniuje – kuomet pasiūla didelė ir įvairi, o kainų lygis prieinamas – natūralu, kad pirkėjų dėmesys ten ir krypsta.
„Manau, kad didelį potencialą ateityje ir ilgalaikėje perspektyvoje turi Šnipiškės – artimiausiu metu čia tikrai išvysime ir stambesnės apimties konversijos projektų, ir atskirų nedidelių daugiabučių namų projektų. Pirkėjai Šnipiškes vertina dėl atstumo nuo miesto centro ir vis dėl to tikrai įkandamų kainų bei stipriai besikeičiančios aplinkos“, – užtikrino A. Šapoka.
Kaip nepopuliariausius jis įvardina Naująją Vilnią, Naujininkus ir kitus panašius rajonus.
„Dėl skirtingų priežasčių, tačiau bendrai vertinant, tai yra miesto vietos, kurios neturi geros reputacijos, kuriuose vyrauja daugiau pramoninės teritorijos ir vietos, kurios iki šiol nesulaukė stambesnių būsto investicijų“, – kalbėjo ekspertas.
