Aukštuosiuose Paneriuose, Vilniuje, parduodama pusė buto – 33 kv. metrai – 5265 eurus. Butas yra mūriniame, 1960 metais statytame name. Butas parduodamas „Turto banko“ iš varžytynių, o tai reiškia, kad kaina yra tik pradinė.
Iš vidaus nuotraukų akivaizdu, kad butas prastos būklės, todėl remontas jam yra neišvengiamas. Kartu su butu parduodama ir nedidelė žemės sklypo dalis.
Tokiu pat principu parduodamas ir kitas butas mediniame pastate, Naujininkuose, Dzūkų gatvėje. Jo kaina siekia 5611 eurų, plotas vos 24 kv. metrai. Parduodamo būsto būklė taip pat prasta, jam reikalingas remontas.
Skelbime taip pat rašoma, jog nors patalpos yra pastate, kuris nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jis yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu, apsaugos zonos teritorijoje. Todėl šio objeko remonto ar rekonstrukcijos darbai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu bei kitais teisės aktais.
„Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovo Juliaus Belanoškos nuomone, tokio turto, kaip parduodamas Aukštuosiuose Paneriuose, apskritai negalima vadinti būstu, nes jis visiškai netinkamas gyventi.
„Turtas yra avarinės būklės, net renovuoti ten nėra ką. Jį reikėtų griauti, bet problema ta, kad parduodamas ne visas namas, o jo pusė. Žemės sklypas – labai mažas, vos apie 0,3 aro, tad investicijai toks objektas taip pat nėra patrauklus. Veikiausiai, vienintelis realus šio objekto pirkėjas šiandien būtų antrosios namo pusės savininkas“, – DELFI pakomentavo specialistas.
Visi pigiausi – bendrabučio tipo
Pigiausias butas Vilniuje, kuris parduodamas ne iš varžytynių, kainuoja 10 800 eurų. Butas parduodamas Grigiškėse, vieno kambario ir užima 18 kv. metrų.
Skelbiama, kad butas yra visiškai suremontuotas, bendrabučio tipo, todėl tektų naudotis bendro naudojimo patalpomis – virtuve, dušu ir tualetu. Butas yra mūriniame, 1979 metais statytame pastate. Kaip privalumai įvardijami geras susisiekimas, žaliųjų erdvių gausa, nebloga socialinė infrastruktūra.
Kaune vienas iš pigiausiai parduodamų būstų kainuoja 5100 eurų ir jis parduodamas ne iš varžytynių. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad parduodamas ne visas butas, o vienas kambarys bendrabučio tipo mūriniame name, pastatytame 1947 metais, su bendro naudojimosi patalpomis – maža virtuve, dušu bei tualetu dviems šeimoms.
Skelbime teigiama, kad butas apsuptas tvarkingos kaimynystės, aplink yra daug žalumos bei laisvalaikio leidimo vietų, gerai išvystytas transportas. Visgi butą reikėtų remontuoti, nors tai nekainuotų daug, mat jis užima vos 12 kv. metrų.
Dar vienas butas parduodamas Vilijampolėje už 6900 eurų. Tiksliau, parduodamas vienas kambarys, užimantis 14,5 kv. metrų, nuosavo namo dalyje.
Namas, kuriame įrengtas butas, yra gana senas – statytas 1910 metais, medinis ir šildomas kietu kuru. Skelbime nurodoma, kad butui taip pat priklauso dalis sandėliukų, rūsio ir žemės. Akcentuojama, kad miesto centras yra visai šalia, todėl pasiekiamas labai greitai, namą supa tvarkinga ir prižiūrima aplinka.
Klaipėdoje pigiausiai parduodamas būstas kainuoja 4000 eurų. Kaip ir daugelio už panašią kainą parduodamų butų būklė yra remontuotina.
Butas yra bendrabučio tipo, mūriniame, 1974 metais statytame pastate. Parduodamas vienas, 14 kv. metrų užimantis kambarys, virtuve, tualetu ir dušu reikia dalintis su kitais gyventojais.
Kitas butas Klaipėdoje, papuolantis į pigiausių sąrašą, parduodamas už 5000 eurų. Čia taip pat parduodamas vienas, 12 kv. metrų ploto kambarys bendrabutyje.
Kambarys parduodamas su baldais, yra ir šaldytuvas bei televizorius. Kadangi kambarys yra bendrabutyje, tektų naudotis bendromis patalpomis. Skelbime nurodoma, kad butas tvarkingas, patogioje vietoje – netoliese yra senamiestis, prekybos centrai, išvystytas geras susisiekimas viešuoju transportu.
Investuoti norinčių mažai
Pasak J. Belanoškos, vertinti arba lyginti tokio mažo ploto nekilnojamojo turto kainą nėra objektyvu – reikėtų lyginti kvadratinio metro kainą, o ji nėra tokia maža bendrabučio tipo turtui.
„Tokių objektų rinkos dalis, tiek pasiūla, tiek ir paklausa yra labai nedidelė. Tokio turto pirkėjai yra tie patys bendrabučių gyventojai. Investuotojai į nuomą šį segmentą nelabai mėgsta, nes nuomojant šiam kontingentui kyla daug rizikų dėl nuomininkų mokumo, konfliktų, sudėtingų iškraustymo procedūrų ir pan.“, – aiškino ekspertas.
Pašnekovo nuomone, pardavimo terminą įvardinti yra sudėtinga, nes jis iš esmės priklauso nuo kainos mažinimo greičio. Kadangi tokio turto paklausa yra maža, viskas priklauso nuo pardavėjo ir pirkėjo lankstumo.
Visgi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius DELFI yra sakęs, jog kartais panašūs butai atkreipia dėmesį tų, kurie tikisi atsiperkančių investicijų, ypač, jeigu būstas yra netoli kokių nors svarbių įstaigų, pavyzdžiui, šalia universiteto.
„Žmonės vertina taip, kad gali nusipirkti bendrabučio tipo pastate butą, kurį norėtų kas nors nebrangiai išsinuomot, nes jis yra netoli universiteto ar kokios nors gamyklinės įmonės. Minimaliai jį sutvarko, perdažo sienas, išmeta senus daiktus, nuperka kokių nors nebrangių naujų už kelis šimtus eurų. Tikrai yra realu gauti nedidelį nuomos mokestį – iš vienos pusės ir pinigai yra įdarbinti, ir kokios nors pajamos ateina. Bet čia svarbu įvertinti, kokia yra fizinė to pastato būklė – ar po kokių penkerių metų jis nepradės griūti ir jeigu jį reikės tvarkyti, ar reikės keisti stogą, balkonus, iš rūsio keisti komunikacijas, langus ir panašiai, ir ar ta bendruomenė, kuri gyvens šalia, norės prisidėti. Reikia pagalvoti, ar po kurio laiko tas būstas netaps beverčiu, nes žmogus paprasčiausiai negalės jo nei išnuomoti, nei parduoti – jo tiesiog nepavyks atsikratyti“, – kalbėjo M. Statulevičius.
