Panagrinėjus „Alio.lt“ parduodamų kambarių bendrabučiuose skelbimus, akivaizdu, kad kainos čia labai svyruoja, o pardavėjai labiau vertina ne būsto kokybę, o jo vietą.

Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje, Subačiaus gatvėje, parduodamas kambarys bendrabutyje, kurio plotas – 15 kv. metrų. Kambario kaina yra 20 500 eurų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad namas yra 1958 metų statybos, virtuvė, vonia ir tualetas – bendro naudojimo, o pats kambarys verkiant prašo remonto.

Kitas kambarys Antakalnyje, Žolyno gatvėje, parduodamas už 17 500 eurų. Iš nuotraukų aišku, kad virtuvė bei vonia taip pat yra bendro naudojimo, skelbime nėra nurodoma, kelintais metais pastatas buvo pastatytas, tačiau galima spėti, jog jis ganėtinai senas. Skelbime taip pat rašoma, kad butas parduodamas be baldų.

Lietuvos regionuose kainos visai kitokios. Pavyzdžiui, vieno kambario butas Alytuje parduodamas už 3000 eurų be baldų. Jeigu potencialūs pirkėjai pageidautų baldų, kaina siektų 4000 eurų. Skelbime rašoma, kad butas yra suremontuotas, maži komunaliniai mokesčiai. Taip pat nurodoma, kad kambario plotas – 18 kv. metrų.

Bendrabučiai – sparčiai populiarėjantis segmentas

NT įmonės „Vilniaus turtas“ brokeris Tadas Aleksandravičius teigia, kad bendrabutį dažniausiai renkasi asmenys, kurie paprasčiausiai nori gyventi atskirai ir jiems nereikia didelio gyvenamojo ploto. Pavyzdžiui, studentai, nutarę nebegyventi su tėvais, žmonės, likę vieni po skyrybų, pagyvenę asmenys, kurie neišlaiko didesnės kvadratūros buto.

Anot eksperto, dažniausiai bendrabučius renkasi iš kitų miestų atvykę gyventojai, ypač dažnai tėvai juos perka savo vaikams. Bendrabučių yra daugumoje Vilniaus rajonų, ypač daug Naujininkuose, Naujamiestyje, Žirmūnuose, Šnipiškėse, Naujoje Vilnioje, Žvėryne, Antakalnyje.

„Bendrabučius paskutiniu metu dažniausiai perka investuotojai, kurie nupirkę padaro kapitalinį remontą, įrengia viską naujai, su baldais, buitine tecnika ir, sakyčiau, brangiai nuomoja. Visų bendrabučių, esančių patraukliose Vilniaus vietose, kainos per paskutinius 4 metus pakilo beveik 3-4 kartus nuo buvusių 12 tūkst. litų už kambarį iki 14 tūkst. eurų. Šiame segmente kainų augimas buvo pats didžiausias ir sparčiausias“, – tvirtina T. Aleksandravičius.

Specialistas sako, kad bendrabučių įvaizdis taip pat pasikeitė – dabar tai jau nebėra tie bendrabučiai, kurie buvo anksčiau. Tai yra mikro butai, su dažniausiai gera kaimynyste.

„Ypač patrauklūs pirkimui yra tie bendrabučiai kurie yra geroje miesto vietoje, paprastai tai yra Žvėrynas, Naujamiestis, Šnipiškės, Antakalnis. Kainos yra pačios įvairiausios, priklauso nuo rajono, lokacijos, būklės ir galimybių. Patys brangiausi ir labiausiai vertinami yra tie bendrabučių kambariai, kuriuose yra galimybė įsivesti kanalizaciją, nes tai ne visur įmanoma“, – aiškina brokeris.

Anot jo, patys pigiausi bendrabučiai yra Naujojoje Vilnioje, Salininkuose, Grigiškėse, Lentvaryje – ten jie yra ir pačios prasčiausios būklės, ir kaimynų įvairių pasitaiko. Pašnekovas sako, kad pigiausiai parduodamas kambarys yra apie 5 tūkst. eurų, o brangiausias, kokį pavyko aptikti – už 32 tūkst. eurų.

Nuomos kainos taip pat svyruoja – nuo 100 iki 260 eurų. Jeigu kambarys apleistas, prastoje miesto vietoje, išsinuomoti tokį galima už 30-80 eurų.

„Yra įsigudrinusių nuomoti vieną kambarį 4 asmenims iš jų gaunant nuo 50 iki 70 eurų per mėnesį už lovą. Tai išeina, kad viso kambario nuomos suma tada mėnesiui gaunasi nuo 200 iki 280 eurų. Bet tai daugiau taikoma atvykstantiems statybininkams iš svečių šalių“, – pasakoja T. Aleksandravičius.

Pasak eksperto, šis rinkos segmentas ne tik išlaikys savo paklausą, bet ir toliau ją augins, nes tai yra puiki galimybė už nedidelę kainą patenkinti vieno ar dviejų žmonių minimalius būsto poreikius. Tačiau jis sako, kad tikrame bendrabutyje, kokie buvo anksčiau ir kurių dar išlikę iki dabar, tikrai negyventų.

„Nepirkčiau butų tuose bendrabučiuose, kuriuose yra išklerusios durys, prišlapinta laiptinėje, išdaužyti laiptinės langai ir vidury dienos girtuokliaujama. Kur nesutvarkytos bendrosios erdvės, kur yra dvokas, tvaikas, smarvė – čia dar ilgai tvarkos nebus, ieškokite geresnio bendrabučio“, – mano T. Aleksandravičius.

Investicinė grąža – didesnė nei daugiabučių

„Capital Team“ NT brokeris ir ekspertas Mantas Mikočiūnas teigia, kad bendrabučio tipo butai prieš keletą metų tapo viena populiariausių investicijų, nes grąža šio nekilnojamojo turto buvo daug didesnė negu daugiabučių butų.

Brokeriai

„Schema paprasta: perkamas vadinamas bendrabučio „blokas“ ir dalinamas į du vieno kambario butus, jie suremontuojami ir išnuomojami. Taip pastaraisiais metais rinkoje itin pagausėjo nuomojamų bendrabučio tipo butų ir jų kainos smarkiai šoktelėjo į viršų“, – sako M. Mikočiūnas.

Jis pritaria, kad bendrabutį verta rinktis geroje miesto vietoje dėl mažesnių komunalinių mokesčių, nuomos kaina taip pat dažniausiai būna mažesnė nei įprastų butų. Tačiau nesutinka dėl kaimynystės – anot jo, ji dažniausiai nėra labai maloni.

„Nevertėtų rinktis tuomet, jeigu esate jautrūs kaimynystei, ne taisyklė, bet bendrabučiuose žmonių kontingentas būna mažiau malonus ir draugiškas. Nors pasitaiko tikrai labai puikiai sutvarkytų ir draugiškų žmonių bendrabučių, to negalima būtų taikyti visiems. Jeigu bendrabutinis butas nesuremontuotas, naudojantis bendrais santechnikos mazgais ir virtuve, gali tekti nusivilti higiena bei tvarka jose. Ramybės mylėtojams taip pat nerekomenduočiau bendrabučių, ten vakarėliai ir triukšmas – dažnesnis variantas nei įprastame daugiabutyje“, – tvirtina NT ekspertas.

Nuomojasi ir perka, nes taupo

Marius Čiulada, „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas teigia, kad bendrabučio pasirinkimą visais atvejais nulemia finansinės galimybės. Pavyzdžiui, iš seniau bendrabučiuose gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai negali sau leisti įsigyti erdvesnio ir patogesnio būsto, todėl lieka gyventi čia. Tuo metu jauni žmonės bent jau laikinai renkasi gyvenimą bendrabučio tipo bute – nenorėdami imti būsto paskolos, geriau perka pigesnį būsta, bet savo lėšomis arba nuomojasi ir taip taupo būsimiems namams.

Marius Čiulada

„Iš esmės, daugiausiai bendrabučių yra senesniuose Vilniaus rajonuose, tačiau ne tuose, kurie iškilo sovietmečiu. Dažnai bendrabučiai yra aplink mokymosi įstaigas. Istoriškai susiklostė, kad laikui bėgant didelė dalis bendrabučių buvo privatizuoti“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, bendrabučiams perspektyvos išlieka geros, nes Vilniuje mažo ploto būstai apskritai yra labai populiarūs. Sostinėje pastebimas naujos statybos butų plotų mažėjimas, vis daugiau žmonių gyvena po vieną, todėl bendrabutis tam tikram pirkėjų ar nuomininkų ratui visada bus puikus laikinas ar nuolatinis būsto sprendimas už minimalią kainą.

Vis dėlto, jis nepritaria nuomonei dėl mažų komunalinių mokesčių, nes dažniausiai bendrabutiniai namai yra senos statybos, neekonomiški, renovuotini ir reikalaujantys daugiau priežiūros nei kiti, naujesnės statybos būstai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (86)