Visai neseniai sugrįžusi į tėvynę lietuvė Asta pasakoja apie nuostabius įspūdžius iš gyvenimo Tenerifėje.
„Atsitraukus iš aktyvaus verslo prieš trejetą metų labai reikėjo savo lovos kažkur, kur šilta ir saulėta. Reikėjo ramybės – trobelės ant jūros kranto. Svarsčiau daugybę variantų – net Šri Lankoje ir Balyje apžiūrinėjau NT, kad tik turėčiau savo mažą namelį šiltuose kraštuose. Laimėjo Tenerifė. Nors ši sala anaiptol ne pati gražiausia pasaulio vieta, kurias man teko aplankyti, bet laimėjo, nes Europos Sąjunga su išvystyta infrastruktūra, bevizis režimas. Nes arti, lengva nuskristi, santykinai greita ir pigu“, – pasakoja Asta.
Pasak jos, sala nepaprasta tuo, kad per kelias valandas galima ją visą apvažiuoti ir pajusti visas 4 klimato zonas: Teidė beveik visada apsnigta, pietryčiai saulėti, o šiaurėje galima pasigrožėti žalia vešluma su įspūdinga augmenija, tik čia beveik nuolatos merkia lietus. Tačiau visa likusi salos dalis džiaugiasi nuolatiniu pavasariu.
Asta sako, kad Tenerifė – ypatinga vieta vaikų pramogoms bei lavinimui. Čia galima atrasti pačias įvariausias sporto šakas, turistines pramogų zonas, restoranus. Tenerifė traukia ramybės oazėmis, dramatišku gamtos grožiu kalnuose bei pakrantėje.
„Tenerifėje, skirtingai nuo pietinės Ispanijos ir kitų Kanarų salų, nėra geriamojo vandens problemos. Maudytis vandenyne galima ištisus metus tiek dėl saugumo, tiek dėl pačios vandens temperatūros (ten prateka šiltoji Golfo srovė, tad vanduo šiltas nuolat), o deginimosi sezonas irgi nesibaigiantis – nėra pusę metų trunkančių liūčių. Tenerifėje vaisiai nuostabūs ir pigūs – gerokai pigesni nei Lietuvoje. Kai ten gyvenu, tai vos ne vien vaisiais ir mintu: papajos, mangai, persimonai – tokie, kokių Lietuvoje net nesame matę. Tarp persimono arba mango, kurį gali nusipirkti lietuviškame prekybcentryje ir to, kurį nusiperki Tenerifėje – nieko bendro. Atrodo, kad tie lietuviai, kurie nekeliauja, net nežino, kas yra tikra papaja ar tikras mangas, kai laikant rankoje vaisių, sultys iki alkūnės bėga, o kvepia net kitam kambary“, – įspūdžiais dalinasi tautietė.
Grįžusi į Lietuvą Asta nusprendė parduoti gabalėlį savo gyvenimo Tenerifėje. Jos pasiūlymas – dalis žėmės su namuku beveik kilometro aukštyje, kalnuose, Teidės nacionalinio parko teritorijoje, pietinėje salos dalyje.
Vietovė vadinasi Los Hibrones (Calle Higuera). Namelis mažutis – 46 kv.m, tačiau čia sutelpa ir virtuvė, vonia, nemažas kambarys, didelis balkonas, orientuotas į pietvakarius su užuovėja, kur, pasak Astos, galima degintis net kai tėra tik 15 laipsnių šilumos. Iš namelyje esančios 100 kv. metrų ploto terasos ant skardžio atsiveria nuostabūs salos vaizdai. Virtuvėje yra skalbyklė, viryklė, puodai, indai. Kambaryje: lovos, čiužiniai, patalynė, baldai. Kitaip tariant, yra viskas, ko reikia gyvenimui.
„Vanduo čia gaunamas iš ištirpusio Teidės sniego, kuris kaupiasi požeminiuose baseinuose. Mums gyvas vanduo buvo labai svarbus aspektas mąstant apie antruosius namus. Net Vilniuje būdami vandenį geriame parsivežę iš Nemenčinės šaltinio. Yra pradėtas sodas su apelsinmedžiais, citrinmedžiais, granatais, ginkmedžiais, migdolais, figmedžiais. Mėtos čia auga kaip piktžolės – net nelaistomos. Net juokavome, kad darysim arbatos verslą su vaikais“, – pasakoja Asta.
Sodas, anot jos, šiek tiek apleistas, bet ten reikėtų tik keletą nudžiūvusių medelių pakeisti. O pati vieta paruošta – išlygintos terasos, užpilta skalda, kuri neleidžia išgaruoti drėgmei, atvesta laistymo sistema. Sklypelyje yra du elektros generatoriai – vienas pagrindinis, o kitas atsarginis, inverteris, galingi akumuliatoriai.
„Yra dar saulės panelės, nuo kurių elektros pilnai pakanka telefono ar kompiuterio pakrovimui ir minimaliam apšvietimo namelyje aprūpinimui. Žemės yra 1,2 hektaro. Nuostabus šio sklypo aspektas yra aukštis. Išlendu ryte iš trobelės – saulė kyla iš vandenyno. Šiek tiek kairiau vandenyno tolumoje matosi Gran Kanarija. Nuo vieno krašto iki kito plyti vandenynas“, – vaizdingą salos įspūdį nupasakoja Asta.
Pačiame sklype, pasak lietuvės, dar reiktų įdėti nemažai darbo išlyginant aikšteles, kad nebūtų šlaituota. Ji teigia, kad jau 3 tokios terasos padarytos, įsodinti fikusai, kurie irgi nemarūs ir auga net nelaistomi. Tam, kad būtų galima visiškai susitvarkyti sklypą ir pasidaryti ten tikrą rojaus kampelį, reikėtų dar gero mėnesio traktoriaus darbo, o tai kainuotų apie 10 tūkst. eurų, ir šiek tiek kantrybės bendradarbiaujant su kitais Tenerifės gyventojais, bet rezultatas būtų pribloškiantis.
Už sklypą kartu su nameliu bei viskuo, kas yra jame, Asta prašo tik tiek, kiek pati investavo. Anot jos, tai yra puiki vieta rašytojams, mąstyojams, medituotojams ir dvasinių vertybių ieškotojams. Arba tiesiog tiems, kurie ieško ramybės pabėgdami iš šurumulingos kasdienybės į šilumą, saulę ir gamtą.
Lietuvių noras pirkti būstą užsienyje išaugo
Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas, teigia, kad pastaruosius 2-3 metus lietuvių dėmesys užsienyje esančiam gyvenamajam nekilnojamajam turtui nuosaikiai augo. Aktyviausiu ir populiariausiu būsto segmentu tapo 2–3 kambarių apartamentai pietų Europos šalyse: Ispanijoje, Graikijoje, taip pat Bulgarijoje ar Turkijoje, kur ne tik patrauklus klimatas, bet ir patogus, dažniausiai tiesioginiais skrydžiais, susisiekimas.
„Matyt, esminis užsienio kurortuose esančio turto privalumas yra geografinis pranašumas: praktiškai visus metus vyraujantis šiltas ir saulėtas oras leidžia džiaugtis tiek asmeninėmis atostogomis, tiek, be abejonės, tokį turtą lengva išnuomoti turistams“, – sako pašnekovas.
Anot A. Šapokos, ekonominiai šalies rodikliai yra teigiami: augimo perspektyvos, darbo rinkos stabilumas, atlyginimų kilimas ir kitos ekonominės prielaidos leidžia gyventojams plėsti investavimo geografiją ir alternatyvų vietiniam nekilnojamajam turtui ieškoti būtent užsienio kurortuose. Panaši tendencija jau buvo matoma ir prieš gerą dešimtmetį, kuomet investavimo alternatyvų lietuviai taip pat ieškojo užsienyje.
„Dažniausiai toks būstas perkamas asmeniniams poreikiams, t. y. naudojamas kaip atostogų rezidencija, arba kaip investicija – tokį turtą išnuomojant. Tokiu atveju populiaru įsigyto turto administravimą ir priežiūrą perduoti vietiniams būsto administratoriams, kurie užtikrina ir tolygų nuomininkų srautą, ir būsto priežiūrą, pavyzdžiui, smulkių gedimų šalinimą ir pan.“, – aiškina specialistas.
Paskatino pigūs skrydžiai
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad lietuvių susidomėjimą nekilnojamojo turto objektais užsienyje paskatino būstų kainų kilimas Lietuvoje. Pasak jo, tautiečiai nusprendė, kad jiems kur kas geriau už panašią kainą investuoti į turtą šalyje, kur vasaros sezonas tęsiasi ištisus metus – tokiu būdu galima ne tik mėgautis šiltu bei saulėtu gyvenimu, bet ir nemažai užsidirbti būstą nuomojant.
„Daug pasiturinčių žmonių prieškriziniu metu pirko ir patys statėsi ten namus. Kryptys: Ispanija, Ispanijos salos, šiek tiek Italija, Prancūzija. Svarbu buvo tai, kad atsirado labai pigus ir greitas susisiekimas, nes tuo metu į Lietuvą kaip tik atėjo žemų kaštų aviakompanijos, kurios turėjo skrydžius į Ispanijos, Prancūzijos kurortus. Ir būtent atsiradus šiem skrydžiam būstų pirkimo užsienyje populiarumas pradėjo augti“, – aiškina jis.
Pasak eksperto, po kurio laiko tapo populiarios ne tik šiltųjų kraštų kryptys, bet aukštesnės klasės Europos didmiesčiai: „Jie tapo populiarūs, nes žmonės pajuto, jog turtą ten verta įsigyti nuomai, kadangi patys ten greičiausiai negyvens. Į pirkėjų akiratį pakliuvo Londonas, Amsterdamas, kuriuose turto ir nuomos kainos yra gana nemažos, žmones traukia ten dirbti. O lietuviai nusiperka prastesnės kokybės būstus, loftus, kurie ten yra labai populiarūs ir susiremontuoja, susitvarko, tada nuomoja“.
Tai, ar domėjimasis užsienio NT objektais augs, anot M. Statulevičiaus, priklauso nuo to, kokios sąlygos bus Lietuvoje. Dažnai girdima, kad sąlygos verslo plėtrai čia yra pernelyg sudėtingos, todėl žmonės ieško galimybių investuoti svetur. Jeigu verslo aplinka Lietuvoje negerės ir neprivers pasilikti čia, tuomet žmonės ieškos ne tik verslo perspektyvų užsienyje, bet ir darbo, gyvenimo galimybių.
Vietoj Palangos – saulėta Ispanija
Įmonės „Remax“ NT brokeris Ričardas Sablovskis teigia atvirkščiai – anot jo, susidomėjimas užsienio nekilnojamuoju turtu yra nedidelis ir juo domisi tik pasiturintys tautiečiai.
„Dauguma lietuvių jau yra įsigiję turtą šiltuose kraštuose. NT užsienyje verta įsigyti dar ir dėl to, kad Europa labai greitai sensta ir panašu, kad daugelis planuoja senatvę leisti šiltuose kraštuose, kur klimatas palankesnis išlaikyti gerą sveikatą bei pragyventi yra pigiau. Tai gera investicija į ateitį bei galimybė turėti antrus namus“, – aiškina pašnekovas.
Anot jo, besidominčių būstais užsienyje yra vos keli procentai, o viena iš susidomėjimo priežasčių – didelės NT kainos Lietuvos pajūryje. Vietoj būsto Palangoje ar Klaipėdoje, žmonės daug mieliau renkasi kraštus, kur nėra tokia ryški sezonų kaita.
