Šaltuoju metu laiku, kai uždarose patalpose praleidžiame iki 80 proc. paros laiko, tinkamas patalpų vėdinimas tampa ypatingai svarbiu. Šildomas ir netinkamai vėdinamas biurų oras skatina darbo efektyvumo mažėjimą, nemalonų drėgmės trūkumo pojūtį ir net darbuotojų susirgimus.
Biurai irgi „serga“
Specialistai pastebi, jog jei žmogus biure jaučia galvos svaigimą, mieguistumą, akių paraudimą ar net pykinimą, tačiau palikus darbo vietą simptomai dingsta – tai gali būti sergančio pastato sindromo ženklas.
Profesinės sveikatos centro gydytoja Danguolė Gorobecienė pranešime spaudai pasakoja, kad vidaus patalpų apdailos medžiagų yra gausybė: dažai, glaistas, gruntas, lakas ir kitos. Jų sudėtyje būna cheminių ir iš jų išsiskiriančių lakiųjų medžiagų, kurios ypatingai teršia aplinką dirginančiomis, svaiginančiomis, alergizuojančiomis ar kitaip nepalankiai sveikatą veikiančiomis dujomis ar garais.
„Tam tikri komponentai gali skirtis ir ilgesnį laiką. Sveikatai nepalankios savybės išryškėja patalpų apdailai nesaikingai naudojant plastikines ir polimerines medžiagas, kartu jas užsandarinant“, – aiškina D. Gorobecienė.
Kitos apdailos statybinių medžiagų savybės – laidumas triukšmui, šilumai, drėgmei, cheminis nestabilumas, aplinkoje esančių cheminių medžiagų absorbavimas, dulkių ir nešvarumų kaupimas, neatsparumas pelėsių ir grybų dauginimuisi – taip pat veikia patalpos oro kokybę. Į tai labai svarbu atsižvelgti renkantis ar įrengiant biuro patalpas. Visgi, net ir teisingai įrengta, tačiau neprižiūrima ar blogai prižiūrima patalpa gali tapti nesveika.
Pasak jos, patalpų ore visuomet yra dulkių ir mikroorganizmų (mikrobų, virusų), kurie gali būti mikroskopinių lašelių pavidalu. Juose itin ilgai gyvybingi išlieka ligų sukėlėjai. Patalpoje esantys žmonės į aplinką išskiria šilumą, vandens garus, anglies dioksidą ir kitokias dujas.
„Iš ligonių ir užkrato nešiotojų į patalpų orą patenka ligas sukeliančių mikrobų ir virusų. Tai itin aktualu tose patalpose, kuriose grindys išklotos kiliminėmis dangomis, nes tai apsunkina patalpos priežiūrą”, – teigia gydytoja D. Gorobecienė.
Svarbu tikrinti filtrus
Statybų ir darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas pastebi, kad neįrengtos arba neteisingai įrengtos rekuperacinės oro vėdinimo sistemos viena dažniausių prastos savijautos biure priežasčių.
„Didžiojoje dalyje biurų retai įrengiami atidaromi langai. Dažnai jie negali būti varstomi, todėl tokiuose biuruose įrengiamos rekuperacinės vėdinimo sistemos, kurias neteisingai parinkus ar sumontavus gali atsirasti skersvėjai, tvyrantys pašalinai kvapai, nemalonūs fiziniai pojūčiai ir bendras diskomforto jausmas“, – pasakoja S. Aglinskas.
Tokius pojūčius gali sukelti ir prastai prižiūrimi bei per retai keičiami vėdinimo sistemų oro filtrai. Jie lemia į patalpas tiekiamo oro kokybę. Gydytoja D. Gorobecienė teigia, jog biuruose turėtų būti atidaromi langai ar viršulangiai. Anot jos, rekuperacinės sistemos reikalauja reguliarios priežiūros, o neprižiūrimos sukelia daugiau problemų nei naudos.
„Vėdinimo uždavinys yra palaikyti kuo švaresnį ir grynesnį patalpų orą, pašalinti dulkes, mikrobus, virusus bei nemalonius kvapus. Pastaruosius panaikinti yra bene svarbiausia, kadangi jie refleksiškai keičia kvėpavimą, o per ilgą laiką prislegia nuotaiką, padidina nuovargį“, – pastebi gydytoja.
Nors darbuotojų savijautą ir darbo našumą veikia įvairūs faktoriai, pastebėta, kad patalpose, kurių oro temperatūra yra žema ir jos blogai vėdinamos, dažnai būna drėgna, tad ant drėgnų paviršių susidaro palankios sąlygos atsirasti ir plisti pelėsiui, kuris neretai išskiria nemalonų kvapą, sukelia alergines reakcijas, gali paaštrinti simptomus sergantiems astma.
Specialistai teigia, kad šaltuoju metų laiku dėl šildymo biuruose oras dažnai būna per sausas. Toks oras kenkia žmogaus kvėpavimo takams, sausina nosies ir burnos gleivinę, todėl virusai ir bakterijos gali lengviau patekti į organizmą.
Oro drėgnumą galima reguliuoti per vėdinimo sistemų, turinčių oro drėkinimo funkciją, pagalba arba oro drėkintuvais. Taip pat naudojant kitas pagalbines priemones: gausiai laistyti kambarinius augalus, pasistatyti patalpose vazas su vandeniu, dirbtinius krioklius ir fontanus
Žaliuosiuose pastatuose sergama rečiau
Technikos direktorius pastebi, kad pastaraisiais metais nekilnojamojo turto vystytojai vis daugiau dėmesio skiria pastatų inžinerinių sistemų bei pastatų mikroklimato kokybės užtikrinimui. Energiją taupantys ir ekologiški sprendimai leidžia vystyti ir aplinkai, ir darbuotojams draugiškus žaliuosius pastatus.
„Tokie pastatai paprastai turi įdiegtus tam tikrus elgesio modelius, kurie palaiko tinkamą temperatūrą ir patalpų vėdinimo balansą. Šildymo – vėsinimo sistema leidžia vienu metu ir vėsinti, ir šildyti skirtingas patalpas, o rekuperacinė vėdinimo sistema su drėkinimo funkcija užtikrina komfortišką patalpų mikroklimatą ištisus metus“, – teigia S. Aglinskas.
Pasak pašnekovo, tarptautinė praktika rodo, kad tokį sertifikatą turinčiuose pastatuose pasiekiamas 5–10 proc. didesnis darbuotojų darbo našumas, užtikrinamos komfortiškos darbo sąlygos, o darbuotojai serga iki keturių kartų rečiau nei kitokiuose biuruose.
S. Aglinskas priduria, jog pagal dabar šalyje galiojančias higienos normas, darbo patalpų oro temperatūra žiemos metu turėtų būti 22–24 laipsniai, oro santykinis drėgnumas 40 – 60 proc.
