Patraukliausi būsto statyboms regionai prognozuojami – du didžiausi miestai ir kurortai. Kalbant apie komercinius objektus, penketukas skiriasi.
Skirtingai nuo to, ką išvardino vystytojai, į patraukliausių miestų sąrašą gali patekti ir Šiauliai, kurie dauguma rodiklių lenkia Panevėžį.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad būsto segmente vis dar yra labai didelis rinkų patrauklumo skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno, jau nekalbant apie kitus žemiau išvardintus miestus. Pagrindinė tokio vertinimo priežastis - rinkos dydis, darantis įtaką projekto likvidumui bei jo pelningumui.
Minėtas skirtumas išnyksta, bandant lokalizuoti komercinio NT projektus. Tai ypač būdinga tais atvejais, kai NT projektas yra orientuotas ne į vidaus, bet užsienio rinkas, o jo sėkmei būtina gerai išvystyta transporto infrastruktūra bei žemesni energijos ir darbo kaštai.
Kaip bebūtų, bent keli nauji NT projektai už Vilniaus ribų gali padaryti esminės įtakos, ir miestų patrauklumą NT investicijoms reikšmingai padidinti per trumpą laiką.
„Eikos“ pasirinkimas
„Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda sako, kad šie penketukai sąlyginiai: „Bent keli nauji dideli nekilnojamojo turto ar pramonės projektai už Vilniaus ribų gali pakeisti regionų ekonominę situacija, ir miestų patrauklumą investicijoms reikšmingai padidės per trumpą laiką.“
M. Žibūda atkreipia dėmesį, kad būsto segmente vis dar yra labai didelis rinkų patrauklumo skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno. Kuo miestai toliau sąraše, tuo vystytojams jie mažiau įdomūs.
Pagrindinė tokio vertinimo priežastis - rinkos dydis, darantis įtaką projekto likvidumui bei jo pelningumui. Įdomu tai, kad minėtas skirtumas – vietinės rinkos dydis – išnyksta, statant komercinio NT projektus.
Tai ypač būdinga tais atvejais, kai NT projektas yra orientuotas ne į vidaus, bet užsienio rinkas, o jo sėkmei būtina gerai išvystyta transporto infrastruktūra bei žemesni energijos ir darbo kaštai.
Miestai, patraukliausi investicijoms į būstą:
1. Vilnius. Miestas patrauklus dėl nuolatinio atvykstančių gyventojų srauto, sukaupto kapitalo bei vieno iš jauniausio gyventojų amžiaus vidurkio šalyje, kuris užtikrina ilgalaikę būsto paklausą.
2. Kaunas. Miesto gyvenamojo būsto rinka patraukli augimo potencialu, kuris gali lemti netgi sąlyginai didesnį investicijų pelningumą nei Vilniuje.
3. Klaipėda. Įdomi dėl patogios socialinės ir transporto infrastruktūros bei žalių zonų artumo. Tačiau miestas ko gero patrauklesnis gyvenamųjų namų kvartalų vystymui nei daugiabutei statybai.
4. Palanga. Patraukli savo neatskleistu potencialu. Kai bus išspręsta sezoniškumo problema, bei sąlyginai geru būsto pelningumu, kuris, deja, kol kas užtikrinamas tik šiltuoju metų laiku.
5. Druskininkai. Pagrindinis šio kurorto patrauklumas – nėra sezoniškumo ir būstu domisi privatūs investuotojai.
Miestai, patraukliausi komercinėms investicijoms
1. ir 2. Vilnius, jei investuojama į prekybos centrus, verslo centrus ir viešbučius. Kaunas, jei gamyba ir sandėliavimas.
3. Klaipėda. Jau dabar yra matoma kaip vienas svarbiausių logistikos centrų šalyje, todėl natūralu plėsti šią sėkmės istoriją. Vandens uostas yra neabejotinas šio miesto išskirtinumas.
4. Panevėžys.
5. Vilniaus (ir kiti miestui artimi) rajonai.
„Inreal“ pasirinkimas
„Inreal“ patrauklių miestų neskirstė pagal patrauklumą gyvenamajai ir komercinei statybai. Tačiau jų penketukas skiriasi nuo „Eikos“. Pavyzdžiui, čia trečioje vietoje Suvalkijos sostinė Marijampolė, kurios kolegų regionų sąraše iš vis nėra.
1. Vilnius. 2018 metais ir toliau išliks pačiu patraukliausiu Lietuvos miestu investicijoms į nekilnojamą turtą (toliau – NT). Vilnius yra daugiausiai investicijų pritraukiantis šalies miestas. Be to, tai – vienintelis gyventojų skaičiumi augantis miestas. Todėl, nepaisant to, jog sostinės NT kainos yra pačios aukščiausios, čia ir toliau išliks pati didžiausia paklausa ir likvidumas tiek gyvenamojo, tiek komercinio turto segmentuose.
2. Kaunas. Šiuo metu miestas yra antras sparčiausiai besivystantis Lietuvos miestas po Vilniaus. Kauno prieigose gamyklas nusprendę statyti pramonės gigantai artimiausiais metais sukurs apie 2 tūkstančiu naujų darbo vietų, todėl tai suteiks postūmio visai NT rinkai Kaune. Be to, Kaune tiek gyvenamojo, tiek komercinio turto kainos yra mažesnės nei sostinėje, o nuomos kainos po truputį vejasi sostinės kainas, todėl investicijų grąža Kaune yra didesnė nei Vilniuje.
3. Marijampolė. Santykinai mažas miestas, turintis nedidelę ir silpną NT rinką. Tačiau Marijampolės LEZ besikurianti Danijos langų ir durų gamintoja, per artimiausius keletą metų planuojanti investuoti apie 100 mln. EUR ir sukurti apie tūkstantį naujų darbo vietų, lišjudins šio miesto NT rinką. Tikėtina, jog Marijampolėje artimiausiu metu išaugs nuomojamo būsto poreikis, o, tuo pačiu, tai įtakos ir nuomos kainų augimą Marijampolėje.
4. Klaipėda. Trečias pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, kurio pagrindinė ekonomikos varomoji jėga yra uostas ir LEZ veikiančios gamybinės įmonės. Klaipėdos verslo struktūra yra viena atspariausių ekonomikos svyravimams, todėl paklausa tiek gyvenamajam, tiek komerciniam turtui ten visada bus ganėtinai stipri. NT kainų (tiek pardavimo, tiek nuomos) lygiu Klaipėda nedaug nusileidžia Vilniui, todėl turto grąžos rodikliai yra labai panašūs į sostinės. Būtų galima surasti patrauklesnių miestų investicijoms į NT nei Klaipėda, tačiau investicijos šiame mieste yra gana saugios.
5. Neringa. Unikalus kurortinis miestas, kuriame NT pasiūla labai ribota, o prielaidų naujų projektų atsiradimui – mažai, kadangi plėtra čia yra labai griežtai reglamentuojama. Investicija į NT Neringoje yra geras būdas apsaugoti savo turtą nuo infliacijos, kadangi NT kainų svyravimai Neringoje yra gerokai atsparesni išoriniams veiksniams.
