Vilniuje ir Lietuvoje daugiau kaip 50 proc. nekilnojamojo turto rinkos užima keturi NT projektų vystytojai. Rinkos atstovai pateikė prognozes, ko tikisi iš rinkos artimiausiu metu.
„Šiandien situacija palanki vystytojams. Mes šiemet pardavėme keliais butais mažiau nei pernai. Tai reiškia, kad rinka išliko labai panaši. Tačiau paneigti ekonomisto Žygimanto Maurico teiginius, kad gali būti lėtėjimas negaliu“, - sakė „Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.
„Citus Construction“ vadovas Mindaugas Vanagas sakė:
„Šiandien mūsų rezultatai, lyginant su pernai metais geresni. Tačiau lyginant visą rinką, tai pirkėjų skaičius panašus kaip pernai. Iš kitos pusės, daugiau projektų vystoma ir parduoti sunkiau, nes didėja konkurencija tarp vystytojų. Pirkėjas turi iš ko rinktis. To, kad rinka augs neverta, tačiau priežasčių kritimui taip pat nėra. Manau, viskas ateityje bus panašiai, kaip dabar.
Nors kalbama, kad kainos turi kristi 10 proc. Tačiau realia nėra priežasčių, kad kainos tiek turi mažėti visiems objektams. Realiai šiandien tiek kainos mažinamos tik tuose objektuose, kuriuos sunku parduoti ir tai daugiau išimtis.“
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis kalbėjo, kad 2016 m. buvo blogi tuo, kad augimas buvo per didelis.
„Paaugo neadekvačiai. Dar metų pabaigoje sakiau, kad jei augimo tempas nesustos, prasidės kritimas. Gera naujiena ta, kad šiemet pardavimų mažiau. Tai gerai, nes nebus didelio burbulo ir didelių kritimų. Mūsų pačių pardavimų šiemet apie 10 proc. mažiau nei pernai. Nors, mums rugpjūtis buvo geriausias šių metų mėnesis - pardavėme 49 butus. Džiaugiuosi, kad visoje rinkoje pardavimų jau mažėja. Pavyzdžiui, jau žinau atvejus, kai iš mūsų ką tik pastatytus butus nupirko spekuliantai, kurie nuo kiekvieno buto uždirbo apie 15 tūkst. eurų. Jei rinkoje spekuliantai, tai blogas ženklas.
Gera naujiena, kad žmonių pajamos auga. Paprastai tada žmogus perka automobilį po to butą.
Bloga naujiena ta, kad rinkoje Vilniuje apie 100 projektų, tačiau tik maždaug 30 iš jų pardavinėja savo projektus sėkmingai", - sakė jis.
Nors A. Avulis sako, kad priežasčių mažėti kainoms nėra, sostinėje, „Hanner" duomenimis, per paskutinius tris mėnesius kas penktas vystytojas nesugebėjo parduoti nė vieno buto.
„Eikos“ Plėtros departamento direktorius Martynas Žibūda situaciją NT rinkoje komentavo taip:
„Jaučiu, kad rinkoje yra daug pinigų. Jų turi tiek vystytojai, tiek pirkėjai. Kitas jausmas, kad žmonės neturi realių alternatyvų, kur tuos pinigus investuoti. Manau, kad NT rinka šiuo metu patraukli tuo, kad nėra alternatyvų. Jei iki krizės žmonės prikdavo būstą norėdami spekuliuoti dar brėžinius, ne būstą. Dabar tokių atvejų nėra arba jie labai reti. A. Avulio minėtas atvejis išimtis, nes trūksta prabangaus būsto.
Iš kitos pusės, negali rinka augti kiekvienais metais po 20-30 proc. Toks stabtelėjimas kaip dabar natūralus. Rinka sveika. Krizės NT srityje nebus. Perkaitimą stabdo Lietuvos bankas, patys vystytojai. Dabar tiesiog vystytojai su pasiūla pavijo pirkėjus.“
Rinka lėtėja
Registrų centro duomenimis, Lietuvos būsto rinka lapkritį, palyginti su spalio mėnesiu, lėtėjo, o smukimas fiksuotas beveik visuose segmentuose. Vilniuje per mėnesį savininkus pakeitė 852 butai – 9 proc. mažiau nei spalį (936) ir 0,5 proc. mažiau nei praėjusių metų lapkritį (856).
Kituose didmiesčiuose būsto rinkos dalyviai taip pat gyveno šiam laikotarpiui įprastomis ramybės nuotaikomis. Kaune butų pardavimai per mėnesį krito 11,6 proc., Klaipėdoje – 7 proc. ir lapkritį siekė atitinkamai 388 ir 281.
Tačiau pats nekilnojamasis turtas, to paties Registrų centro duomenimis, kol kas nepinga. Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT) vertas beveik 93 mlrd. eurų - 7,5 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jo vertė buvo 86,5 mlrd. eurų.
Apie tai, kad bent jau sostinėje būsto rinkoje matomi ne tik geri poslinkiai kalba ir Lietuvos bankas (LB). Tradicinėje metinėje konferencijoje LB paskelbė, kad Lietuvoje būstas jau kurį laiką brangsta sparčiai, o Vilnius, vertinant pagal atlyginimo ir būsto kainą, pasauliniu mastu tapo brangia sostine.
„Matome, kad būsto rinkai būdingi bangavimai. Vienas subangavimas buvo 2014 m., prieš euro įvedimą, kitas pernai. Tačiau kainos pusiausvyros lygis pas mus kol kas nenutolęs nuo pasaulinio vidurkio. Be to, per paskutinius 20 m. būsto kainos Lietuvoje padidėjo šiek tiek mažiau nei atlyginimai“, - sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Jis pabrėžia, kad banko duomenimis, pagal atlyginimo ir būsto kainos vidurkį visoje Lietuvoje burbulo dar nėra. Tačiau Vilnius, lyginant su kitomis šalimis, gali būti išimtis. Jei lyginsime kitas pasaulio sostines pagal tai, kokią atlyginimo dalį žmogus turi skirti nuomai arba būsto pirkimui, pas mus pakankamai brangu ir esame viena brangesnių sostinių Europoje.
Be to, Lietuvos banko apklausa parodė, kad dabar daugėja manančių, kad nekilnojamąjį turtą reikia parduoti, o ne pirkti.
