„Ariogaloje, kai stačiau gamyklą, sukūriau tris įmones, visose įdarbinau daugiau kaip 100 žmonių. Investuota 11 mln. eurų“, – apie naują pašarų gamyklą pasakoja paukštininkystės bendrovės „Agroaves Group“ vadovas ir pagrindinis savininkas Jonas Jagminas.
Nauja gamykla pašaru aprūpins 6 verslininkui priklausančius paukštynus ir dalį produkcijos parduos. Paskaičiuota, kad pašarus apsimoka gabenti ne toliau, kaip 250 km todėl apie eksportą į tolimus kraštus galvoti neverta.
Nauji įrengimai
J. Jagminas vardina, kaip šalia vieno objekto – kadaise čia buvo bankrutavusios „Raseinių melioracijos" bazė – atsirado kitos įmonės.
Pačioje gamykloje dirba 35 žmonės, dar 70 žmonių naujai įkurtoje bendrovėje „Ariogalos statyba“, kuri ir pastatė gamyklą, keletas žmonių įdarbinta „Ariogalos grūdai“, kurios užduotis surinkti derlių iš aplinkinių ūkininkų ir įmonę aprūpinti žaliava.
Šiemet jau supirkta apie 10 tūkst. tonų kviečių.
Visa verslininko paukštynuose užauginta mėsa tiekiama „KG Group“, kurie ją perdirba.
Vietiniai taupė milijonus
„Kai nusipirkau šį objektą, čia buvo 5 ha užversti šiukšlėmis. Cechus nuomojo verslininkai. Vieni skaldė malkas, kiti ardė automobilius. Šiandien čia sutvarkyta teritorija. Praeitą mėnesį jau pagaminome 1 tūkst. tonų pašarų. Galiu pasidžiaugti, kad atėjęs čia radau auksinius specialistus“, – prisimena J. Jagminas.
Jis sako, kad būtent dėl buvusių melioratorių, kuriuos sukvietė dirbti atgal, jis sutaupė mažiausiai 3 mln. eurų.
Pavyzdžiui, surinko čia kadaise dirbusius 12 suvirintojų. Žmonės, turintys visus reikalingus sertifikatus, kad galėtų vykdyti sudėtingiausius užsakymus, kai žlugo melioracijos valdyba, už minimalų atlyginimą dirbo privačiose įmonėse ir ieškojo atsitiktinių uždarbių. Jie išardė nereikalingus įrenginius, supirko kelis įrengimus ir su jais pradėjo dirbti.
„Mes patys pagaminome 600 tonų metalo konstrukcijų, išvedžiojome sudėtingą elektroniką, įdiegėme programinę įrangą. Kai kitiems specialistams sakydavau, kad visus šiuos darbus darysime patys, jie tik pirštą prie smilkinio pasukiodavo“, – dėsto J. Jagminas.
Jis įvardina ir sudėtingiausią darbą, kurį teko atlikti savo jėgomis – elevatorių bokštų montavimą. Specializuota juos tiekusi danų įmonė už kiekvieno bokšto surinkimą paprašė 150 tūkst. eurų.
Verslininkas sako, kad tik montuojant pirmą bokštą dalyvavo ekspertas iš Danijos. Vėliau vyrai pasigamino reikalingą įrangą ir viską sutvarkė patys.
„Per pustrečių metų mes sukūrėme statybos įmonę, kuri jau turi ir savo konstruktorių biurą bei pakankamai užsakymų iš kitų bendrovių bei ūkininkų“, – pasakojo verslininkas.
Statys dar vieną gamyklą
„Agroaves Group“ vadovas sako, kad kitų metų pradžioje pagaliau tiksi gauti leidimą pradėti skerdyklos Žiežmariuose statybas. Tai plyno lauko investicija, todėl dokumentų tvarkymas kur kas sudėtingesnis nei, pavyzdžiui, Ariogaloje, kur nauja gamykla įrengta jau kadaise veikusio gamybinio objekto bazėje ir jai nereikėjo poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Siekiant atpiginti šio objekto statybas Ariogaloje ir buvo sukurta statybos bendrovė.
J. Jagminas sako, kad Lietuvoje tenka derinti vadinamąjį PAV su visuomene ir kai kurie piliečiai tuo išmoko naudotis savo tikslams.
„Jie rašo skundus, reikalauja pinigų ir paslaugų, pavyzdžiui, uždengti stogą, mokėti piniginę kompensaciją. Jau yra atskira žmonių, kurie dalyvauja visuose svarstymuose ir chroniškai rašo skundus, kategorija“, – sako J. Jagminas.
„Agroaves“ vadovas sako, kad jam jau teko mokėti 100 tūkst. litų (apie 30 tūkst. eurų) ypatingai piktybiškam skundikui, nes visos institucijos, į kurias kreipėsi verslininkas, jam pasiūlė susitarti gražiuoju. Dėl statybų Žiežmariuose ir nuolatinių skundų J. Jagminas kreipėsi į prokuratūrą.
„Pavyzdžiui, derindamas PAV projektą dėl skerdyklos Žiežmariuose jau sugaišau metus ir aštuonis mėnesius, tačiau iki šiol nėra atsakymo, ar leidimą gausiu. Tai klaiki procedūra, kuri realiai galėtų trukti iki trijų mėnesių“, – sudėtinga tvarka piktinasi jis.
Pašnekovas sako, kad vien Poveikio aplinkai vertinimas trunka beveik dvejus metus, tad be trejų metų kaime eilinės fermos kaime nepastatysi. J. Jagminas buvo įsigijęs vietą Jonavoje, kur kartu su partneriais iš Ukrainos norėjo statyti pašarų gamyklą.
Po 1,5 metų mėginimų pakeisti žemės paskirtį, investuotojai, kurie norėjo investuoti 5 mln. eurų ir į čia vežti bei perdirbti kukurūzus, saulėgrąžas – kultūras, kurios pas mus neauga, spjovė. Tada verslininkas pirko objektą Ariogaloje ir gamyklą statė vienas.
Žiežmariuose planuojamos investicijos - apie 20 mln. eurų. Pastatas užima 12 tūkst. kvadratinių metrų. Tai paukštienos perdirbimo įmonė, kuri galės tiekti produkciją mažmenininkams. Skerdimo pajėgumas 6–9 tūkst. vištų per valandą. Įmonėje dirbs apie 300 žmonių, nes reikės ne tik tų, kurie plušės cechuose, bet ir pardavėjų, logistikos specialistų.
„Noriu per metus užauginti 40 tūkst. gyvo svorio paukštienos per metus. Tam šiek tiek reikės didinti apimtis. Jei viskas gerai klosis, dar statysime 4 paukštininkystės kompleksus“, – pasakoja J. Jagminas.
