J. Jagminas sako, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio Šiaulių, Alytaus ir kitų miestų bei rajonų savivalybės turi būti vienas darinys. Jis primena, kad tokių savivaldybių jungimo patirties jau turime. Kadaise Marijampolės miesto ir rajono savivaldybės buvo atskiros, po to „tyliai“ sulietos, nors to niekas net nepastebėjo. Gyvenimo kokybė šiame krašte nesumažėjo.
„Kitas valdymo aspektas, kurį reikia keisti, tai prie didesnių prijungti savivaldybes, kuriose mažiau kaip 20 tūkst. gyventojų. Absurdas, kai armija valdininkų administruoja teritorijas, kuriose 6–8 tūkst. gyventojų. Valdininkai už mokesčių mokėtojų pinigus ten vaizduoja dirbančius, tačiau realaus darbo jie neturi“, – savo viziją piešia J. Jagminas.
Verslininkas pabrėžia, kad kai Lietuvoje gyveno 3,5 mln. žmonių, kraštas buvo suskirstytas į 44 rajonus, dabar liko 2,5 mln. gyventojų, o savivaldybių – 60. Tai prieštarauja bet kokiems principams, ypač svarbiausiam – sveikam protui. Pagėgių, Kazlų Rūdos, Prienų, Birštono savivaldybės – tik po 5 – 6 tūkst. gyventojų, o joms vadovauja merai, vicemerai, administracijų direktoriai su visa infrastruktūra, seniūnai, seniūnaičiai. Visai šiai valdininkų armijai išlaikyti išleidžiami milžiniški pinigai. Šiandien Lietuvoje galima drąsiai „nukirsti“ apie dvidešimt savivaldybių. Užtektų 35 – 40 stambesnių, jungtinių.
Jis skaičiuoja, kad ypatingai savivaldoje po reorganizacijos rajonuose valdininkų būtų galima sumažinti 30 proc., o kai kur ir daugiau.
Verslininkas įvardina ir kitą apsektą, apie kurį labai daug kalbama, tačiau realiai nieko nedaroma. Tai ministerijų ir tuo pačiu juose dirbančių klerkų skaičiaus mažinimas. Šiandien Lietuvoje veikia 14 ministerijų, nors užtektų 10.
Anot jo, kalbėti apie ministerijų iškėlimą į kitus miestus, kaip buvo siūlyta, neverta. Tai tik didintų valdymo išlaidas ir apsunkintų atskirų sektorių valdymą. Ministrams, kurių ministerijos būtų Kaune, tektų ne dirbti, o gyventi automobilyje tarp Vilniaus ir Kauno.
Jo nuomone, Ūkio ir Energetikos ministerijas, Socialinės apsaugos ir Sveikatos ministerijas galima sujungti. Darbo biržos, įdarbinimo biurai, bedarbių perkvalifikavimo kursai turi atsidurti Ūkio ministerijoje. Aplinkos ministeriją reikia naikinti, tik sukurti aplinkos apsaugos departamentą, kuris būtų pavaldus tiesiai Vyriausybei ir miškų priežiūros tarnybą. Statybų priežiūrą atiduoti Ūkio ministerijai, kuri tuo pačiu įgautų daugiau realių funkcijų. Kultūros ir Švietimo ministerijos gali puikiai dirbti kaip viena institucija. Taip sumažėtų valdininkų.
Taip, pašnekovo nuomone, išgrynintume funkcijas, nes, pavyzdžiui, statybų priežiūra ne Aplinkos apsaugos ministerijos daržas.
„Sovietmečiu buvau vadinamojo Agropromo, kuris tvarkė to meto žemės ūkį, vadovas. Man buvo pavaldi Miškų ministerija. Joje dirbo 32 žmonės. Urėdijų skaičius buvo toks pats. Šiandien yra Generalinė urėdija, Miškų departamentas, dalį funkcijų perėmė regioniniųi parkų direkcijos ir liko tas pats urėdijų skaičius“, – kiek per keliolika metų paaugo biurokratinis aparatas aiškina J. Jagminas.
