„Pastebime, kad žmogus potencialiai tampa mūsų pirkėju kai gauna ne mažiau kaip 800 eurų per mėnesį „į rankas“. Tada jis jau gali realiai galvoti apie būsto pirkimą“, – pasakoja M. Žibūda.
Tiek uždirbantis žmogus pretenduoja į ekonominės klasės būstą, kainuojantį nuo 1300 eurų už kvadratinį metrą.
Kitas kriterijus, skatinantis būsto paieškas, kurį įvardina M. Žibūda, tai momentas, kai žmogus susiranda porą.
„Deja, mes tampame vienišių visuomene, tačiau gyvenimas poroje palengvina būsto įsigijimą. Mes juokaujame, kad šiais laikais žmonės susituokia ne civilninės metrikacijos biure, o banke, kai pasirašo paskolos sutartį“, – sako M. Žibūda.
Nors apie santuoką banke ekspertas kalba pokštaudamas, tačiau praktiškai išsisikirti pasidalinti paskolą bei už kreditą skirtą būstą dažnai būna ypatingai sudėtinga.
Dar viena paskata įsigyti būstą – vaikų gimimas, kai reikia daugiau gyvenamojo ploto.
S. Vagonis sako, kad dabar padėtis visgi gersnė nei buvo prieš krizę ir savo namus įpirkti, bent jau teoriškai, paprasčiau.
Piko metu mūsų sostinėje būsto įperkamumo rodiklis buvo mažesnis nei šiandien. Tada už vidutinį metinį atlyginimą žmogus galėjo įsigyti 3 kvadratinius metrus, šiandien 6.
Taline šis rodiklis dar didesnis – 8 kvadratinius metrus. Tiesiog Estijoje atlyginimai augo sparčiau nei pas mus ir jų NT kainų lygis priimtinesnis nei pas mus.
