Iš kitos pusės, kai kurie ekspertai prakalbo ir apie galimą realių kainų korekciją žemyn, nes „Inreal“ duomenimis, šiandien Vilniuje pirkėjams siūloma 5000 naujų būtų. Tai rekordinis skaičius, o paklausa mažėja.
Skelbimų kainos „iš akies“
„Jei kalbėsime apie skelbimų portalus, kur turtą parduoda fiziniai asmenys, pardavėjai tiesiog pasižiūri, kiek butai kainuoja gretimuose objektuose ir prideda 2–3 proc., nes mano, kad, pavyzdžiui, jų vonia įrengta geriau nei kaimyno, todėl būstas turi būti brangesnis. Jei buto nenuperka gana ilgai, kaina mažinama“, – kas vyksta aiškina „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa.
Tačiau ekspertai galimų pokyčių nevertina, kaip artėjančios visa griaunančios katastrofos.
„Kol kas tai, kas vyksta tai optimistinis variantas. Pernai buvo ypatingai aktyvi rinka ir nuosmukis galėjo būti kur kas didesnis. Tačiau net jei sandorių skaičius per 3 šių metų ketvirčius lyginant su pernai būtų mažėjęs ne 1 proc., kaip dabar, o iki 10 proc., nieko blogo nenutiktų“, – sako Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
S. Vagonis sako, kad kol didesnė problema, jog dalis privačių asmenų ir netgi vystytojų kainų lygį naujai statomuose objektuose nustato labai lengvabūdiškai. Analitikas pateikia ir pavyzdį – jie pradeda statyti ir tiesiog iš karto paprašo didesnės kainos nei greta esančiame name.
„Visi nori didesnių kainų jau avansu. Ypatingai tai matoma skelbimuose, kur kainos keliamos greičiau nei realiai brangsta nekilnojamas turtas ir atototrūkis tarp prašomos kainos ir tos, kurią moka pirkėjai, gana didelis“, – dėsto S. Vagonis ir sako, jog žmonės tiesiog optimistai, nes viliasi, kad būtent jo objektas brangs greičiau nei visas kitas turtas ir didės atlyginimai.
Nauji butai nebebrangsta
Skelbimuose dauguma būsto antrinė rinka. Tačiau yra pokyčių ir naujų butų segmente. „Inreal“ duomenimis jau pusę metų kainos nebeauga ir tendencija nekinta. Nauji projektai jau siūlomi už esamas ar net žemesnes nei vidutinės kainos. Per tris ketvirčius Vilniuje nupirkta 2950 naujų butų, o tai 6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Sunku nuspėti, kaip rinka vystysis toliau. Statytojai tempų nemažinai ir šiandien Vilniuje parduodama 5000 naujų butų. Tai arti rekordo“, – sako R. Žulpa ir prognozuoja, kad artimoje ateityje vien dėl pasiūlos kainos neaugs. Gali būti korekcijos į mažėjimo pusę.
„Jei projektas statomas už skolintas lėšas ir bankai reikalaus pardavimų, vystytojams teks prie to prisitaikyti. Gali būti, kad ateinančiais metais kai kurie plėtotojai pristabdys savo projektus ir lauks, kas bus su rinka“, – analizuoja R. Žulpa.
S. Vagonis sutinka, kad pasiūla šiandien per didelė ir klausimas kaip rinka stabilizuosis. Tačiau griūties niekas nelaukia. Kol kas bus sumažintos tik tos kainos, kurios tiesiog lūkesčiai. Pavojus būtų nebent jei būtų nesuvaldyta infliacija ir staiga ženkliai pakiltų palūkanos.
Vystytojai neskuba
„Kaip elgsis vystytojai komentuoti sudėtinga, nes kiekviena įmonė turi savo kainodarą. Tačiau matau, kad dalis neprofesionalių investuotojų savo kainodarą formuoja gana neatsakingai. Jie nevertina, koks jo turto likvidumas, aplinkinio turto vertė ir tikisi, kad kylant bus galima lengvai ir brangiai parduoti savo objektą.
Būtent jie pirmiausia grįš į realybę“, – dėsto Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičiu ir pastebi, kad įmonės, kurios rinkoje jau daugelį metų, kainas nustato atsakingiau.
Iš kitos pusės, vystomų projektų kur kas daugiau nei prieš metus ar du ir kaip elgsis visų šių objektų savininkai niekas nesiima prognozuoti. Vieno ar dviejų ketvirčių duomenys nėra lemiantys veiksniai ir apie krizę kalbėti nereikia. Be to, reikia įvertinti, kad Lietuvoje kilus neramumas Rytuose – Rusijai okupavus Krymą ar, kaip dabar surengus milžiniškas pratybas – atsargesnis investuotojai tiesiog pristabdo investicijas ir laukia kol viskas sugrįš į vėžės.
Rinkos lėtėjimas
Negalutiniais Registrų centro duomenimis, rugsėjį Lietuvoje sandoriais perleista 10,4 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų - 5,9 proc. mažiau nei rugpjūtį, kai buvo perleista 11,1 tūkst. NT objektų, ir 5,2 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (11 tūkst.).
Iš viso šiemet NT sandoriais perleista 92,5 tūkst. NT objektų - 3 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai parduota 89,8 tūkst. NT objektų.
Butų pardavimai šiemet per tris ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 1 proc. iki 25 tūkst., individualių gyvenamųjų namų - ūgtelėjo 6 proc. iki 7,9 tūkstančio. Žemės sklypų pardavimai per metus išaugo 5,8 proc. iki 46,2 tūkstančio.
Vien rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėnesiu, butų pardavimai sumenko 13 proc. iki 2836, gyvenamųjų namų - 3,7 proc. iki 943, žemės sklypų - ūgtelėjo 4,2 proc. iki 5281.
Registrų centro teigimu, nors butų pardavimai praeitą mėnesį smuko visuose penkiuose didmiesčiuose, jų gyventojai aktyviau pirko individualius namus.
Palyginti su vasaros pabaiga, aktyvumo augimas fiksuotas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio namų rinkose, o Šiauliuose rodiklis išliko nepakitęs.
