Kuriasi netgi aptarnaujantis sektorius – tarpininkai, negalintys ar nenorintys investuoti į nekilnojamąjį turtą, išsinuomoja butus ir juos pernuomoja, arba susitaria su nekilnojamojo turto savininkais, dirba su jų objektais ir dalinasi pajamomis.
Miegamieji rajonai neįdomu
„Trumpalaikės nuomos verslas kai priimami turistai (kartais šiuo terminu apibūdinamas ir verslas, kai būstas nuomojamas kelioms valandoms) įdomus verslas, tačiau jei nori uždirbti reikia įgyvendinti kelias sąlygas. Pirmiausia, butas turi būti centre. Aš pats skaičiuoju, kad ne toliau, kaip 1,5– 2 kilometro spinduliu apie Katedrą“, – pasakoja trumpalaike nuoma užsiimanti vilnietis, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Žmogus įvardino ir kitas būtinas sąlygas – būstas turi būti arba naujos statybos, arba kapitaliai suremontuotas ir gana prabangiai įrengtas. Tada galima prašyti didesnės kainos ir pelno marža tampa didesne. Į rinką įeiti galima pakankamai greitai – užtenka apie save paskelbti tokios platformose, kaip „booking.com“ arba „airbnb.com“. Pats vilnietis pirmo kliento skambučio sulaukė sekančią dieną po informacijos apie savo butą patalpinimo „booking.com“.
Pigus nuostolingas
Žmogus sako, kad didžiausią klaidą daro žmonės, kurie mėgina konkuruoti kaina ir renkasi pigiausią segmentą. Tokių butų savininkai nukenčia, nes prasideda nemokumas, klienta pagyvena ir nemokėją pabėga. Rezervacijos svetainė garantuoja tik avansą, pinigus už gyvenimą reikia paimti tiesiai iš klientų, laužomas inventorius, nuolatiniai kaimynų skundai dėl triukšmo.
Buto savininkas sako, kad jam pasisekė „neužminti ant grėblio“, nes šiam verslui ruošėsi gana ilgai ir atsakingai, stengėsi apsisaugoti nuo įvairių rizikų. Pavyzdžiui, galima suklysti paprašius per didelės kainos, paskelbus, kad nemokamai galima atšaukti rezervaciją. Tada užsieniečiai iš Rytų šalių apartamentus formaliai užsakinės tik dėl vizos ir nevažiuos. Jei nebus vietos automobilio parkavimui, nevažiuos keliautojai iš Baltarusijos.
„Jei turi vieną butą, tai reikėtų vertinti kaip darbo vietą, ne kaip verslą. Aš pats pelningai dirbti pradėjau pakankamai greitai, tačiau prieš tai gana ilgai analizavau, kaip dirbti su „booking.com“, nes ten galima greitai suklysti“, – aiškina nuomotojas. Šiandien jis pats klientų nebepriiminėja. Šį darbą už dalį pajamų patikėjo kitam žmogui.
Tačiau tenka susitaikyti ir su tuo, kad konkurencija auga. Vien „booking.com“ prieš ketverius metus, kai vilnietis pradėjo šį verslą, sostinėje buvo nuomojama apie 100 apartamentų. Šiandien apie 400. Realiai turistus priiminėja kur kas daugiau butų savininkų, nes šaltinių ir platformų, per kurias galima rasti klientų, yra kur kas daugiau.
Patraukliau nei viešbutis
„Jei turėčiau daugiau nuosavų lėšų ir nieko kito nesugalvočiau, nusipirkus keletą butų iš to tikrai galima komfortiškai pragyventi. Investicija vis tiek kur kas mažesnė nei į viešbutį. Mano žiniomis, ekonominės klasės viešbutis pradeda atsipirkti tik nuo 60 numerių“, – dėlioja buto savininkas.
Kitas šios veiklos privalumas – ji šiek tiek pelningesnė nei ilgalaikė nuoma ir perspektyvoje sumokama paskola ir lieka likvidus nekilnojamasis turtas.
„Vilniuje egzistuoja verslas, kai galima butą išnuomoti tarpininkams, kurie juos pernuomoja turistas ir pasilieka dalį pajamų“, – apie tai, kad šioje nišoje gali uždirbti ne vien tik būsto savininkas pasakoja nuomotojas.
Sėkmingas verslas
„Trumpalaikė nuoma tai geras mažas verslas, iš kurio galima gyventi. Žinau nemažai žmonių, kurie tuo verčiasi ir tiesiog pernuomoja išsinuomotą būstą. Tai didelis nišos segmentas. Tie, kas turi butus miesto centre, Senamiestyje, nesiskundžia. Netgi perkant nekilnojamąjį turtą tai atsiperkanti investicija“, – sako Saulius Arvasevičius, „Šekspyro“ viešbučio savininkas ir prisipažįsta, kad svečiose šalyse jis pats dažnai renkasi gyvenimą ne pas kolegas viešbutyje, o gyvenimą apartamentuose.
Tačiau S. Arvasevičiaus nepalaiko jo kolegos, kitų viešbučių savininkai. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija norėtų, kad trumpalaikės nuomos veikla būtų reguliuojama nacionaliniu lygiu. Asociacijos teigimu, viešbučiai ir butų savininkai veikia nelygiavertėmis sąlygomis: pirmiesiems tenka mokėti gerokai daugiau mokesčių ir vykdyti daugiau reikalavimų.
Iki šių metų pabaigos Europos Komisija (EK) žada parengti ir išplatinti Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms skirtas gaires, kurios padėtų spręsti trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų sektoriaus reglamentavimo problemas.