Galimybių konversijai netrūksta
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Gedimino Barčausko teigimu, apleistų vietų Kauno miesto žemėlapyje lieka vis mažiau. Visgi dar esama apleistų buvusių pramoninių teritorijų, kurios turi didelį plėtros ir konversijos potencialą. Pavyzdžiui, miestas jau žengė pirmuosius žingsnius tam, kad būtų atgaivintas Žemosios Fredos kvartalas, taip pat planuoja iš Lietuvos kariuomenės perimti 20 ha teritoriją Aukštuosiuose Šančiuose, kuri ilgą laiką buvo uždara ir tarsi svetimkūnis mieste. Savo ruožtu vystytojai turi ambicingų planų šalia centro esančioje Aleksoto dalyje.
„Pramoninė teritorija Žemosios Fredos kvartale turi išties didžiulį potencialą ir yra tarp prioritetinių vykdant tolimesnę Kauno plėtrą. Čia planuojamas M. K. Čiurlionio koncertų centras, pradedama rekonstruoti H. ir O. Minkovskių gatvė. Iš jos į vis didesniu traukos centru tampančią Nemuno salą ves naujas pėsčiųjų tiltas. Daug galimybių plėtrai gali atveri ir Lietuvos kariuomenei priklausanti teritorija Aukštuosiuose Šančiuose. Jos plėtros krypčiai išgryninti šiuo metu rengiama galimybių studija, kuri atsakys į klausimą, ką naudingo miestui ir kauniečiams galime nuveikti šioje vietoje. Kertinis tikslas – šią teritoriją sutvarkyti ir atverti visuomenei“, – pranešime žiniasklaidai sako G. Barčauskas.
Daug dėmesio Aleksoto rajonui
Savivaldybės atstovo teigimu, svarbi miesto plėtros kryptis yra Aleksoto rajonas. Jame jau vykstantys pokyčiai turėtų duoti papildomą impulsą ir Žemosios bei Aukštosios Fredos atgaivinimui. Anot G. Barčausko, Aleksote paruošti pagrindai valstybinės reikšmės projektui – Inovacijų pramonės parkui. Visuomenė jau supažindinta su jo plėtros planu.
„30 ha teritorijoje ypatingas dėmesys bus skiriamas modernių ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologijų pritraukimui. Pavasarį čia pradėta buvusio sraigtasparnių angaro konversija. Apleistas 10 tūkst. kv. metrų ploto statinys virs moderniu laboratorijų ir administracinių patalpų kompleksu, pritaikytu Aleksoto inovacijų pramonės parko poreikiams. Šiame mikrorajone su laiku atsiras paklausa gyvenamiesiems būstams, komerciniams objektams, socialinei infrastruktūrai, kurios plėtrai jau dabar žvalgomasi potencialiai tinkamų sklypų“, – sako G. Barčauskas.
Šalia miesto centro ir Nemuno – naujas daugiabučių kvartalas
Būtent Aleksoto rajone, Antakalnio gatvėje, ant Aleksoto kalno šlaito, didelių planų turi ir tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Metų pradžioje bendrovė čia įsigijo net 10 ha sklypą modernaus daugiabučių kvartalo vystymui. Savo dydžiu išsiskiriančiame sklype jau pradedamas statyti pirmasis daugiabutis. Iš viso į teritorijos plėtrą per artimiausią dešimtmetį vystytojas planuoja investuoti daugiau nei 150 mln. eurų.
„Tai bus išskirtinis savo dydžiu ir kokybe projektas, kurio vizijai pasiūlymus pakviestos teikti net kelios architektų komandos. Šalia Kauno senamiesčio ir Nemuno salos esanti teritorija neabejotinai turi potencialo tapti itin patrauklia ir gyvybinga Kauno miesto dalimi. Plėtodami sklypą ketiname išryškinti jo privalumus ir išsaugoti žaliąsias erdves, kurių teritorijoje netrūksta, pilnai sutvarkyti aplinką ir pasirūpinti reikiama infrastruktūra“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Sėkmingų konversijos pavyzdžių jau yra
Patirties prikeliant apleistas Kauno teritorijas bendrovė jau turi. Prieš beveik dešimtmetį ji ėmėsi iki tol apleistos buvusios teritorijos dešiniojoje Neries krantinėje plėtros.
K. Vanago įsitikinimu, apleistų teritorijų – ypač esančių centrinėse dalyse – įtraukimas į miesto gyvenimo orbitą yra sveikintinas reiškinys. Tai padeda ne tik pagyvinti miesto architektūrinį peizažą, bet ir prisideda prie miesto tankinimo procesų, leidžia sutelkti skirtingas urbanistinis funkcijas, skatina efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą, sumažinti transporto srautus ir padidinti ekonominį aktyvumą.
Tikslas – visiems patogus miestas
G. Barčauskas sako, kad savivaldybės tikslas – Kauną tvarkyti kompleksiškai. Užbaigiant pagrindinius infrastruktūros atnaujinimo darbus centrinėje miesto dalyje, kasmet vis daugiau dėmesio skiriama ir aplinkiniams mikrorajonams bei periferijai. Pavyzdžiui, Žaliakalnyje atgimsta sporto kompleksas su rekonstruotu Dariaus ir Girėno stadionu bei Sporto hale. Čia pat kyla ir uždaras lengvosios atletikos maniežas, o šalia sutvarkytas ir naujam gyvenimui prikeltas Ąžuolynas. Dar šiemet planuojama pradėti Dainų slėnio rekonstrukciją. Tuo metu Šilainiuose ir Panemunėje projektuojami baseinai. Čia taip pat numatyta sutvarkyti Linkuvos ir Sargėnų dvarų parkus.
„Atnaujinant infrastruktūrą, žaliąsias ir poilsio erdves stengiamasi kurti patogų ir patrauklų miestą visiems. Visgi miesto plėtra priklauso ne tik nuo savivaldybės ambicijų – dalis teritorijų ir jose esančių objektų priklauso valstybei ar privačiam sektoriui. Dėl to kai kuriais atvejais, siekiant progreso, tenka ieškoti dialogo ir kompromisų. Tačiau akivaizdu, kad nepaisant kliūčių, Kaunas pastaraisiais metais sparčiai keičiasi. Miestas tampa vis patogesniu gyventi ir dirbti tiek ilgamečiams kauniečiams, tiek ir naujakuriams. O tai ir yra svarbiausias tikslas“, – sako G. Barčauskas.
