Naujas konceptas Kaune

Norėdama išsiaiškinti, kaip kauniečiai vertina loftų rinką ir iš ko jie gali rinktis, laidos „Keturios sienos“ komanda apsilankė viename iš nedaugelio loftų projektų šiame mieste „Radio city“. Jį vysto NT bendrovė „Citus“. Tai nėra nei pirmas, nei vienintelis bendrovės būstų projektas Kaune, tačiau loftus ji čia vysto pirmą kartą. Bendrovės bendraįkūrėjas ir savininkas Mindaugas Vanagas sako, kad tikslo išvystyti Kaune loftų projektą nebuvo, tačiau pamačius buvusią radijo gamyklą, abejonių dėl projekto koncepto tiesiog neliko.

„Viskas prasidėjo labai paprastai. Mes ieškojome Kaune projektų. Konkrečiai nebuvome numatę, kad reikia statyti loftus. Bet paskambino vienas pažįstamas ir pasiūlė. Aš prisimenu, kai mes čia atvažiavome pirmą kartą pasižiūrėti, kaip čia viskas atrodo. Senu, sovietmetį menančiu liftu užkilome ant stogo ir iš karto mus papirko panorama, kuri buvo įspūdinga. Visas Kaunas mums buvo tarsi ant delno. Nebekilo klausimų, ar pirkti. Pasiskaičiavome ir įsigijome“, – pasakoja M. Vanagas.

Loftų projektas Radio city
Foto: Organizacijos nuotr.

Jo teigimu, pastatų būklė buvo prasta, tačiau diskusijų, ar verta įsigyti šį kompleksą nekilo.

„Visi vystytojai žino, kad rekonstrukcija yra gerokai sunkesnis dalykas nei nauja statyba. Rekonstrukcijoje visuomet yra nenumatytų, neįvertintų dalykų, mes to tikėjomės. Bet projekto vystymas buvo sunkus, nes čia susidėjo keli aspektai: rekonstrukcija, paveldo statusas, žemės nuoma iš valstybės, kompleksas turi bendrasavininkų, su kuriais reikia tartis, pastatas yra veikiantis, čia yra parduotuvės, vaistinė ir pan. Iššūkių tikrai buvo“, – tikina pašnekovas.

Sunkiausia, pasak M. Vanago, buvo susitarti su komplekso bendrasavininkais. Teko daug derėtis ir tartis, kad ir jie prisidėtų prie aplinkos infrastruktūros. Pašnekovas tęsia, kad kitas didesnis iššūkis buvo suderinti projektą su savivaldybe, tačiau visas bėdas pavyko įveikti, ir projektas ėmė judėti į priekį. Laiku bėgant tapo akivaizdu, kad loftų projektas Kaune tikrai buvo gera idėja.

„Vilniuje loftų rinka egzistuoja jau seniai, o Kaune mes buvome vieni pirmųjų. Ir kai mes pradėjome statyti, susidūrėme su iššūkiu, kaip nustatyti tinkamą kainą. Nes paprastai kainos nustatomos pagal tai, už kiek toje teritorijoje parduodami kiti analogiški būstai. <...> Kaunas darosi vis labiau vakarietiškas, loftai visame pasaulyje yra normalus NT. Yra logiška, kad senas gamyklas galima rekonstruoti, nereikia jų griauti“, – pabrėžia M. Vanagas.

Loftų projektas Radio city
Foto: Organizacijos nuotr.

Radijo gamyklos konversija

Pašnekovas tęsia, kad pradėjus rekonstrukcijos darbus buvo pastebėti visi pastato konstrukcijų trūkumai, jų tikroji būklė, tad buvo paprasta viską sutvarkyti pagal visus reikalavimus, kad pastatas buvo saugus ir kokybiškas. Nepaisant to, kad skaičiuoja jau ne vieną dešimtį metų.

Paties pastato istorija gana įdomi. Čia iki 1995 metų veikė radijo gamykla, vėliau pastate esančiose patalpos įsikūrė įvairūs verslai: fotostudijos, sporto studijos, mažos spaustuvėlės ir pan. Laikui bėgant pastato būklė prastėjo, dalyje patalpų veiklos vykdymas tapo sudėtingas jos liko apleistos. Tad viena iš projekto rengėjų architektė Neringa Sobeščukaitė sako, kad sutvarkyti radijo gamyklą jau labai reikėjo. Laimei, pavyko išsaugoti nemažai autentiškų elementų.

„Dažnai praeinant pro šalį mums kildavo tas klausimas, kad kodėl tokia potenciali, nuostabi teritorija yra tokia apleista. Kai statytojas į mus kreipėsi, mes nudžiugome, nes jau buvo apie tai pagalvoję. Mūsų nuomone, šiai teritorijai labai reikėjo konversijos. Konversija reiškia antrinį panaudojimą, kai pasiimi teritoriją tokią, kokia ji yra, ir atidžiai ją įvertini. <...> Tuomet imiesi proceso, projektavimo, kad pakeistum ir pritaikytum šiuolaikiniams poreikiams. Mes jautėme, kad reikia tą pastatą paimti ir panaudoti jį, tik pakeisti odą ir perplanuoti erdves. Pirmasis projekto etapas buvo Savanorių ir Astronomijos gatvių korpuse, matėme, kad jo architektūra yra monumentali, fasadas dekoruotas, langai gana maži, siauri. Mes pasiūlėme visa tai palikti, nes mes nenorėjome panaikinti istorijos, norėjome tai sutvarkyti, mes nebijome esamo pastato, tiesiog reiktų pakeisti minimaliai, pavyzdžiui, padidinome langus, fasadą pagyvinome balkonais. O erdves planavome racionaliai“, – pasakoja architektė.

Loftai
Foto: Bendrovės nuotr.

Ji tęsia, kad architektus ypač pradžiugino aukštos erdvės šiuose pastatuose, kurios suteikė galimybę daryti loftus per du aukštus.

„Kalbant apie tai, ką palikome autentiško, tai visas išorines sienas butų viduje ir kolonų tinklą. Mes jų nedengėme, nes norėjome pabrėžti kontrastą tarp seno ir naujo. Kas naujo, daugiausiai dažyta balta spalva. <...> Didžiausi iššūkiai buvo konstrukciniai. Pavyzdžiui, projektavome 2,5 metrų langą, bet paaiškėjo, kad sienoje slepiasi konstrukcijos, laikantysis elementas, todėl langas gali būti tik 75 cm. Nėra originalių brėžinių dažniausiai tokių projektų, todėl vis atsiranda jau darbų metu staigmenų“, – sako N. Sobeščukaitė.

Kainų diapazonas – platus

Vienas didžiausių šio projekto privalumų – mažas atstumas iki miesto centro. Lietuvių norą gyventi kuo arčiau miesto centro pastebi ir „Citus“ Pardavimų vadovė Andželika Keršytė. Jos teigimu, šiuolaikinam jaunam žmogui vis svarbiau tampa patogumas ir infrastruktūra, mažiau svarbu – būsto tipas. Juolab, kad, pavyzdžiui, loftų dydžių šiandien yra labai įvairių: nuo kelių dešimčių kvadratinių metrų iki šimto ar net daugiau.

„Mūsų 60 proc. klientų loftų perka investicijai ir 40 proc. sau. Tie žmonės, kurie siekia investuoti, perka mažesnius loftus, nuo 33 iki 38 kv. m. Kalbant apie populiariausius, tai nuo 40 iki 45 kv. m., tokie loftai jau perkami sau, bet yra poreikis ir 64 kv. m. Turime keletą ir 100 kv. m. loftų, nes žmonės, kurie perka sau, nori, kad jų loftai būtų erdvesni“, – vardija pašnekovė.

Loftų projektas Radio city
Foto: Organizacijos nuotr.

A. Keršytė tęsia, kad jis projektas skirtas jaunam, gyvenimą arti miesto centro mėgstančiam žmogui. Vidutinis šio projektas būstų pirkėjas – 35 metų amžiaus kaunietis. Pašnekovės teigimu, tokių būstų kaina priklauso nuo jų vietos pastate, dydžio, įrengimo. Tokie loftai gali kainuoti apie apie 55 tūkst. eurų ir daugiau. Ji vardija kainas jau su lofto įrengimu.

„Praėjusiais metais mūsų projektų kainos paaugo 17 proc. Šiemet šio projekto pradinė kaina buvo nuo 55 tūkst. eurų ir galima įsigyti loftą už 120 tūkst. eurų. Reikia galvoti ir kitaip, kaip tokį loftą įsirengti, kiek tai kainuoja. Tai 64 kv. m loftas su įrengimu kainuoja kelis šimtus tūkstančių. Bet tai yra miesto centras, pasirinkimo čia daug nėra“, – vardija pašnekovė.