Rekonstrukcija truko kelerius metus
Medinio pastato Vilniuje, Polocko gatvėje, restauracijos projektu rūpinosi gausi ekspertų komanda. „Vilniaus plano“ architektė Rūta Astasevičiūtė laidoje „Keturios sienos“ pasakoja, kad noras rekonstruoti šį medinuką kilo gerokai anksčiau, tačiau tam nebuvo galimybių.
„Pastatas į Kultūros paveldo registrą buvo įtrauktas 2006 metais. Bet tuo metu jis vis dar buvo gyvenamas, iki pat 2017 metų. Čia buvo 4-5 butai ir 2017 metais savivaldybė išpirko patį paskutinė butą, o pastatas tuo metu jau buvo avarinės būklės. Pirmas bandymas išgelbėti medinuką buvo 2014 metais, kai buvo parengtas restauravimo projektas, bet jis nebuvo įgyvendintas. 2017 metais atsirado iniciatyva pritaikyti namą Gudų kultūros centrui ir tuomet mes su kolega Vincu Brezgiu parengėme pilnos apimties techninį projektą ir tvarkybos darbų projektą, tačiau sumanymas taip pat nebuvo įgyvendintas. Po pusmečio vis tik buvo nuspręsta steigti medinės architektūros muziejų. Mes pakoregavome projektą ir 2019 metų rudenį čia susitiko visa mūsų komanda“, – pasakoja architektė.
Medinuko rekonstrukcijos projektą rengė ir vykdė ir muziejininkai, „Vilniaus plano“ projektuotojai, „Vilniaus vystymo kompanijos“ ir savivaldybės atstovai, restauratoriai, medžio meistrai ir visa gausi kitų ekspertų komanda. Pastato restauracija užtruko daugiau nei 2 metus. Šiuo metu ji yra pabaigta, liko tik keli darbai.
Pirmoji architektės pažintis su šiuo mediniu pastatu, pasak jos, buvo labai įdomi. Jo būklė buvusi labai prasta, dalis pastato – išgriuvęs, apverstas šiukšlėmis.
„Iš išorės pastatas buvo susmegęs į žemę, apgriuvęs, langai užkalti, dekoro elementai sulūžę. Viduje buvo labai tamsu, apžiūrėti pirmo aukšto praktiškai buvo neįmanoma. Buvo įrengta įrengta daug menkaverčių pertvarų, patalpos suskaidytos, patekimas į antrą aukštą buvo per lauko laiptinę. Antras aukštas teikė daugiau vilčių, nes jis buvo šviesesnis, mažiau apgriuvęs. Pagrindinis tikslas buvo išsaugoti kuo daugiau elementų, bet tai sunku padaryti, kai reikia pastatą pritaikyti patogiam būsimam naudojimui, žmonių su negalia reikmėms, atitikti gaisrinės saugos reikalavimus. O medinių pastatų restauravimas yra gana sudėtingas“, – pabrėžia pašnekovė.
R. Astasevičiūtė pasakoja, kad šis pastatas turtingas unikalia, dabar jau atkurta ilgamete vidaus apdaila – sienų dekoru.
„Kadangi rengiant projektą apžiūrėti patalpas buvo gana sudėtinga, nepavyko net nuspėti, kad vėliau bus rasta tiek polichrominio dekoro. Vėliau darbų metu demontuoti tapetų, dažų sluoksniai ir pamatėme, kad visos sienos yra dekoruotos. Ir kai kurios yra dekoruotos net keliais etapais ir buvo užsakyti polichrominiai tyrimai, užfiksuota medžiaga darbams“, – pasakoja architektė ir priduria, kad sunkiausias namo restauracijos laikotarpis buvo pastato tiesinimas.
Atlaikė skirtingų laikotarpių smūgius
Pašnekovė jau užsimena, kad šiame pastate įsikurs medinės architektūros muziejus. Gana simboliška, kad ilgus gyvavimo metus skaičiuojantis Užupio medinės architektūros pasididžiavimas taps jos atstovu. Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorė Birutė Vagrienė pasakoja, kad šis medinukas yra tikras kovotojas – atlaikė ne vieną skirtingų laikotarpių smūgį.
„1876 metais Marija Šulska pasistatė štai šioje vietoje vieno aukšto namą. Paskui, 1887 metais jos sūnus pristatė antrą aukštą ir nuo to laiko mes turime projektą, kurį, turint projektą ir darant restauracijos darbus, lengva lyginti. Tai labiausiai skyrėsi drožiniai. Namas buvo statytas nuomai, čia visada buvo nuomojami butai. <...> XX a. pirmoje pusėje Čepų šeima ėmė rūpintis galimybėmis šį namą įsigyti. Ir jiems tai pavyko“, – pasakoja muziejininkė.
Sovietmečiu šiame name taip pat buvo butai, tačiau, pasak muziejininkės, jų niekas neremontavo, tad savivaldybei perėmus pastatą jo išorės ir vidaus būklė buvo labai prasta.
Muziejuje – medinės architektūros pavyzdžiai
Muziejus duris atvers jau šį pavasarį. Medinės miesto architektūros muziejaus vadovė Donata Armakauskaitė papasakoja, kokią ekspoziciją čia galės išvysti vilniečiai ir miesto svečiai.
„Mūsų muziejuje bus pristatoma nuolatinė ekspozicija, kuri pasakos apie medinę architektūrą vakar, šiandien ir rytoj. Tai reiškia, kad čia lankytojai galės susipažinti ne tik su istoriniu Vilniaus paveldu, kurį mes pristatysime interaktyviai, ne tik sužinoti, kokia yra Vilniaus miesto medinės architektūros būklė šiandien, bet ir pamatyti ateitį. Ekspozicijoje bus pristatyta ir šiuolaikinė medinė architektūra iš viso pasaulio“, – pasakoja pašnekovė.
Finansiškai prie šio medinio pastato rekonstrukcijos prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė. Sostinės meras Remigijus Šimašius sako, kad medinė architektūra yra svarbi ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai, todėl labai svarbu skatinti ir senų pastatų restauraciją, ir naujų medinių pastatų statybas.
„Mes esame Užupyje ir pirmiausia šiai vietai labai svarbu, kad pastatas būtų istorinis, neatsirastų jo vietoje kažkoks kitas. Nes nugriauti ir pastatyti kažką naujo būtų pigiau, tačiau paveldo išsaugojimas yra tai, ko mes iš tikrųjų norime. Čia yra galbūt simbolinis pastatas, nes kartu tai yra ir Vilniaus medinės architektūros muziejus, tai yra medinės architektūros centras. <...> Mes norime, kad mieste būtų medinių pastatų, būtų išsaugoti seni ir statomi nauji“, – pažymi Vilniaus meras.
