Pradėjus daugiau įsitraukti į socialinius tinklus, ėmiau sekti anksčiau man nežinomus žmones ir jų kuriamas socialinių tinklų paskyras, kuriose buvo dalijamasi naudinga informacija apie vartojimą. Vis garsiau aplinkoje suskambo tvarumo varpai. Tai buvo 2020.
Staiga, svetima buvusi tema, vis artėjo į mano pačios namus. Ilgainiui kasdienybėje atsirado tvaresnių sprendimų. Vartojimo kraštutinumų nesiekiu, o jei ir jūs norite įsileisti tvarumą į savo namus ir dar sutaupyti – štai neskausmingi pirmieji žingsniai.
1. Sumažinti individualų vartojimą
Kiekvienas iš mūsų esame vartotojas, kuris perkame kone kasdien. Jei ne daiktus, tai maistą. Po švenčių prasideda didieji išpardavimai. Pinigai plaukia iš mūsų kišenių, o daiktai – į mūsų namus. Klausiame savęs: kodėl nesutaupius perkant norimą daiktą iš pirkinių sąrašo. Tačiau, jei perkamas ryškiais kainų lipdukais pažymėtas daiktas tik tam, kad numalšintume vidinius jausmus, geriau tam atsispirti. Taip laimėsite tiek jūs, tiek gamta.
2. Sumažinti išmetamo maisto kiekį
Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Viena iš galimybių sumažinti maisto švaistymą – planuoti savaitės meniu. Susirašyti ne tik gaminamus patiekalus, bet ir visus reikiamus ingredientus patiekalui gaminti. Prieš vykstant apsipirkti, reikia patikrinti spinteles ir šaldytuvą. Galbūt savaitės patiekalams reikiami produktai pasislėpę jau gyvena jūsų namuose. Ir taip, reikia stengtis nevažiuoti apsipirkti tuščiu skrandžiu. Dvigubas apsipirkimas – garantuotas. Maisto švaistymo padės išvengti reguliarus maisto produktų galiojimo patikrinimas ir tinkamas išdėstymas šaldytuve. Kad senesni ir trumpesnį galiojimo laiką turintys maisto produktai nepasismestų šaldytuve, anksčiau pirktus maisto produktus laikykite arčiau lentynos krašto. Taip atsidarę šaldytuvą pirmiausia paimsime tą grietinės pakelį, kuris jau pradėtas vartoti, o ne ką tik nusipirktą.
3. Rūšiuoti atliekas
Įdomus faktas, kad iš mūsų šalyje surinkto stiklo perdirbimui pavyktų pastatyti net 23 Luvro piramides. Stiklo tara ir metalinės gėrimų pakuotės gali būti amžinai perdirbamos. Tuo tarpu plastikas gali būti perdirbamas du kartus. Svarbu ne tik rūšiuoti. Svarbu atlikti tai teisingai. Stiklą, popierių ir plastikines bei metalines pakuotes mesti į jiems skirtus konteinerius. Stiklines, plastikines ar metalines taras ištuštinti, pageidautina ir išplauti. Etikečių nulupti nereikia. Elektros lempučių bei kitos stiklo turinčių atliekų į konteinerį nemesti, o priduoti į surinkimo punktus, kuriuos galima rasti prie maisto prekių parduotuvių įėjimų. Į popieriaus konteinerį metamas popierius turėtų būti švarus ir sausas. Dėžes mesti išlankstytas. Įdomu, kad net 40 proc. sąvartynų atliekų sudaro popierius. Gana sunku priimti faktą, kad kone visi plastiko gaminiai, kurie buvo pagaminti, egzistuoja iki šiol.
4. Saikingas valymo priemonių naudojimas
Dažnai sakau, jei namus po truputį prižiūrėtume kasdien, valymo priemonių galėtume ir visai atsisakyti. Kasdieninei namų priežiūrai pakanka šluostės ir vandens. Šviežioms riebalų dėmėms nuvalyti užteks ir lašo indų ploviklio, o kalkių valymui – acto ar citrinos rūgšties. Jei namuose esančios natūralios valymo priemonės ne jums, rinkoje galima rasti daugiau veiksmingų valymo priemonių, paženklintų tvarumą patvirtinančiais ženklais, kuriuos pagal griežtus reikalavimus išduoda atitinkamos institucijos. Ir tik tuomet, jei iš gamtoje atsinaujinančių šaltinių pagamintos valymo priemonės nebuvo veiksmingos, griebkitės stipresnės buitinės chemijos. Bet kokiu atveju, nei natūraliomis, nei cheminėmis valymo priemonėmis piknaudžiauti nereikėtų. Naudoti mažais kiekiais ir tik tada, kai reikia.
5. Buitinės technikos energetinė klasė
Jei naujų daiktų sąraše atsidūrė buitinės technikos prietaisai, nepamirškite žvilgtelėti į jų energetinio žymėjimo etiketę, kurioje galite rasti svarbios informacijos. Pirmiausia, žinoma, elektros energijos bei vandens sąnaudos. Raidėmis ir/ar papildomai pliusais (+) paženklintas buitinis prietaisas nusako, kiek buitinis prietaisas technologiškai yra pažangus ir energetiškai taupus. Daugiau šiuolaikinių technologinių sprendimų turintis prietaisas savo darbą atliks per trumpesnį laiką ir su mažesnėmis energijos sąnaudomis. Galbūt toks prietaisas kainuos daugiau, lyginant su žemesnės energetinės klasės prietaisais, tačiau ilgesnėje perspektyvoje, tai atsipirks. Sąskaitos už elektros energiją bei vandens sunaudojimą bus mažesnės.
6. Dėvėti drabužiai ir daiktai
Tikriausiai, ir patys turite daiktų bei drabužių, kurių nebenaudojate, gaila išmesti, tačiau jie yra puikios kokybės gyventi antrą, o gal ir trečią gyvenimą. Parduokite, atiduokite ar paaukokite. Kol vartojime suksis jau pagamintų daiktų ratas, gerokai prisidėsime prie vartojimo mažinimo. Aš pati stengiuosi derinti naują ir seną, keičiamės išaugtais vaikų drabužiais. Nors dėvėtų drabužių parduotuvių mūsų šalyje jau senokai netrūksta, galiu tik pasidžiaugti, kad dėvėtų daiktų bei sendaikčių parduotuvių Lietuvoje tik daugėja.
Linkiu šiais metais mažais žingsniais artėti link tvaresnės namų buities!
#SUSITVARKYK ir viskas bus gerai!
Ankstesnius mano straipsnius apie paprastą namų priežiūrą galite perskaityti paspaudę ČIA.
Daugiau Tomos Šokelės patarimų galite rasti @susitvarkyk „Instagram“ paskyroje.
