„Fuksas yra šiuolaikinės architektūros kūrėjas ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje. Aš aptikau 73 stambius jo projektus 11 pasaulio šalių. 9 projektai Italijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, JAV yra vykdomi šiuo metu. Man tiesiog sunku suvokti, kad žmogus gali būti toks kūrybiškas, produktyvus, sėkmingas, novatoriškas”, – pristatydamas talentingąjį architektą pasakė R. Šlepavičius.
Architektūros studija „Studio Fuksas“, kuriai vadovauja Massimiliano drauge su žmona Doriana turi tris filialus: Romoje, Paryžiuje ir Šendžene (Kinija). M. Fuksas išgarsėjo architektūros šedevrais Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Japonijoje, Kinijoje, Nyderlanduose, Izraelyje, JAV, Gruzijoje.
Lietuva nuo šiol turės bendrapilietį, kuris kviečiamas dėstyti prestižiniuose pasaulio universitetuose: Paryžiaus „l'École Spéciale d'Architecture“, Vienos Dailės akademijoje, Štutgarto „Bildenden Kunste“ akademijoje, Niujorko „Columbia” universitete. 2006 metais M. Fuksui suteiktas Britanijos karališkojo architektūros instituto garbės nario vardas.
Ambasadorius R. Šlepavičius iškilmingo vakaro metu pateikė seriją dokumentų, kurie patvirtina Fukso šeimos lietuvybę.
Ekrane buvo parodyta skaidrė – Lietuvos respublikos užsienio pasas išduotas Raimondui Fuksui 1936 metais. Tų pačių metų spalio mėnesį jis gavo Italijos karalystės vizą ir per Eitkūnų pasienio postą išvyko į Romą. 1940 metų liepos 15 – ąją, praėjus mėnesiui po SSSR įvykdytos Lietuvos okupacijos pasas buvo pratęstas tebeveikiančioje Lietuvos ambasadoje Romoje. Dar kartą paso galiojimas buvo pratęstas 1947 metų sausio 3 – ąją Lietuvos atstovybėje Romoje, šį dokumentą pasirašė Lietuvos diplomatijos šefas, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Stasys Lozoraitis.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į šį Italijos užsienio reikalų ministerijos archyvo dokumentą. Jame yra patvirtinimas, kad Raimundas Fuksas yra arijų kilmės, katalikas. Mano nuomone, šia klaidinga informacija ambasada norėjo apsaugoti jį nuo fašistinėje Italijoje galiojusių rasės įstatymų. Kas žino, galbūt tai padėjo išvengti kelionės į Aušvicą nacių okupuotoje Italijoje“, – paaiškino ambasadorius.
Diplomatas pateikė Massimiliano Fukso gimimo liudijimo kopiją, kurioje patvirtinama, kad Raimundo sūnus yra lietuvis. „Esu laimingas galėdamas pasakyti: Lietuva atkūrė pilietybę, tai nėra pilietybės įgijimas, tai legalus istorinės tiesos atstatymo aktas“.
Vakaro pabaigoje architektas išklausė asmenišką užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio video sveikinimą. Lietuvos ambasadorius Italijoje M. Fuksui įteikė Lietuvos respublikos piliečio pasą.
– Kaip jaučiatės, Maestro, gavęs šią Kalėdų dovaną? Kaip jaučiasi Massimiliano Fuksas, tapęs lietuviu? – paklausė architekto „Delfi“ žurnalistas.
– Tai puiki dovana mano tėvui, kuris niekada nepakeitė savo pilietybės. Man asmeniškai tai sugrįžimas prie mano šaknų. Pažinojau nemažai egzilyje gyvenusių lietuvių.
– Jūsų tėvo vardas buvo Raimundas, tiesa? Ir jis mirė čia, Romoje, turėdamas ne Italijos, o Lietuvos piliečio pasą?
– Taip, Raimundas Fuksas mirė 1950 metais Romoje būdamas Lietuvos piliečiu.
– Jūs buvote dar vaikas... Per tą trumpą laiką jūsų tėtis sugebėjo jums įskiepyti meilę Lietuvai?
– Taip. Už ryšį su Lietuva esu dėkingas jam.
– Prieš keletą metų lankėtės Lietuvoje. Jeigu dabar nuspręstumėte apsigyventi, kurį miestą pasirinktumėte – Vilnių ar Kauną?
– Neturi reikšmės. Man paliko įspūdį Vilnius. Gal net labiau patinka Kaunas, mes mano šeimos istorija susijusi labiau su Kaunu.
– Turite Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Jūs daug keliaujate. Kurį pasą rodysite pareigūnams – itališką ar lietuvišką?
– Lietuvišką!
– Architekte, vienas įspūdingiausių jūsų projektų čia, Romoje – parodų centras „Nuvola“ – debesis. Visai neseniai jame įvyko pasaulio vadovų susitikimas G 20. Ar mąstėte apie tai, kurdamas projektą?
– Kūriau jį galvodamas, kad nebenoriu būti klajokliu. Norėjau įprasminti atvirumo, priėmimo tokių kaip aš - klajoklių. Tai didelė, pasauliui atvira erdvė, kuriai būdingas lankstumas, ją galima atidaryti arba uždaryti.
– Ji buvo atvira politikai, o dabar jūsų „Debesis“ tapo didžiausiu vakcinacijos nuo Covid – 19 centru. Kaip jūs į tai žiūrite?
– Puikiai, aš didžiuojuosi tuo. Dabar yra minčių dėl Nacionalinio infekcinių ligų instituto „Spallanzani“.
