Kaune,Vienybės aikštėje, kur dabar įsikūręs verslo centras „BLC“ („Business Leaders Centre“), ir anksčiau stovėjo komercinės paskirties pastatai, tačiau dar sovietmetį menantys statiniai neatitiko šių dienų kokybės ir vertės standartų, tad verslininkams susidomėjus šiuo kompleksu, buvo uždegta žalia šviesa. Tiesa, atnaujinti reikėjo ne tik pastatų kompleksą, bet ir visą Vienybės aikštę. Projektą planavęs architektas Rimantas Giedraitis sako, kad užduotis buvo tikrai nelengva, nes ši Kauno vieta itin svarbi kauniečiams.

„Turėjome kūrybinius partnerius – architektus iš Vokietijos. Tai davė labai gerą sinergiją, nes mes esame kauniečiai, mes gerai jaučiame miesto ritmą, Naujamiesčio architektūrinį kodą, istoriją, reikalavimus. Tai yra privalumas, bet taip pat tai mus ir stabdo. Pirmos idėjos buvo labai drąsios, kolegų mintys kai kuriais atvejais atrodė netgi per drąsios, jiems atrodė, kad mūsų kai kurios idėjos pernelyg prisitaikančios, bet, manau, kad išėjo ir drąsus, ir įdomus projektas, kuris yra labai sudėtingas. Miesto vieta yra labai svarbi, čia yra daug funkcinių, istorinių, vizualinių ryšių. Todėl negalėjome kurti visko vientisa stilistika: jeigu aikštė yra vienokia, tai pastatai kitokie, kurie tarpusavyje taip pat skiriasi“, – laidoje „Keturios sienos“ pažymi architektas.

Pašnekovas tęsia, kad anksčiau čia stovėjo sovietiniam modernizmui priskiriami administraciniai pastatai. Anot jo, planuojant Vienybės aikštės projektą komanda idėjų žvalgėsi ir kitose šalyse, analizavo geruosius pavyzdžius.

„Žinojome, kad tarp kolegų tai nėra vienareikšmiškai vertinamas sprendimas, tačiau viską apsvarstę likome prie savo idėjos. Ir kuo toliau, kuo labiau jis realizavosi, ar mačiau, kad nesuklydom. Ir aš matau žmones aikštėje, tiek jų anksčiau nebuvo“, – sako R. Giedraitis.

„BLC“ (Verslo lyderių centras)
Foto: Organizacijos nuotr.

Iššūkių netrūko

Projektas buvo vykdomas konversijos būdu: senų pastatų ir juos supančios infrastruktūros atnaujinimas. Architektas sako, kad projektuojant šį kompleksą, teko susidurti su ne vienu iššūkiu. Pirmiausia, anot jo, teko pasukti galvą dėl konstrukcijų.

„Kadangi po aikšte yra parkingas, kurio tarpas tarp kolonų vietomis yra net 18 metrų dėl pastato išnaudojimo efektyvumo, o ant aikštės statomos scenos, ugniagesių automobilis, kuri daug sveria, ir laikas nuo laikas gali pravažiuoti į Karo muziejų karinė technika, reikėjo apmąstyti konstrukcijų tvirtumą. Teko padirbėti ir ieškant stilistinių sąlyčio taškų su esama aplinka, kiek jų yra, kiek jų reikia. Mes išlaikėme kompozicinius elementus, tam tikrus aikštės raidos elementus <...>“, – pasakoja R. Giedraitis.

Architektas užsimena, kad prie sunkumų galima priskirti ir tam tikros visuomenės grupės pasipriešinimą projektui, ypač – aikštės atnaujinimui.

„Viešoje erdvėje visuomet girdi neigiamus atsiliepimus, ir mažai girdimi teigiami. Todėl susidaro įspūdis, kad neigiamų atsiliepimų daug. Tai proceso metu buvo sunkoka, bet jaučiau, kad visuomenė po truputį pokyčius priima. O toliau man nereikėjo nieko sakyti, aš matau, kiek žmonių yra aikštėje, iki šiol sulaukiu sveikinimų. <...> Aš atsimenu, kokia ta aikštė buvo nudėvėta, kai vaikščiojau ten pats naktimis, generuodamas idėjas, ji buvo monofunkcinė, iškilmių aikštė. O dabar ji yra daugiafunkcinė, matau, kad ateina vaikai, tėvai, senjorai“, – džiaugiasi pašnekovas.

R. Giedraitis sako, kad brangūs sprendimai projektuojant ir aikštę, ir pačius statinius, prasiskynė kelią ir vystytojas jiems pritarė. Kalbėdamas apie verslo centro interjerą, pašnekovas pabrėžia, kad pagrindinė jo idėja – švari erdvė, laisva spalvoms ir kūrybai. Biurų, įsikūrusių šiame verslo centre, nuomininkai galėjo dalyvauti priimant interjero sprendimus, tačiau jų buvo reikalaujama išlaikyti bendrą verslo centro komplekso koncepciją.

„BLC“ (Verslo lyderių centras)
Foto: Organizacijos nuotr.

Pradžia lengva nebuvo

Šio verslo centro komplekso vystytojas – bendrovė SBA Urban. Projektas šiemet dalyvauja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos rengiamame geriausio NT projekto konkurse „Už darnią plėtrą“. Į aikštės rekonstrukciją investuota daugiau nei 10 mln. Eur., o į naują verslo centrą - 20 mln. Eur. „SBA Urban“ vadovas Giedrius Muliuolis sako, kad dar vykstant verslo centro statyboms buvo ieškoma būsimų biurų nuomininkų, tačiau procesas lengvas nebuvo.

„Kauno rinka buvo pike, nebuvo lengva prisikalbinti naujų nuomininkų. Tad viena iš krypčių, kur pasukome – dėmesys darbuotojui. Aiškinomės poreikius, ko reikia darbuotojams, ieškojome būdų, kaip jiems suteikti maksimalų komfortą“, – sako pašnekovas.

Verslo centro komplekso statybos baigtos 2020 metų sausio mėnesį. Visa Lietuva gerai prisimena tų pačių metų kovo mėnesį, kai buvo paskelbtas karantinas ir darbuotojai privalėjo palikti biurus bei dirbti iš namų. Tuomet apskritai pradėta abejoti biurų ateitimi. G. Muliuolis sako, kad šis laikotarpis nebuvo lengvas.

„Daug buvo nežinios, kaip ta aplinka paveiks biurų rinką, bet kol kas per karantiną ir Vilniaus, ir Kauno biurus mums sėkmingai pavyko užpildyti. Tai tendencijos nelabai keičiasi, nebent klientai nori kitaip perplanuoti erdves, bet verslininkai bando susigrąžinti darbuotojus į biurus, ypač IT sektoriuje“, – komentuoja G. Muliuolis.

„BLC“ (Verslo lyderių centras)
Foto: Organizacijos nuotr.

Pašnekovas tęsia, kad vis tik projektas laikomas pasiteisinusiu ir ne tik dėl to, kad visi biurai šiandien turi savo nuomininkus, bet ir dėl į Kauno miesto gyventojų, centrinės miesto dalies lankytojų laisvalaikį.

Ko gero, kone kiekvienas naujas komercinis ar gyvenamosios paskirties projektas sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo, neretai – kritikos. Naujovės gąsdina ir neramina, tačiau labai dažnai jos sukuria šį tą svarbaus. Ar tai įvyko Kaune, Vienybės aikštėje, sprendžiate kiekvienas iš jūsų.