Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) jau keturioliktą kartą organizuojamame konkurse „Už darnią plėtrą“ dalyvauja NT plėtotojai, kurie įsitikinę, kad jų išvystytas gyvenamasis arba komercinės paskirties objektas (arba kompleksas) vertas geriausio NT projekto vardo.

Pagrindiniai konkurso tikslai – įvertinti naujus NT projektus skirtingose kategorijose, kelti kokybės kartelę plėtotojams ir šviesti pirkėjus puoselėjant darnios plėtros idėjas. Paraiškas konkursui galėjo teikti visi NT plėtotojai. Šiemet jų sulaukta net 29: 9 paraiškos, pretenduojančios į Ateities projekto prizą, ir 20 į „Už darnią plėtrą 2021“ pagrindinio prizo laimėtojus. Paraiškos pateiktos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.

Du mėnesius (rugsėjį ir spalį) 10 komisijos narių važiavo savo akimis pamatyti ir įvertinti kiekvieną konkurse dalyvaujantį projektą. Jau netrukus, lapkričio mėnesio pabaigoje savo balsą už patikusį projektą galės atiduoti ir kiekvienas „Delfi būstas“ skaitytojas.

O dabar, jūsų dėmesiui – konkurse dalyvaujantys komercinės paskirties statiniai ir kompleksai pagrindiniam prizui gauti. Paraiškas pateikę dalyviai surašomi atsitiktine tvarka.

Ąžuolyno sveikatingumo centro nauja klinika (UAB „Omina Bona“), Kaunas.

Projekto vadovas: Vilius Adomavičius. Daugiafunkcinis statinys: sporto, grožio paslaugų ir gydymo paskirties patalpos. Pastatas pradėtas statyti 2019 metais, o baigtas – 2020-aisiais (I etapas). Komplekse įrengtos naujos gydymo įstaigai skirtos patalpos – operacinės, palatos, gydytojų kabinetai. Tai didžiausias Kauno mieste įgyvendintas gydymo paskirčiai pritaikytų naujų patalpų komercinis (ne valstybės lėšomis finansuojamas) projektas. Teritorijoje įrengtos 139 parkavimo vietos, atnaujintas lauko teniso aikštynas, kita sveikatingumo centro veiklai reikalinga infrastruktūra. Pastato energinė klasė – B.

Ąžuolyno sveikatingumo centras įrengtas unikalioje teritorijoje, Kauno Ąžuolyno parke (didžiausiame Europoje mieste esančiame ąžuolyne, kuris taip pat yra Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ dalimi). Vystytojo teigimu, „centras harmoningai įsilieja į bendrą šioje vietoje sutelktą Kauno miesto sveikatinimosi infrastruktūrą kartu su tokiais visuomenei reikšmingais objektais, kaip Lietuvos Sporto Universitetas, Sporto halė, S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Įgyvendinant projektą išskirtinis dėmesys skirtas Komplekso teritorijoje esančių vertingų medžių išsaugojimui – išsaugoti seni ąžuolai įsilieja į pastatų fasadus.“

Verslo centras „Žalgirio94“ (INREAL grupė), Vilnius.

Projekto vadovas: UAB „2LArchitects“. Komercinis statinys, verslo centras, kuriame įsikūrę įvairių bendrovių biurai. Pradėtas statyti 2019 metais ir baigtas – 2020-aisiais. Pastatas turi BREEM In-Use Excellent sertifikatą. Pastato energinė klasė – A+.

„Žalgirio94“ verslo centras harmoningai dera su modernia Naujojo Vilniaus centro aplinka. Pastatas suprojektuotas universaliai, energetiškai efektyviai ir funkcionaliai – šviesios biurų erdvės lengvai transformuojamos – skaidomos arba jungiamos pagal nuomininkų poreikius ir pageidavimus. Verslo centras pasižymi nedideliu perimetru (aukšto plotas – apie 300 kv. m). Pastato centre esanti lifto-laiptinės ašis suteikia patogų judėjimą ir gausesnį natūralios šviesos patekimą į darbui skirtas erdves. Verslo centras turi dvi terasas – nuomininkų poilsio erdves, požeminę ir antžeminę automobilių aikšteles, kurios užtikrina 1 vietą 30-čiai kv. m nuomojamo ploto, atskirą patalpą dviračiams ir paspirtukams, elektromobilių krovimo stotelę. Pirmame aukšte įsikūrusi kavinė „Caffeine“. Veikia praėjimo kontrolė ir nuotolinis pastato stebėjimas. Verslo centras puikiai matomas, lengvai randamas bei patogiai pasiekiamas iš įvairių Vilniaus vietų. Šnipiškės – vienas perspektyviausių sostinės rajonų – naujasis Vilniaus centras. Čia aktyviai plėtojamas ir komercinis, ir gyvenamasis nekilnojamasis turtas. Tokia mišri plėtra kuria modernias ir energetiškai stiprias miesto erdves. Žalgirio gatvė – viena greičiausiai besikeičiančių sostinės teritorijų, išsiskirianti itin patogiu susisiekimu su visomis Vilniaus dalimis ne tik automobiliu, bet ir pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku. Naujojo Vilniaus centro plėtros infrastruktūriniai projektai yra numatyti Vilniaus savivaldybės planuose“, – rašoma paraiškoje pateiktame projekto aprašyme.

„JUTA“, Paslaugų paskirties pastatas, autoservisas (UAB „YIT Lietuva“), Vilnius.

Projekto vadovai. Autoriai: „Architektūros linija“; architektai: Gintaras Čaikauskas ir Miroslaw Szejnicki, projektuotojai UAB „Viltekta“ (Tomas Segalis). Pastatas yra komercinis-daugiafunkcinis, skirtas prekybai ir biurams. Pastatas pradėtas statyti 2018 metais, o baigtas – 2019-aisiais. Pastato energinė klasė – A+.

Kaip teigiama vystytojo pateiktoje paraiškoje, automobilių prekybos ir paslaugų centras originalus savo daugiafunkciškumu ir architektūriniu išpildymu. Pagrindinis automobilių centro pastatui keliamas reikalavimas buvo funkcionalumas. Jame suorganizuotos skirtingos veiklos: automobilių ir jų detalių pardavimas, automobilių saugyklos, automobilių servisas ir pan. Sklypas kompleksui parinktas ir patalpos pastatytos pagal individualius užsakovo poreikius, kas padėjo įvykdyti visus garsių pasaulio gamintojų ir modernios įrangos tiekėjų keliamus reikalavimus. Vadinamieji „Build-to-suit“ projektai užsakovui leido gauti specialiai jo poreikiams pritaikytas patalpas ir išvengti su standartizuotų patalpų adaptavimu susijusių papildomų kaštų. A+ energinio efektyvumo klasės patalpose panaudoti efektyvią ir aplinkai draugišką jų eksploataciją užtikrinantys sprendimai. Statant automobilių prekybos ir paslaugų kompleksą taip pat buvo atnaujinta aplinkinė miesto infrastruktūra – Zietelos, Vilkpėdės ir Naugarduko gatvių sankryžose įrengtos naujos pėsčiųjų perėjos su saugumo salelėmis.

Biurų kompleksas „S7“ (UAB „Galio Group“), Vilnius.

Projektuotojai: UAB „Eventus Pro“ (II ir IV etapai), UAB „Archinova“ (I ir III etapai). Pastatas yra komercinės paskirties, jame įsikūrę biurai. Statybų pradžia – 2016 metai, pabaiga (100 proc.) –2021-aisiais. Pastato energinė klasė – A ir A+.

Visiems keturiems pastatams suteiktas tarptautinis tvarių pastatų sertifikatas BREEAM. Biurų pastatai suprojektuoti ir statyti taip, kad aplinkai būtų daromas kuo mažesnis poveikis: vykdant statybos darbus, net 85 proc. statybinių atliekų išrūšiuota ir panaudota pakartotinai, pastatuose įdiegta antrinė vandens panaudojimo sistema – lietaus vanduo naudojamas sanitariniuose mazguose, iki 10 proc. elektros energijos pastatai pasigamina patys. „Kiekvienas „S7“ pastatas yra sudėtingas, statytas laikantis labai aukštų tarptautinių tvarumo standartų ir įgyvendinant sprendinius, kurie Lietuvos rinkoje iki tol nebuvo naudoti. Pavyzdžiui, pirmą kartą Lietuvoje buvo montuojamas beveik 400 kv. m 38 tonų stoglangis arba atriumo sienų apdailai panaudota nedegi akustinė „Butong“ betono plokštė, užtikrinanti akustinį komfortą didelėje atviroje erdvėje.

Kiekvienas pastatas turi savo skirtingą temą, kuri atsispindi ne tik eksterjero sprendiniuose bet ir interjere. Pirmojo etapo tema – vanduo, tad vidiniame kieme yra įrengtas baseinas. Antrojo etapo tema yra miškas, todėl šis verslo centras yra itin gausiai apželdintas tiek pastato išorėje, tiek viduje. Trečiojo etapo tema – kanjonas, todėl pastate vyrauja kanjono motyvai, sukuriantys užburiantį pojūtį. Ketvirtojo etapo tema yra pieva – jos elementai integruoti ne tik panaudojus pievose vyraujančius augalus pastato vidiniame kieme, bet ir verslo centro viduje, naudojant šviesos ir akustinius sprendinius kuriami vėjo kedenamų pievų vaizdai. Visų projekto etapų pastatai yra skandinaviško stiliaus, švarių formų, juose daug dėmesio skiriama funkcionalumui, medžiagų ir
technologijų kokybei.

Komplekse yra erdvė, kurioje galima dirbti su vaikais, skandinaviško stiliaus valgykla, sporto salė, miego patalpos, dušinės, persirengimo patalpos, dviračių saugyklos, elektrinių paspirtukų krovimo vietos, ramybės ir tylos patalpos, skirtos susikaupimui bei atskirų funkcijų zonos, skirtos kokybiškam poilsiui.

Verslo centras „WAVE“ (UAB „Galio Group“), Vilnius.

Projekto vadovas: UAB „Artex studija“, Dalius Striukas. Pastatas yra komercinės paskirties ir jame įsikūrę biurai ir komercinės patalpos. Statybų pradžia – 2018 metai, pabaiga – 2020-aisiais. Pastato energinė klasė – A.

Šešių aukštų, beveik 9 700 kv. m ploto verslo centras išplėtotas laikantis tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM New Construction, jam suteiktas „Excellent“ sertifikatas – tai reiškia, jog pastatas draugiškas aplinkai bei jame dirbantiems žmonėms. Verslo centro vieta užtikrina puikų susisiekimą su sostinės Senamiesčiu, centrine miesto dalimi, oro uostu, geležinkelio stotimi, čia gerai išplėtota viešojo transporto infrastruktūra, leidžianti darbuotojams pasiekti biurą iš įvairių Vilniaus rajonų. „Naujamiestis yra vienas perspektyviausių sostinės rajonų. Verslui jis įdomus dėl didelės gyventojų koncentracijos, išvystytos patogios infrastruktūros – ne tik transporto, bet ir socialinės. Tačiau naujų komercinių patalpų pasiūla čia yra santykinai ribota. Verslo centras WAVE leidžia verslui ne tik išnaudoti vietos privalumus, bet ir užtikrinti kokybišką, komfortišką darbo aplinką žmonėms“, – sako Aurimas Martinkėnas, „Galio Group“ NT projektų direktorius. Verslo centre įdiegtos modernios ir efektyvios vėdinimo, šildymo, kondicionavimo, apšvietimo bei garso izoliacijos sistemos. Šviesiame hole ir ant pastato verslo centro darbuotojams įrengtos bendrosios poilsio ir susitikimų erdvės. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta dviračių saugykla, persirengimo patalpos, dušinės, elektrinių paspirtukų ir elektrinių automobilių įkrovimo vietos.

Pastate įrengtas bendro naudojimo holas su atriumu ir reprezentaciniais laiptais, sukuriantis pastate daugiau natūralios šviesos ir erdvės. Bendrosios erdvės verslo centro darbuotojams ir jų svečiams įrengtos ir pastato hole ir ant stogo – apželdintoje terasoje su panoraminiu vaizdu. Stogas tarnauja ir kaip ekologinė buveinė paukščiams – čia įrengti inkilai čiurliams. Taip pat ant pastato stogo įrengta saulės jėgainė, pagaminanti iki 10 proc. pastato metinio elektros energijos poreikio.

„BLC“ (Verslo lyderių centras) (UAB „SBA Urban“), Kaunas.

Projektuotojas Tomas Kučinskas, „BLC2“. Statinio paskirtis – administracinė, jame įsikūrę biurai. Statybos baigtos 2019 metais.

Kaip rašoma paraiškoje, kompleksas sulauk pirmojo Lietuvoje ir visose Baltijose šalyse darbuotojų gerovės ir sveiko pastato sertifikato „Fitwel“. Įvertintas verslo centro bendrosiose erdvėse dėmesio skyrimas gerai žmonių savijautai – užtikrinamos aktyvų laisvalaikį skatinančios iniciatyvos, platus šviežio kokybiško maisto ir jo produktų asortimentas iš ekologinių ūkių, itin švarus oras, socialinės įtraukties galimybės, emocinės pagalbos integracija ir kita. Tarptautinis „Fitwel“ sertifikatas įrodo atliepiamus bei įgyvendintus tvarumo principus, darbuotojų komforto, sveikatinimo bei aktyvumo gerinimo sprendimus. Naujos kartos verslo centre siekiama kurti darbinę aplinką, į kurią norėtųsi sugrįžti.

Strategiškai patrauklioje vietoje, pačioje Kauno širdyje, įkurtas modernus verslo centras traukia ne tik čia dirbančiuosius, tačiau ir miesto gyventojus bei svečius – leisti laisvalaikį atnaujintoje, gyvybe pulsuojančioje Vienybės aikštėje. Stambiais medžiais bei kone penkiais tūkstančiais žemaūgių augalų apsodintos žaliosios zonos, šokantis fontanas, čiurlenantis dirbtinis upelis, įrengta požeminė stovėjimo aikštelė bei sutvarkytos aikštės prieigos – viskas žmonių patogumui bei maloniam laiko leidimui pačiame miesto centre.

Plėtojant šį projektą, reikėjo atsižvelgti į istorinį miesto ir vietos kontekstą bei architektūrinį paveldą, išlaikyti šios miesto dalies identitetą bei iš esmės atgaivinti visą architektūrinį audinį. Vokietijos architektų grupės „3deluxe“ ir „Giedraitis & architektai“ komandos sukurtas BLC2 verslo centro ir Vienybės aikštės atnaujinimo projektas – išskirtinis ne tik Lietuvoje, bet ir Europos mastu: tarptautinis įvertinimas skirtas projekto architektūrinei koncepcijai, Vokietijos dizaino apdovanojimuose pripažintai geriausia „Miesto erdvės“ kategorijoje. BLC korpusų stiliai – skirtingi. Vieni atliepia šių dienų architektūros tendencijas, kituose glūdi tarpukario modernizmo elementai. Laikinajai sostinei būdingu art deco stiliumi suprojektuotas korpusas iš V.Putvinskio gatvės pusės unikalus dėl savo lenktų langų, kurių kiekvienas – skirtingas. Vidiniame kieme esančiame pastate modernumo įvaizdį kurią išskirtinio dizaino atriumas, į kurį natūrali šviesa sklinda per stiklinį stogą.

„Green hall" slėnis, (UAB „SBA Urban“), Vilnius.

Projekto vadovas: Antanas Gvildys. Statinio paskirtis – administracinė, jame įsikūrę biurai. Visas kompleksas baigta vystyti 2020 metais. Pati bendrovė kompleksą apibūdina taip: „Plastiškomis linijomis bei architektūra išsiskiriantys „Green Hall“ verslo centrų pastatai – moderniųjų technologijų ir gamtos samplaikos taškas.

Vilniaus miesto centrą juosiančiame Neries vingyje įkurtas slėnis užtikrina efektingesnį energijos panaudojimą bei geresnę darbuotojų savijautą. Patalpų perkaitinimo išvengti padedančios unikalios fasadų formos bei miesto šurmulį slopinanti dviguba pastato fasado konstrukcija, įdiegta naujausia mikroklimato kontrolės sistema, ekologiškiausiu pripažintas geoterminis šildymas, šnabždesio garso neviršijantis tolygus gaivaus oro skirstymas bei visose darbo vietose užtikrinama natūrali dienos šviesa – išmanūs, į dirbančiųjų gerovę orientuoti darbo vietos gerinimo veiksniai.

Sujungus technologiškai efektyvius inžinerinius sprendimus ir išraiškingas skulptūrines formas, sukurti trys išskirtiniai pastatai – neužgožiantys erdvės, nedominuojantys savo ekspresija, tačiau suteikiantys naujos vertės moderniajai Vilniaus architektūrai. Iš išorės žiūrint, visi trys slėnio pastatai yra švarių ir dinamiškų formų, tačiau viso slėnio pastatų identitetas geriausiai atsiskleidžia kiekvieną pastatą apžiūrint individualiai, nes kiekvienas pastatas yra savitai unikalus, tačiau sudaro harmoningą visumą ir subtiliai įsilieja į aplinką bei Vilniaus panoramą. Bendra pastatų kompozicija yra itin gerai apgalvota – kiekviena medžiaga, elementas ir sprendimas turi argumentuotą funkciją ir naudą. Vidiniame kiemelyje gausiais želdynais apsodintos žaliosios erdvės visus slėnio pastatus sujungia į vientisą itin gerai funkcionuojantį organizmą.

Patogi verslo centro lokacija, įrengtos dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelės, suprojektuotos spartaus įkrovimo elektromobilių vietos, patogi prieiga prie visuomeninio transporto ir kitos viešosios infrastruktūros, šalia nutiestas dviračių takas, sutvarkytas, žmonių laisvalaikiui ir poilsiui pritaikytas Neries upės vingis – slėnio pastatų multifunkcionalumo bei darnaus santykio su gamta įrodymas“.

„SBA“ industrinių inovacijų slėnis (UAB „SBA Urban“), Klaipėda.

Projektuotojas / Projekto vadovas: „Innovo logistika“ - AB „Panevėžio statybos trestas“, Miroslav Buinovski. „Laminn“ - AB „Panevėžio statybos trestas“, Miroslav Buinovski. Komplekso paskirtis – sandėliavimo ir pramonės. Projektas baigtas 2020 metais.

Prie pagrindinio Klaipėdos ir kitų didžiųjų miestų transporto koridoriaus įkurtas industrinių inovacijų slėnis apjungia vis daugiau inovatyvių įmonių, tarp kurių logistikos centras „Innovo logistika“ ir baldų komponentų gamykla „Laminn“, slėnyje išvystyta robotizuota baldų gamykla – objektai, pripažinti žaliausiu logistikos ir gamybos kompleksu Baltijos šalyse.

Kaip teigia pats vystytojas, „unikali projekto architektūra išsiskiria darna su aplinka – specialiai suformuoti nuožulnūs šlaitai primena žaliuojančias kalvas, natūraliai įsiliejančias ir sugyvenančias su aplinka. Moderniausi bei aplinkai draugiški, energiją taupančiomis technologijomis paremti sprendimai: A++ energinės naudingumo klasės patalpos, CO2 emisiją mažinantis energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimas, geoterminis šildymas, elektrą gaminanti saulės jėgainė – visa tai kuria industrinių inovacijų, žaliosios energijos bei aplinkos dermę ir sinergiją.“

„JUNG Vilnius” biuras, (UAB „Jung“), Vilnius.

Projektuotojas – UAB „313 architects“. Pastato paskirtis – komercinė ir sandėliavimo, pastate yra biurų ir sandėliavimo patalpų. Projektas pradėtas 2018 metai, o baigtas – 2020-aisiais. Pastato energinė klasė – A+.

Tai yra vienintelis toks multifunkcinis objektas ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje, mat po vienu stogu telpa administracinės patalpos, logistikos sandėlis, mokymų ir demonstracinės erdvės.
Bemaž 3 tūkst. kv. m ploto pastato išmanumą ir darnumą su aplinka galima pajusti dar neperžengus slenksčio. Šalia pastato įrengta elektromobilių įkrovimo stotelė teikia energiją, pagamintą nuosavoje saulės elektrinėje. Ant pastato stogo įkurdinti saulės moduliai padeda sumažinti ir biuro elektros energijos kaštus – saulėtomis dienomis pastatas yra visiškai aprūpinamas energija iš saulės, o jos perteklius – kaupiamas. Lauke taip pat įrengta oro stebėjimo stotelė, kuri automatiškai siunčia signalus, leidžiančius reguliuoti atskirus procesus pastato viduje, priklausomai nuo oro sąlygų, metų laiko. Visi procesai yra automatizuoti ir veikia protingo namo sistemos pagrindu. Pastate yra bene didžiausia išmanių technologijų koncentracija, įdiegta viename objekte. Darbuotojai į pastatą įleidžiami naudojantis pirštų atspaudų skenavimo arba veido atpažinimo sprendimais arba po oda esančio daviklio pagalba – pagal kiekvieno individualius poreikius.

Pirmame pastato aukšte įmonė įrengusi ir demonstracinį butą bei viešbučio kambarį, kuriuose galima rasti bene daugiausia išmanių sprendimų vienoje vietoje. Taip pat galima apžiūrėti didžiausią jungiklių ekspoziciją Rytų Europoje. Taip pat vyksta ir KNX mokymai – tai atskira JUNG veiklos sritis. Mokymams skirtos dvi kokybiškai įrengtos mokymų salės su visa reikalinga įranga.

Įsidėmėkite šiuos projektus, nes jau netrukus turėsite galimybę atiduoti savo balsą už labiausiai patikusį ir verčiausią nugalėtojo vardo konkurse „Už darnią plėtrą“. O jeigu komercinės paskirties objektai jūsų nesužavėjo, kitoje publikacijoje savo mėgstamiausią projektą galėsite išsirinkti iš gyvenamosios paskirties projektų. Sekite konkursą „Už darnią plėtrą“ „Delfi būstas“ kanale ir feisbuko paskyroje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)