LRT būstinės architektūros konkursą organizuoja Lietuvos architektų sąjunga. Spalio 5 dieną komisija, kuriai vadovauja Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis, turėtų atrinkti 1-3 vietos laimėtojus. Šiais metais tikimasi išsirinkti architektūrinį sprendinį, kitus metus skirti techniniam projektui, o statybas viliamasi pradėti 2023 m. Statybų pabaiga galėtų būti apie 2026 m.
Naujas pastatas iškiltų dabartinėje vietoje S. Konarskio gatvėje. Pasak LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovo Tomo Rytel, LRT galėtų pakakti 2,5 hektarų patikėjimo teise valdomos žemės vietoj dabar valdomų 6 hektarų. Radijo pastatas liktų muziejui ir kabinetams.
Šiandien, rugsėjo 28 dieną, LRT paskelbė, kad būstinės projekto konkurse paraiškas pateikė 5 kandidatai.
„Užduotis architektams tikrai nebuvo lengva. Konkurso pradžioje akcentavome, kad visuomeninis transliuotojas po vienu stogu apima tris skirtingas žiniasklaidos platformas: televiziją, radiją ir portalą. Į architektūrinę idėją turi būti sujungta daug svarbių aspektų: nuo funkcionalios bei įkvepiančios darbo aplinkos iki modernaus, energetiškai efektyvaus, tvaraus ir gamtą tausojančio pastato. Analizuodami naujojo pastato funkcionalumą, atkreipsime dėmesį, kokie architektų sprendimai rasti patalpoms, skirtoms turinio kūrimui, techninėms –gamybinėms patalpoms, atstumams tarp jų ir filmavimų, nes visa tai leis efektyviau panaudoti darbuotojų laiką, skiriamą studijų filmavimams parengimui. Taip pat su naujuoju pastatu norime padidinti bendradarbiavimo erdves, turėti daugiau susitikimų kambarių, edukacinių erdvių ir pan.“, – „Delfi būstas“ komentuoja T. Rytel.
Konkursą organizuojančios Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė „Delfi būstas“ sako konkurso dalyvių atskleisti negalinti, nes viena iš konkurso sąlygų – anonimiškumas. Pasak jos, kokios architektų studijos dalyvauja konkurse nei komisijos nariams, nei procese dalyvaujantiems kitiems asmenims nebus žinoma, kol nebus išrinktas nugalėtojas. Ji akcentuoja, kad komisijos nariai vertins projektus nežinodami, kas yra jų autoriai ir paaiškina, kad toks sprendimas priimtas, norint išvengti interesų konfliktų ir asmeniškumų tarp komisijos narių ir konkurso dalyvių.
Kaip jau buvo minėta, konkurso komisiją sudaro 5 nariai: vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis (komisijos pirmininkas); architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2020 m.) Gintaras Balčytis; architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2016 m.) Audrius Ambrasas; architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė; VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis; VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė; VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel.
O dabar užmeskime akį, kokią LRT būstinės viziją mato konkurso dalyviai. Platesnius aprašymus galite rasti ČIA.
Projektas nr. 1 „Vizija“
Aiškinamajame projekto rašte rašoma: „Architektūrinė idėja neatsiejama nuo patogaus šio pastato funkcinio išplanavimo. Pastato pagrindą sudaro stilobatas, ant kurio dėliojami smulkesni tūriai, atitinkantys tam tikras funkcijas: iš pradžių „padedami“ didžiųjų salių tūriai, kurie sudaro tvirtą pastato korpusą, vėliau – naujienų departamentų korpusai, kurie veikia tarsi žiūronai stebintys aplink vykstančias aktualijas. Pastato centre įkuriamos centrinės aparatinės, kurios veikia kaip pastato smegenys. Toliau kuriama neutrali jungtis su esamu Lietuvos nacionalinio radijo pastatu – įterpiamas stiklinis tūris, kuris atlieka pagrindinio įėjimo funkciją.“
Projektas nr. 2 „Juosta“
Aiškinamajame projekto rašte rašoma: „Aktualijos, naujienos, įvykiai Lietuvoje ir Pasaulyje kuria pastovų informacijos srautą, kurį reikia LRT „susiurbti”, tad pasirinkta jį „gaudyti” tūriniais stogo elementais, kurie nukreipti į visas pasaulio šalių puses. Tuo tarpu ties Konarskio ir Pietario gatvių sankryža numatoma siena - ekranas tiesioginei transliacijai, kurią gali stebėti visi judantys link Geležinio vilko gatvės – vienos pagrindinių miesto arterijų.
LRT kompleksas susideda iš keturių pagrindinių tūrių. Konarskio gatvę formuoja esamas saugomas pastatas ir L formos naujas tūris, tuo pačiu tampantis ir fonu jam. Pailgam tūriui pasirinkta tamsaus stiklo apdaila - tarsi juoda juosta juosia senojo LR pastato ir memorialo erdvę. Tūris-juosta tampa solidžiu ir išskirtiniu akcentu, per kurį numatomas pagrindinis patekimas ir srautų išskirstymas į LRT kompleksą. Naujienų tarnybos ir turinio gamybos tūrių fasadiniai sprendimai yra atviri, ažūriški, vertikalūs, atitinkantys šiuolaikinio biuro standartus. Virš turinio gamybos studijų formuojama charakteringo silueto stogų karūna, kurioje slepiama didžiųjų salių inžinerinė įranga. Perforuota ažūrinė korteno apdaila kontekstualiai dera su senojo pastato molinių čerpių stogo danga.“
Projektas nr. 3 „L5AV90“
Aiškinamajame projekto rašte rašoma: „Pagrindinis tikslas buvo išryškinti esamo radijo pastato svarbą, kaip busimą visuomeninį objektą, o naujai projektuojamą komplekso dalį formuoti kaip foninį pastatą. Naujai projektuojamas kompleksas suskaidomas pakopiškai siekiant atkartoti Naujamiesčio pulsavimą. Norint išskirti saugomą pastatą formuojama tūrinė pauzė tarp dviejų objektų, atitraukiant maksimaliai naująjį kompleksą bei suformuojama didesnę viešąją erdvę aplink jį. Taip pat toks sprendinys leidžia suformuoti papildomą jungtį su sklypo B dalimi.
Naujojo komplekso tūris suskaidomas keturiomis ašimis, kurios tarnauja ne tik kaip pagrindiniai susisiekimo ryšiai, bet ir tuo pačiu suteikia 5-jam fasadui dinamikos ir vizualiai suskaido masyvų tūrį į artimesnius Naujamiesčio rajono užstatymo dydžius. Toks sprendinys sukuria tūrinę kompoziciją, kuri tarytum būtų ekranų siena, tuo pačiu atkartojanti ir Naujamiesčiui būdingą turinį urbanistinį pulsavimą. Taip pat tai leidžia suformuoti atrijus paryškinančius pastato funkcinį padalinimą bei įleisti kuo daugiau natūralios šviesos į darbo zonas.
Nagrinėjamai teritorijai yra būdingas reljefo staigus aukščiu perkritimas. Siekiant plastiškiau įsilieti į aplinką tūriniai blokai projektuojami skirtingų aukščių, kur šiaurinė pastato dalis tūriškai nusileidžia palei sklypo reljefo perkritimą, o pietinė dalis iškyla iki aukščiausio taško pietinėje dalyje. Taip stipriau pabrėžiamas pagrindinis komplekso įėjimas, kuris tūriškai tampa šio „urbanistinio kalno“ viršūne. Taip pat auganti, palei Geležinio vilko gatvės posūkį, tūrinė kompozicija leidžia paryškinti įvažiavimą ir į patį Naujamiesčio rajoną. Tarp seno ir naujo pastatų yra numatomas stiklinis, lengvos konstrukcijos tiltelis leidžiantis judėti tarp korpusų neišeinant iš pastato.“
Projektas nr. 4 „FORUM1“
Aiškinamajame projekto rašte rašoma: „Siūlomas kompleksas savo tūriais siekdamas atkartoti esamo Radijo pastato mastelį natūraliai įtraukia jį į bendrą visumą. Pakeltas administracijos tūris sukuria senąjį ir naująjį kompleksą jungiančią dengtą aikštę - vestibiulį - surišančią dvi priešingose pusėse esančias viešąsias erdves - Sausio 13-osios memorialo aikštę bei žaliąjį skverą. Šachmatiškas tūrių išdėstymas papildo sklypą skirtingomis urbanistinėmis kišenėmis - viešomis bei privačiomis erdvėmis, skirtomis darbuotojų poilsiui, susitikimams ar filmavimams vykti. Komplekso tūriai palaipsniui žemėja, atverdami vaizdus bei terasas į priešais žaliuojantį Vingio parką bei horizonte iškylantį televizijos bokštą. Didžiausią programos dalį sudarančios turinio kūrimo erdvės - studijos - grupuojamos ir išdėliojamos vienoje ašyje su esama ir išsaugoma LRT įrašų studija. Išnaudojant ryškų sklypo reljefo perkirtimą, naujosios TV studijos, kartu su aptarnaujančiomis funkcijomis projektuojamos žemesnėje terasoje, atsiveriančioje į Vingio parką. Taip didžioji sklypo dalis atlaisvinama nuo užstatymo, o mažesni suskaidyti tūriai įsilieja į bendrą Vingio parko prieigų urbanistinį audinį. Naująjį LRT kompleksą vainikuoja ant didžiųjų studijų stogo pakelta, su centriniu forumu susijungianti bei parką apžvelgianti aktyvi, apželdinta neformalaus darbo, laisvalaikio ir filmavimų terasa.“
Projektas nr. 5 „Vingis“
Aiškinamajame projekto rašte rašoma: „Norint suteikti Lietuvis nacionalinei radijo ir televizijos būstinei ženklišką gerai atpažįstamą įvaizdį pasirinkta „žemės architektūros“, kartu bandant panaudoti Lietuvos tradicijas atitinkančias medžio konstrukcinių elementų kombinacija. LRT būstinė tampa Vingio parko ir tąsa, todėl formos išraiška – žalio tako idėja, jungianti parką su urbanizuota teritorija, pereinanti į medžio struktūrą taip užbaigiant kompoziciją. Erdvinis medžio konstrukcijų tūris ties S. Konarskio gatve tarnauja kaip perimetrą ir vidinę erdvę formuojantis elementas, nepažeidžiant reikalavimo išsaugoti želdynus (pgr. beržai) bei paslepiantis sunkaus transporto įvažiavimo vietą. Akivaizdu skirtas ypač didelis dėmesys penktajam pastato fasadui. Pastato fasado monotonišką medžio konstrukcijų padalinimą pagyvina antrojo vidinio fasado įvedimas, imituojantis pastato vingį. Naudojami specialios technologijos išskaidrėjantys stiklai, kurių pagalba, galima vientisai sujungti stiklo ir aklinų zonų jungtis.“
Nugalėtojas bus renkamas spalio 5 dieną. Projekto konkurse pirmąsias 3 vietas užėmusius dalyvius numatyta apdovanoti piniginiais prizais (premijomis). Pirmosios vietos laimėtojui planuojama skirti 12 tūkst. eurų, antrosios – 8 tūkst. eurų, trečiosios – 5 tūkst. eurų dydžio premijas.
