Štai tokia architektūra gali pasigirti Kinijos, Singapūro, Malaizijos gyventojai. Tačiau jos paskirtis yra kur kas didesnė nei tik paganyti akis. Tai – žalioji architektūra, žalieji pastatai ir žali jie ne tik savo spalva, bet energijos sunaudojimo prasme. Paprastai tokie pastatai patys sau pasigamina energiją ir dar valo orą, jeigu jų fasadas apsodintas augalais. Tačiau gana pavydo: Lietuvoje taip pat vis garsiau kalbama apie žaliąją architektūrą, ekologiškas statybų, apdailos medžiagas.
Azijos šalys visą pasaulį stebina išskirtine žaliąja architektūra. Neatsilieka ir Skandinavija, Danija, kurios statybose ir pastatų apdailai nevengia ekologiškų medžiagų, medienos. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtos asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad tvarių, žaliųjų pastatų vystymas mūsų šalyje vis dar yra kupinas iššūkių, todėl vystytojai tokiai avantiūrai ryžtasi rečiau.
„Vystyti žalią, tvarų pastatą yra tam tikras iššūkis. Retas vystytojas ryžtasi tokį objektą turėti savo portfelyje, nes tai yra susiję su tam tikra nežinomybe, naujovėmis ir augančiais kaštais“, – pažymi M. Statulevičius.
Pašnekovo teigimu, žaliojo pastato planavimas, kaip ir kitų objektų, prasideda nuo projekto ruošimo, darbo su architektais ir rangovais. Šis procesas nėra lengvas, nes reikia laikytis ne tik bendrų galiojančių statybos teisės aktų, savivaldybių reglamentų, bet ir tam tikrų žaliųjų pastatų reikalavimų.
„Pradėkime nuo to, kad investuojant į tvarų, žalią pastatą didžiausias efektas yra pasiekiamas darant jį tokiu kuo ankstesnėje stadijoje: formuojant užduoti projektuotojams, projektuojant pastatą, darant konkursą rangovams, kad visi suprastų, koks yra siekiamas rezultatas. Kad procesas būtų lengvesnis, yra pastatų tvarumo sertifikavimo sistemos, kurios išties suteikia daugiau aiškumo, tarptautine prasme suprantamus standartus ir palengvina užduotis visiems projekto dalyviams. Ir, žinoma, kuria vertę pastato naudotojams, jeigu žmogus sugalvoja butą tokiame ar biurą parduoti arba išnuomoti“, – pažymi pašnekovas.
Pirmieji bandymai – po krizės
LNTPA prezidentas sako, kad pirmieji bandymai išvystyti žaliąjį projektą Lietuvoje pradėti po 2007-2009 metų krizės: pradėta ieškoti tvaresnių sprendimų, būdų, kaip pastatuose naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Vėliau projektai buvo tobulinami daugiau dėmesio skiriant pastato aplinkai.
„Pradžią tokių žalių, tvarių pastatų Lietuvoje galima laikyti pokrizinį laikotarpį, kada prasidėjo pirmieji bandymai, ieškojimai. Pirmiausia – komerciniame NT, naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius. Nors tuo metu tai dar nebuvo privaloma, buvo vystytojų, kurie bandė naujus būdus ir turėjome A+ ir net A++ pastatų pavyzdžių. Tad pirmiausia sprendimų buvo ieškoma sandarumui, kokybei, atsinaujinančius energijos šaltinius. Tuomet, kitas žingsnis buvo aplinkos integravimas. Labai svarbu, kur pastatas stovi, kokia yra jo aplinka, kiek yra žalumos, alternatyvių transporto sprendimų, kiek dviračių yra, elektromobilių ir pan.“, – paaiškina M. Statulevičius ir priduria, kad Lietuvoje po truputį daugėja žaliųjų pastatų, tai tampa rinkos standartu vystant biurus.
Ekspertai abejoja dėl medienos saugumo
Skandinavijoje, Danijoje žaliųjų pastatų statyboms labai populiaru naudoti medieną. M. Statulevičius sako, kad Lietuvoje ši žaliava taip pat yra naudojama, tačiau labai svarbu, apgalvoti priešgaisrinius reikalavimus ir saugumą, darant apdailą ar statant pastatą iš medienos. Tokie pastatai ateityje turėtų atsirasti Vilniuje.
„Mediena statyboms naudojama jau ne vienerius metus, žinoma, daugiausiai – individualiai arba mažaaukštei statybai. Iššūkis yra tas, kad mediena pastaruoju metu buvo viena iš labiausiai brangusių statybinių medžiagų, o ją pakeisti nėra taip paprasta. Drąsesnis vystytojai projektuoja Vilniuje daugiaaukščius pastatus, kurie būtų pastatyti iš medienos. Vėlgi, ta mediena kiek kitokia nei mes įsivaizduojame, tai yra speciali klijuota mediena, kurios savybės yra artimos įprastoms statybinėms medžiagoms, pavyzdžiui, mūrui, bet ji lengvesnė, ilgaamži, nedegi. Nes daug iššūkių naudojant medieną ir apribojimų yra dėl jos degumo, nors užsienyje tie dalykai išspręsti. Tai tuos iššūkius išsprendus Lietuvoje tikrai būtų tokių įdomesnių ir tvaresnių pastatų, nes mediena savyje užrakina CO2, medžiai sugeria CO2 ir išskiria deguonį. ES politika, žaliasis kursas tai pažymi“, – aiškina NT ekspertas.
Tiesa, išsprendus saugumo klausimus, pasak pašnekovo, dar reikia išmokti tokius pastatus projektuoti ir statyti. Taip pat įtikinti valstybės institucijas, kad technologijos jau yra pakankamai pažengusios ir Lietuvoje gali atsirasti aukštesnių medinių pastatų. Tai išsprendus, M. Statulevičiaus teigimu, turėtume tikrąjį žaliosios architektūros proveržį. Pašnekovas priduria, kad ir šiandien stebimas žaliosios architektūros pavyzdžių gausėjimas. Šiuo metu vyksta kasmetinis nekilnojamojo turto objektų konkursas „Už darnią plėtrą“, kurio metu profesionalų komisija lankosi konkurse dalyvaujančiuose objektuose ir tarp jų, M. Statulevičiaus teigiamu, galima rasti gerų tvarios architektūros pavyzdžių.
„Pastarasis dešimtmetis yra žaliųjų pastatų sužydėjimo laikotarpis, tai mes pastebime kaip asociacija vertindama projektus. Organizuojame konkursą „Už darnią plėtrą“, kuriame kasmet įvertiname geriausius objektus Lietuvoje ir vienas iš kriterijų – tvarumas: energinis efektyvumas, prisitaikymas prie aplinkos, darni integracija. Šiemet konkurse matome naujų objektų, kurie labai daug dėmesio skiria tvarumui, energiniam naudingumui, santykiui su gamta, miestu“, – sako pašnekovas. Daugiau apie konkurse dalyvaujančius vystytojus ir jų projektus jau netrukus galėsite skaityti „Delfi būstas“ kanale.
Lietuvos žalioji architektūra žengia pirmuosius žingsnius, tačiau reikia tikėtis, kad jau greitai ir mes galėsime džiaugtis išskirtiniais pastatais.
