Užstato sistemos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD). Paruošiau klausimų, o USAD vadovas Gintaras Varnas pasidalino aktualiais bei įdomiais atsakymais.

– Sakykite, kaip veikia užstato grąžinimo sistema?

– Užstato sistema Lietuvoje veikia daugiau negu 5 metus ir per šį laiką jau surinkta daugiau negu 3 milijardai vienkartinių pakuočių. Visoje Lietuvoje veikia apie 3 tūkst. užstato surinkimo vietų, užtikrinančių, kad gėrimų pakuotės yra surenkamos, perdirbamos ir tampa vertinga antrine žaliava.  Sklandų sistemos darbą užtikrina USAD bendradarbiavimas su prekybininkais, kurių darbuotojai atsakingai rūpinasi taromatais ir kitomis surinkimo vietomis. Duomenys rodo, kad USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių.

– Kokie vienkartinių pakuočių grąžinimo bei rūšiavimo privalumai?

– Rūšiavimas yra vienas iš žiedinės ekonomikos principų, kuris leidžia suskirstyti atliekas ir jas perdirbti. Vienkartinės gėrimų pakuotės gali lengvai virsti antrine žaliava. Pavyzdžiui, stiklas ir aliuminis gali būti perdirbami neribotą skaičių kartų, o dėl to jų kokybė nesuprastėja. Negana to, gaminant iš antrinių žaliavų sutaupoma daug energijos, vandens ir kitų išteklių. Kur kas mažesnės ir CO2 emisijos, lyginant su gamyba iš pirminių žaliavų. Taip aplinka apsaugoma nuo gėrimų pakuočių atliekų, o perdirbant surinktas užstato pakuotes jos virsta aukštos kokybės antrine žaliava, iš kurios vėl gaminami nauji produktai.

Plastiko perdirbimas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

– Pas mus užstato grąžinimo sistema atkeliavo 2016 metais. Kas buvo pirmieji pasaulyje ar Europoje, kurie sumanė tokią sistemą?

– Įstatymų tvarką, numatančią užstatą už grąžintus butelius, pirmoji sukūrė ir paskelbė Švedija 1884 metais, nors kitose šalyse ir anksčiau (XVIII amžiaus pabaigoje) užfiksuoti neformalūs verslo ir visuomenės susitarimai, pavyzdžiui, dalis mineralinio vandens pardavėjų Airijoje ir Škotijoje atsilygindavo už tuziną grąžintų tuščių butelių. Antai į švedų kaimynę Suomiją depozito sistema atkeliavo kartu su olimpinėmis žaidynėmis 1952 metų vasarą. Sporto šventės proga šalyje pirmą kartą pradėta prekiauti „Coca-Cola“ stikliniuose buteliuose, kuriuos buvo galima grąžinti už užstatą.

Skaičiuojama, kad Europoje užstato sistemą naudoja Lietuva ir dar 9-10 valstybių, tokių kaip Švedija, Norvegija, Estija, Suomija, Vokietija. JAV panašią sistemą taiko 10 Valstijų, taip pat dalis Australijos valstijų ir beveik visa Kanada.

Plastikas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

– Kur iškeliauja ir kas nutinka su grąžinta tara? Ką galima pagaminti iš perdirbtų vienkartinių pakuočių?

– Užstato pakuotės iš taromatų ir surinkimo vietų keliauja į USAD skaičiavimo centrą Vilniuje.  Gyventojų grąžinamas stiklo pakuotes perdirba bendrovės „Kauno stiklas“ ir „Panevėžio stiklas“. Supresuotos aliuminio skardinės gabenamos į tarptautinės bendrovės „Novelis“ perdirbimo gamyklą Vokietijoje. Perdirbtos stiklo ir metalo pakuotės vėl virsta naujomis gėrimų pakuotėmis ar kitais gaminiais. PET plastiko pakuotės taip pat labai paklausi bei vertinga antrinė žaliava. Supresuotos pakuotės iš USAD skaičiavimo centro dabar keliauja į netoliese esančią „Greentech Baltic“ PET perdirbimo gamyklą. Ten paruošti PET dribsniai toliau naudojami naujų pakuočių, sintetinio pluošto, sutvirtinimo juostų ir kitų plastikinių gaminių gamybai.

– Iki šiol nesuprantu, kaip taromatas atpažįsta pakuotes. Taip pat esu susidūrusi su nesklandumais, kai pakuotės taromatas nenori priimti. Ar galėtumėte pakomentuoti plačiau?

– Taromatai tikrina pakuotes ne tik pagal brūkšninį kodą, bet ir pagal formą, medžiagą, svorį. Pakuočių brūkšniniai kodai į sistemą suvedami pagal gamintojo ar importuotojo pateiktą informaciją pakuotės registravimui. Patikra vyksta keliais etapais, tad visi sistemoje suvesti kodai yra teisingi ir suvesti tinkamai. Užstato pakuotes galima priduoti bet kurioje parduotuvėje, jei ji pagal teisės aktus privalo rinkti pakuotes, nepriklausomai nuo to, kur buvo įsigytas gėrimas. Jeigu kyla problemų dėl pakuotės grąžinimo, pirmiausia derėtų kreiptis į parduotuvę, kuri aptarnauja taromatą. Suprantama, kad kartais pasitaiko techninių nesklandumų, bet tai nėra dažna problema – kiekvienas atvejis yra išsprendžiamas operatyviai. Taromatų techninė būklė yra stebima internetu realiuoju laiku ir jei iškyla nesklandumų, techniniai specialistai nedelsiant važiuoja šalinti gedimų.

Plastiko perdirbimas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

PET pakuotės gali keisti formą, ypač be kamštelio ar esant šaltoms oro sąlygoms. Jei pakuotės forma yra pasikeitusi, rekomenduojama atsukti PET pakuotės kamštelį ir įleisti oro, kad pakuotė atgautų pradinę savo formą ir galėtų būti priduota į taromatą.

– Kalbant apie tvarumą, kuri iš gėrimų pakuočių yra tvariausia? Ar verčiausia rinktis stiklinę tarą?

– Tvarumas susideda iš daugybės įvairių veiksnių, kuriuos atskirai apskaičiuoti yra sudėtinga. Pavyzdžiui, galbūt vienas produktas gaminamas Italijoje ir iš ten atkeliauja į parduotuvę, o kitas atvežamas tiesiog iš Varėnos. Tad tvarumą lemia ne tik pakuotė, bet ir paties gėrimo gamyba, logistika, sandėliavimas, pardavimas ir kiti procesai. Verta pasidomėti mėgstamo vandens gėrimo gamintojo pasiekimais ir tikslais tvarumo srityje. Galbūt jis jau yra įdiegęs atitinkamus standartus ir sertifikatais įrodo, kad jo veikla yra klimatui neutrali, o pakuotė gaminama iš 100 proc. perdirbtų žaliavų?

Plastiko perdirbimas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

– Taip pat papasakokite, prašau, apie „Grąžinti verta“ iniciatyvą bei depozito skaičius, statistiką Lietuvoje ar Europoje.

– Europos šalyse veikiančios užstato sistemos turi tam tikrų skirtumų, tačiau dėl vieno ekspertai sutaria: užstato sistema yra pats efektyviausias sprendimas, padedantis spręsti vienkartinių gėrimų pakuočių atliekų tvarkymo ir perdirbimo klausimus ir siekti ES vienkartinių plastikų (angl. „Single-use plastic“ ) direktyvos tikslų. Dėl to Lietuvos pavyzdžiu seka ir kitos valstybės, tarkim, kaimynė Latvija, kur užstato sistema turėtų pradėti veikti kitąmet.

Plastiko perdirbimas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

USAD duomenimis, Lietuvos gyventojai pernai grąžino beveik 612,7 mln. į rinką išleistų vienkartinių užstato pakuočių. Taigi beveik 11,4 tūkst. tonų PET plastiko, daugiau kaip 9,2 tūkst. tonų stiklo ir per 4 tūkst. tonų aliuminio virto aukštos kokybės žaliavomis naujiems gaminiams. Šiemet pakuočių grąžinimo rodikliai išlieka panašūs į pernykščius, kai buvo surinkta per 91 procentą visų į rinką išleistų užstato pakuočių. Svarbu pažymėti, kad didelę įtaką sistemos rezultatams daro augantis visuomenės ekologinis sąmoningumas. USAD nuolat organizuoja švietimo kampanijas ir edukacines pramogas, į kurias įsitraukia tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma Lietuvos žmonių pripažįsta, jog užstato sistema yra reikalinga ir yra patenkinti jos funkcionalumu.

Plastiko perdirbimas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

#SUSITVARKYK ir viskas bus gerai!

Ankstesnius mano straipsnius apie paprastą namų priežiūrą galite perskaityti paspaudę ČIA.

Daugiau Tomos Šokelės patarimų galite rasti @susitvarkyk „Instagram“ paskyroje.