Tikrai nemažai daliai gyventojų šią vasarą teko susidurti su stichinių liūčių padariniais: skendo automobiliai, rūsiai, garažai ir kitas kilnojamas bei nekilnojamas turtas. Prieš tokį stichinį lietų didmiesčių nuotekų sistemos yra bejėgės, todėl gamta kuriam laikui paralyžiuoja miestiečių gyvenimą.

Viskas būtų kitaip, jei lietaus nuotekų infrastruktūra didmiesčiuose būtų pajėgi susidoroti su tokiu kiekiu vandens. Vilniaus universiteto Klimatologijos ir hidrologijos katedros mokslininkas Gintaras Valiuškevičius pabrėžia, kad daugelyje Lietuvos miestų lietaus nuotekų surinkimo sistemos yra pasenusios ir nebetinkamos šiandieniam klimatui. Su tokia problema susiduria ir kiti Europos miestai.

„Miestų problemos <...>, pirmiausia, susijusios su tuo, kad mes nespėjame pritaikyti infrastruktūros prie pasikeitusių sąlygų. Pasižiūrėkime į statybos techninius reglamentus, kurie galioja, pagal kuriuos yra vykdomi projektai. Miesto planuotojai pagal juos tiesia gatves, nuotekų sistemas. Tuose reglamentuose yra techniniai reikalavimai, juose dažnai minimi skaičiai, pateikiami žemėlapiai, schemos, kurios jau nebeatitinka realybės, jie tiesiog elementariai paseno. Ten pateikti skaičiai, kurie yra būdingi mūsų klimatui ir atspindi mūsų klimato sąlygas maždaug apie 1970-1980 metus, prieš 50 ir daugiau metų. Projektuojant statinius ir bendrą infrastruktūrą pagal tokias schemas neįmanoma prisitaikyti prie dabartinių sąlygų, nes buvo visiškai kitoks kritulių intensyvumas, garavimo santykis, kitoks procentas smarkiai nelaidaus vandeniui žemės paviršiaus, t.y. išasfaltuotų, išbetonuotų, trinkelėmis išklotų plotų, stogų ir pan.“, – pažymi hidrologas.

Pašnekovas akcentuoja, kad šiandien klimatas keičiasi greičiau nei teisės aktai, todėl susiduriame su iššūkiais.

„Gyvename labai sparčiai besikeičiančio klimato sąlygomis, o tie visi reglamentai atsilieka ir atspindi sąlygas, kurių dabar nebėra“, – sako G. Valiuškevičius.

Imasi senųjų gatvių tvarkymo

Didmiesčiai, savo ruoštu, atsinaujina. Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių gatvės yra tvarkomos, rekonstruojamos, tačiau kiek rekonstrukcija sumažins poplūdžių tikimybę? Vilniaus miesto, kuriame dažniausiai skęsta pagrindinės miesto gatvės, savivaldybė tikina, nuo 2016 m. sostinėje vykdomas didžiulis lietaus nuotekų rekonstrukcijos projektas, apimantis net kelias sostinės dalis. Daugiausia dėmesio skiriama nuotekų valyklų rekonstrukcijai, tinklų pralaidumo didinimui, naujų valyklų statybai. Savivaldybė pateikia įgyvendintų projektų sąrašą.

  • Iš esmės rekonstruota Karoliniškių-Pilaitės lietaus nuotekų valykla, leidžianti išvalyti 2250 l/s lietaus nuotekų srautą ir apsauganti nuo užtvindymo žemiau esantį Gudelių kaimą;
  • T. Narbuto g. lietaus nuotekų rekonstrukcija eliminavo T. Narbuto g. žemumos užtvindymo riziką (ir pasiplaukiojimo baidarėmis gėdą); kartu su šiuo projektu pastatyta nauja moderni požeminė lietaus nuotekų valykla Upės gatvėje;
  • Verkių-Kareivių g. lietaus nuotekų rekonstrukcija padidino vamzdyno pralaidumą, gerokai sumažindama atskirų Šiaurės miestelio dalių užtvindymo riziką, ir leido pastatyti naują valyklą Neries gatvėje;
  • Konstitucijos prospekto prieigose įrengta nauja moderni lietaus nuotekų valykla.


Šiuo metu įgyvendinami ir kiti svarbūs projektai:

Šeškinės-Geležinio vilko lietaus nuotekų sistemų rekonstrukcija – didžiulės teritorijos, apimančios sostinės Šeškinės, Fabijoniškių ir Pašilaičių rajonus, tinklų pertvarka. Čia pasitelkiami tvarūs sprendiniai – užuot padidinus esamo Geležinio Vilko g. kolektoriaus pralaidumą, numatyta atskirti dalį srauto ir nukreipti jį į akumuliacinį tvenkinį, kuris taip pat bus pritaikytas ir rekreacijai. Tvenkinio vanduo bus valomas, o perteklius reguliuojamu debitu pamažu išleidžiamas į rekonstruotus tinklus;

Savanorių-Giraitės lietaus nuotekų sistemos rekonstrukcija apima didelę Naujamiesčio teritoriją; rekonstruotu vamzdynu lietaus vanduo atitekės į valyklą, virš kurios bus įrengta apžvalginė aikštelė, o pati teritorija bus pritaikyta gyventojų poilsiui.

„Sprendimais siekiama įrengti daugiau erdvių (taip pat ir gatvių), kur lietaus vanduo įsigertų natūraliai, į pagalbą pasitelkiant ir želdinius. Šiandieniai miesto planuotojai taip pat stengiasi užtikrinti, kad ir privačiuose sklypuose susikaupiantis lietaus vanduo būtų tvarkomas juose, o nebūtų išleidžiamas į gatvę. Verta pažymėti, kad miestas siekia spręsti lietaus nuotekų klausimą tvariais būdais, ypač toliau nuo tinklų nutolusiose vietovėse. Siekiama įrengti daugiau gatvių, kur lietaus vanduo įsigertų natūraliai, į pagalbą pasitelkiant ir želdinius. Svarbu užtikrinti ir kad sklypuose susikaupiantis lietaus vanduo būtų tvarkomas juose, o nebūtų išleidžiamas į gatvę“, – komentuojama savivaldybės atsakyme.