Dalis architektų bendruomenės planui nepritaria
Savivaldybės savo bendruosius planus rengia remdamosios Lietuvos teritorijos bendruoju planu. Šiuo metu kaip tik yra parengtas naujasis šalies teritorijos bendrasis planas, kuriame yra išdėstyti ir geopolitiniai, energetiniai, ir architektūriniai, urbanistiniai tikslai. Tačiau dalies architektų šiame plane mato daug spragų. Pirmiausia, jo apimtis ir architektūrinė, urbanistinė vizija, taip pat – aiškumas. Lietuvos architektų rūmų narė, architektė Lina Panavaitė sako, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas bus tvirtinamas kaip teisės aktas, tad perskaityti ir suvokti jį, kaip ir kitus teisės aktų turinį, turi gebėti visi Lietuvos piliečiai be išimčių.
„Dauguma dokumente naudojamų sąvokų, tokių kaip „horizontalusis kompleksiškumo aspektas“, „išmaniųjų gyvenviečių metodas“, „holistinis požiūris“ ir kt., yra suvokiamos tik tam tikrą išsilavinimą ir kvalifikaciją įgijusiems asmenims. Didelis kiekis naudojamų sąvokų yra neapibrėžtos ir nepaaiškinta, kaip jos traktuojamos dokumente“, – apie pastabas pradeda kalbėti pašnekovė.
Ji tęsia, kad sprendiniuose aiškiai neatskirti strateginiai ir teritoriniai sprendiniai, dėl to dokumentas tampa neaiškus ir sunkiai suprantama dokumento esmė.
„Praktinėje veikloje bus sudėtinga atskirti, kurie sprendiniai taps privalomais žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Nepriklausomai nuo to, kad teigiama, kad tai bus padaryta įgyvendinimo darbų programoje, bet pagrindinis teisės aktas kuriuo reikės vadovautis išlieka Lietuvos Respublikos bendrasis planas, dėl to gali būti iškelti nepamatuoti reikalavimai, liepiama įgyvendinti dviprasmiškus, metodiškai nepagrįstus sprendinius“, – pabrėžia architektė.
L. Panavaitės teigimu, ignoruojama Lietuvos teritorijos apgyvendinimo sistemos formavimo tradicija, krašto urbanistinės struktūros metodika ir nuostatos, kurias modeliavo įvairių sričių mokslininkai (prof. K. Šešelgis, prof. P. Kavaliauskas, prof. P. Juškevičius, prof. J. Vanagas, prof. Z. Daunora) ir kurios iki šiol nėra moksliškai paneigtos.
„Sprendiniuose nėra aiškiai nustatytos valstybės apgyvendinimo sistemos, krašto urbanistinės struktūros, miestų urbanistinių jungčių, miestų urbanistinių struktūrų sampratos, neįvardinti aspektai, kuriais skiriasi skirtingo rango miestai“, – paaiškina pašnekovė.
Pateikė 109 pastabas
Lietuvos architektų rūmai turi ir daugiau priekaištų planui. Jų atstovai Aplinkos ministerijai pateikė pastabas, kuriose išsakė, kad Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniai nėra metodiškai išbaigti, nuoseklūs, sunkiai skaitomi, trūksta konkretumo, taip pat neaiški pateikto dokumento struktūra. Viso buvo pateiktos 109 pastabos. Taip pat rūmams kilo klausimas kodėl Valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentui buvo atsisakoma atlikti nepriklausomą ekspertinį vertinimą geopolitiniu, moksliniu/urbanistiniu, planavimo, ekonominiu, susisiekimo, kraštovaizdžio ir kultūros aspektais bei tokį vertinimą publikuoti viešai.
„Lietuvos bendrajame plane pateikiamas perteklinis urbanizuotų teritorijų vidinės struktūros vystymo reglamentavimas, kuris visiškai paneigia mūsų krašto urbanistinės raidos tradicijas, šiandieninę gyvenviečių formą ir struktūros specifiką. Pateiktas reglamentavimas yra itin neprofesionalus ir gali būti žalingas, nes bandoma apsiriboti, tik „kompaktišku teritorijų vystymo modeliu“, kuris dažnu atveju nėra tinkamas ir yra sudarytas išskirtinai vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, ignoruojant Lietuvos urbanistikos tradicijas. Iškyla grėsmė, kad rengiant žemesnio lygmes teritorijų planavimo dokumentus bus reikalaujama naudotis šiuo modeliu ir dėl to bus naikinamas miestų identitetas, jų unikalumas“, – sako L. Panavaitė.
Turi ir privalumų, ir trūkumų
Naujasis bendrasis planas turės įtakos savivaldybių architektų darbui, nes bendrieji savivaldybių teritorijų planai turėtų būti rengiami remiantis būtent Lietuvos teritorijos planu. Sostinės, kurioje plėtra vyksta intensyviausiai, savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad ir jam teko susipažinti su planu dar rengimo metu. Savivaldybei buvo suteikta galimybė išreikšti pastabas.
„Mes esame gavę bendrojo plano projektą, kai jis buvo rengiamas ir teikėme savo pastabas kaip Vilniaus miesto savivaldybė. Mūsų pastabos buvo daugiau susijusios su regioninės infrastruktūros aplink Vilnių plėtojimu. Tai rengėjai mūsų pastabas išgirdo ir atsiliepė. Buvo pastabų dėl sprendimų, kurie lemia Vilniaus santykį su aplinkiniais mikrorajonais ir tarptautiniais santykiais, kai Vilnius atlieka transporto koridoriaus funkcijas. Tai čia mes išties radome gerą dialogą su plano rengėjais“, – tikina vyr. architektas.
Paklaustas, kokie yra plano trūkumai, M. Pakalnis pirmiausia įvardija jo privalumus ir pažymi, kad naujasis Lietuvos teritorijos dokumentas buvo reikalingas, nes senasis – strategiškai pasenęs.
„Reikia suprasti, kad dabar galioja senasis bendrasis planas, kuris buvo rengtas dar turint demografinę iliuziją, kai atrodė, kad miestai plėsis, didės ir reikės antrųjų būstų. Ir tas naujasis planas, mano supratimu, geriau įvertina besitraukiantį gyventojų skaičiaus iššūkį, kažkokias valdymo priemones siūlo, siūlo įvairius savivaldybių bendradarbiavimo projektus, kurie bus remiami valstybės, nes kad būtų galima gauti paramą, reikia, jog kelios savivaldybės bendradarbiautų, pagal to plano sprendinius. Tai yra tokie sprendiniai, kurie skatina regioninę integraciją. Plėtojimo, vystymo koncentracija aplink miestus ji yra neišvengiama, tad čia tų metropolinių zonų plėtimąsi planas paskatins, jeigu Vyriausybė laikysis, nes tai turi būti dokumentas, pagal kurį premjeras kartu su finansų ministru skirstys lėšas savivaldybėms, projektams ir pan. Tai iš tos pusės, manau, tai yra geras žingsnis ir valdymą skatinantis dokumentas. Kiek savivaldybės naudosis ir kiek užteks politinės valios neskirti lėšų tik savo rinkiminei savivaldybei, o tik pagal šitą sistemą, jau pamatysime“, – išdėsto pašnekovas.
Kalbėdamas apie plano trūkumus, M. Pakalnis pabrėžia architektūrinius aspektus. Anot jo, pirmiausia, pagal nusistovėjusią tradiciją, šį planą rengdavo architektai. Taip pat problemų gali kilti dėl prioritetų plėtojant teritorijas.
„Kalbame apie plėtros kompaktizavimą, tai svarbu, kad neišbarstytume teritorijos plėtros potencialo į priemiesčius, kad neužstatytume žaliųjų teritorijų aplink miestą, kad miestai turi būti kompaktiški, bet visa tai lieka daugiau tik žodžiai, nes visi šie niuansai paliekami savivaldybėms, o jos konkuruoja ir dėl investicijų, ir dėl gyventojų, ir, mano supratimu, reikia tam tikrų konkretesnių, tos metropolizacijos reguliavimo dalykų. Kokie turi būti instrumentai padaryti, kad infrastruktūros plėtojimo kaštai nebūtų tokie dideli, kokie yra atsirandantys gyvenamiesiems namams aplink miestus. Planas turi turėti ir praktinių aspektų. Mes, kai darėme Vilniaus bendrąjį planą, stengėmės sudėti ir platesnę teritorinę strategiją ir konkrečius dalykus, instrumentus, kaip pasiekti, kad parduotuvės būtų pirmame aukšte, sprendėme ir žemiškus dalykus. Man atrodo, to strateginio lygmens šiame plane reikia“, – pažymi Vilniaus miesto vyr. architektas.
Ministerija tikina, kad į pastabas atsižvelgė
Kaip sakė L. Panavaitė, Lietuvos architektų rūmai savo pastabas teikė Aplinkos ministerijai. Ši, savo ruožtu, sako, kad į beveik visus prašymus dėl korekcijų buvo atsižvelgta.
„Aplinkos ministerija organizavo tris pasitarimus su Lietuvos architektų rūmų atstovais ir į beveik visas jų pateiktas pastabas buvo atsižvelgta. Buvo atmesti tik tie pasiūlymai, kurie prieštarauja teritorijų ir strateginį planavimą reglamentuojantiems teisės aktams. Šių metų gegužės 10 d. buvo organizuotas platus Architektų ir Urbanistų pasitarimas (ne tik iš atstovų iš architektų rūmų), kuriame buvo aptarti LRBP Urbanistinės dalies sprendiniai, ir po jo, LRBP Urbanistinės dalies sprendiniai buvo dar kartą pakoreguoti pagal susitikimo metu priimtus sutarimus“, – sako Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės LR bendrojo plano rengimo proceso projekto vadovė Asta Rokickienė.
Ji tęsia, kad LR teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengimo projektas – vienas svarbiausių ir aukščiausio (valstybės) lygmens šalies strateginių planavimo dokumentų, kuriame numatoma visos šalies teritorijos plėtros vizija ir kryptis iki 2050 metų, o strateginiai veiksmai – sprendiniai iki 2030 metų. Šiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir kiti susiję sprendiniai siekiant darnaus teritorijų vystymo.
„Sprendiniai suformuoti siekiant valstybės integracijos ir konkurencingumo tarptautinėje plotmėje, taip pat mažinti ekonominius, socialinius ir regioninius netolygumus, teikti kokybiškas ir visiems prieinamas viešąsias paslaugas, užtikrinti būtinus sisteminius pokyčius, skirtus aplinkos ir klimato kaitos iššūkiams įveikti šalies viduje, atsakingai vartoti, naudoti išteklius, saugoti, įveiklinti gamtos ir paveldo vertybes atkakliai siekiant valstybės pažangos. Atkreipiame dėmesį į tai, kad LRBP yra ne tik kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, bet ir visų Lietuvos ministerijų vienas iš svarbiausių valstybės lygmens strateginio planavimo dokumentų. Taigi šis dokumentas kompleksiškai apima visų ministerijų strategijas ir rengiamas pagal visų ministerijų ir kt. institucijų išduotas planavimo sąlygas“, – komentuoja pašnekovė.
Aplinkos ministerijos atstovės teigimu, visas rengimo, derinimo ir viešinimo procesas ir procedūros reglamentuota Teritorijų planavimo įstatyme. Šis procesas trunka jau beveik 4 m.
„Pagal reglamentuotą tvarką LRBP rengimą sudaro trys pagrindiniai etapai: esamos būklės analizė, koncepcija (vizija ir kryptys) ir konkretizuoti sprendiniai (detalizuojantys koncepciją). LRBP Koncepciją tvirtina Seimas, LRBP sprendinius – Vyriausybė“, – sako A. Rokickienė.
Artimiausiu metu LRBP dokumentas turi būti patvirtintas Vyriausybės, nes visos ministerijos pritarė LRBP dokumento sprendiniams.
Pašnekovė taip pat sako, kad atitinkamos srities specialistams jis suprantamas, įskaitomas ir su jais suderintas.
„Natūralu, kad architektams, dirbantiems ne su strateginiu planavimu, o su statinių rengimo projektais, jis gali atrodyti neaiškus. Tačiau konkrečių statinių projektams LRBP netaikomas “, – teigia A. Rokickienė.
Ministerija nesutinka ir dėl Architektų rūmų nuogąstavimo, jog dėl šio plano miestų plėtra gali tapti chaotiška.
„Aplinkos ministerija nepritaria išsakytai Architektų rūmų pozicijai. Prie šio dokumento 4 metus dirbo šimtas skirtingų sričių specialistų/mokslininkų/profesorių, buvo atliekami užsienio ir Lietuvos ekspertų nepriklausomi vertinimai. Dokumento rengime dalyvavo visos valstybinės institucijos, savivalda, bendruomenės, asociacijos , pavieniai asmenys, taigi šiuo metu yra parengtas ir suderintas LRBP dokumentas, kuris padės darniai ir tvariai vystyti šalies teritoriją ateinantį dešimtmetį“, – teigia A. Rokickienė
