Gyventojams svarbus aspektas – reikiamus taškus pasiekti greičiau

Kaip pasakoja architektas Algirdas Kaušpėdas, daugelis Lietuvos miestų, dar sovietinės okupacijos laikotarpiu, buvo statomi tam tikromis, viena nuo kitos atskirtomis, zonomis. Dėl tokių idealistinių miesto planavimo taisyklių, išsivystė ne tik nuobodūs miegamieji rajonai, bet ir vakarais ištuštėjantys pramonės bei administraciniai centrai, netgi ligoninių ir studentų miesteliai, rašoma pranešime spaudai.

Visgi šiuolaikinės miestų planavimo tendencijos visiškai nusigręžia nuo tuometinių realijų. Ne tik Z karta, o ir daugiau modernų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių vis rečiau nori keliauti ilgus atstumus iš miegamųjų rajonų į laisvalaikio erdves, dažniausiai įsikūrusias miesto centre – jiems svarbu greitis, patogumas ir operatyvus poreikių patenkinimas, kas natūraliai nugula į 15 minučių miesto koncepciją.

„Šiuolaikinis miestas, galima sakyti, nori grąžinti mus į savotiškus viduramžius, kai viskas buvo arti, sumaišyta, kompaktiška. Ne veltui taip mėgstame senamiesčius, kur tiek įvairovės, veiksmo ir galimybių. Šiandien ir vyksta principinė kova už pėsčiųjų miestą, miesto humanizavimą, kur visas reikalingas paslaugas galima pasiekti pėsčiomis arba dviračiu“, – įžvalgomis dalijasi architektas.

Nekilnojamojo turto (NT) ir infrastruktūros plėtros korporacijos YIT vykdantysis viceprezidentas, urbanistinės plėtros docentas Juha Kostiainenas pastebi, kad tokios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač Skandinavijoje. Jis akcentuoja, kad planuojant miestus ypač svarbiu elementu tampa tikslingas viešųjų erdvių panaudojimas, o toks požiūris, daugelyje šalių įsivyraus jau netolimoje ateityje.

„Principas, kai didmiesčio gyventojai gali patenkinti kone visus savo poreikius keliaudami trumpus atstumus nuo gyvenamosios vietos dviračiu ar net pėsčiomis tampa geidžiamu patogumu, kurio žvalgosi būsto pirkėjai. Žmonės ieško lankstesnių būdų judėti iš namų į darbą ir atgal, todėl miesto erdvės, kurios skatina vaikščioti ir važiuoti dviračiu, įgauna vis didesnę vertę. Suomijoje statomos mokyklos, dienos centrai ir gyvenamųjų pastatų kompleksai artimose erdvėse, kad žmonėms būtų patogiau organizuoti savo veiklą ir nuvykimą iki tam tikrų vietų“, – pastebi J. Kostiainenas.

Pandemija paragino gyventojus ieškoti patogumo ir kokybės

Kaip teigia J. Kostiainenas, nemažai tokio principo pokyčių paspartino ir COVID-19 pandemija, pademonstravusi žaliųjų zonų svarbą išlaikant emocinės sveikatos pusiausvyrą, kada vertinamas greitas ir patogus reikiamų taškų pasiekimas, nenutolstant nuo gamtos. Pasak jo, pandemija ne tik paragino daugumą žmonių daugiau dėmesio skirti poilsiui, erdvių konversijai ir patogiam darbui iš namų, bet ir ieškoti sprendimų, kad tai, ko gali prireikti, turėtų būti bene pasiekiama ranka.

„Būtent tai ir akcentuoja 15 minučių miesto koncepcija. Svarbu pabrėžti, kad su pasikeitusiu požiūriu į miesto plėtrą pasikeitė ir žmonių žvilgsnis į būstą – dėl nuotolinio darbo jo norima didesnio, erdvesnio ir toliau nuo miesto centro, kur daugiau žalių erdvių, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad būtų gerai išvystyta infrastruktūra“, – kalba YIT atstovas.

Jam antrina architektas A. Kaušpėdas, teigdamas, kad šiandien, turint Lietuvoje taip gerai išvystytą telekomunikacijų infrastruktūrą, daugelį darbų galima dirbti nuotoliniu būdu – iš namų, kad ir kur jie bebūtų. Anot jo, virtualumas tampa nauja paradigma ir šie pokyčiai greičiausiai jau bus negrįžtami.
Jis priduria, kad ne visiems patogu dirbti namuose, ypač tais atvejais, kai šalia zuja vaikai, todėl neretai šeimoms prireikia ne tik erdvaus, lūkesčius atitinkančio būsto, bet ir atskiro darbo kambario. Kitaip sakant, svarbiausia, kad būste, kuriame praleidžiama vis daugiau laiko, būtų jaučiamasi patogiai ir jaukiai, atsiskirtų darbo ir poilsio erdvės.

„Galima tvirtinti, kad iš esmės keičiasi žmonių gyvenimo būdas. Anksčiau aiškiai matėme tendenciją būstams trauktis ir daugelį gyvenamojo namo funkcijų perduoti miestui, darbovietei ir pramogų vietoms. Dabar žmonės nori daug ką susigrąžinti atgal į savo namus – būstas pandemijos sąlygomis įgavo išskirtinę reikšmę, o investavimas į jo kokybę šiandien yra vienas teisingiausių ir tikslingiausių sprendimų“, – pastebi architektas.


Ateityje – miestą „pagyvinantys“ žali pokyčiai ir bendros darbo erdvės

Skandinavijoje stebima dar viena besivystanti tendencija, kuri pamažu atkeliauja į Lietuvą kartu su 15 minučių miesto sąvoka – vietinės bendradarbystės erdvės, kurios leistų laisvai samdomiems ar aplinką norintiems pakeisti biuro darbuotojams pasirinkti tokią darbo vietą, kurioje galima susikaupti ir pasiekti geriausią rezultatą, ribojant kontaktų skaičių.

„COVID-19 padėjo sukurti lankstesnes darbo galimybes, kurios galimai išliks ir ateityje. Daugelis biuro darbuotojų galimai apsilankys biure vos kelis kartus per savaitę, o jei gyvenama toliau nuo biuro, greičiausiai norėsis dirbti mažesnėje erdvėje šalia namų. Žvelgiant į tai, ir Lietuvoje netrukus turėtų būti įkuriami bendradarbystės centrai, kuriais galėtų naudotis kelios įmonės. Šie centrai tarnautų ir kaip vieta žmonėms susitikti bei kartu dirbti“, – teigia YIT vykdantysis viceprezidentas.

Anot jo, žalieji pokyčiai ir bendrosios darbo erdvės padės miestams sukurti „gyvą“ atmosferą gatvėse, įneš dar daugiau judrumo. Tokioms tendencijoms įsivilnijus atskiruose miestuose ar šalyse, kitų vietovių valdininkai galimai bus įkvėpti sekti šiuo pavyzdžiu – siekti gyvenimo kokybės, tikslingai planuoti erdves, lanksčiai įgyvendinti naujas idėjas ir bendradarbiauti su kaimynais, kurie gali prisidėti prie išties svarbių pokyčių, pagerinsiančių gyventojų kasdienybę.

Architektas A. Kaušpėdas priduria, kad į Lietuvą pamažu taip pat atkeliauja elektromobilių ir savaeigio transporto era, o ilgainiui pavežėjimo paslaugos smarkiai atpigs ir nebeapsimokės turėti savo asmeninį automobilį, nebent tai bus susiję su asmeniniais hobiais. Naujos tvarumo tendencijos, anot architekto, gerokai keis miesto veidą ir vietoje milžiniškų automobilių stovėjimo aikštelių, statytojai turės galimybę įrengti žaliuojančius parkus.