Tvari urbanizacija yra raktas į sėkmingą gyvenimo kokybės užtikrinimą susiduriant su plėtojimo iššūkiais. Norint įgyvendinti darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., įskaitant pastangas sukurti naują miestų plėtros sistemą, labai svarbu suprasti pagrindines urbanizacijos tendencijas, kurios artimiausiais metais vystysis ir keisis, rašoma pranešime spaudai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2017 m. ataskaitoje paskelbti tyrimų rezultatai apie miesto žaliųjų erdvių poveikį sveikatai ir pateikti rodikliai, skirti vietos žaliosios erdvės prieinamumui vertinti. Duomenys rodo, kad gyvenimas mieste riboja prieigą prie gamtos ir gali padidinti tam tikrų pavojų aplinkai, pvz., oro ir triukšmo, poveikį. Daugelis miesto vietovių susiduria su augančiu gyventojų skaičiaus didėjimu, ribotais ištekliais ir didėjančiu klimato kaitos poveikiu. Šiuos iššūkius būtina spręsti, kad miestui būtų užtikrinta sveika ir tvari gyvenamoji aplinka.
Nepaisant to, kokio dydžio mieste žmogus gyvena, kokio aukščio pastatai jį supa, jis praranda ryšį su gyvąja gamta ir aplinka. Tačiau praktika ir moksliniai tyrimai įrodo, kad miestų ir smulkesnių gyvenviečių žaliosios erdvės gerina gyvenimo kokybę; poveikio rezultatui labai svarbus tinkamas žmogaus santykis su jį supančia gamta. Šį santykį dabar turime galimybę paversti skaičiais: žaliųjų erdvių reikšmė žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Paskutinius kelerius metus ši tema tampa vis svarbesnė. COVID-19 pandemijos patirtis dar labiau išryškino žmogaus ryšį su gamta. Kai žmogus uždarytas namuose, apribotas jo judėjimas, neigiamos pasekmės jo psichinei sveikatai neišvengiamos. Miesto gyventoją psichologiškai varžė ribojimas išeiti į lauką, jam labai trūko galimybės atsirasti žalioje erdvėje mieste, nes tokios erdvės yra energijos taškai ir prisideda atkuriant jėgas, skatina fizinį aktyvumą ir daro teigiamą įtaką miestiečių gyvenimo kokybei. Pandemija parodė, kad dar niekada miesto žaliosios erdvės nebuvo tokios svarbios. Ir prognozuojant ateitį turime skirti dėmesį ne tik ekonomikos atgaivinimui, svarbu nepamiršti, kad investicijos į miesto žaliąsias erdves yra vienos geriausių, našiausių investicijų į sveikatos, aplinkos, ekonomikos tvarumą.
XXI amžiaus žmogui svarbu suvokti gamtos teikiamą naudą ir atsižvelgti į tai plečiant ir stiprinant esamų ir planuojamų miestų žaliąją infrastruktūrą, nes gamtos nauda, kitaip dar vadinama ekosisteminėmis paslaugomis (EP, angl. Ecosystem services) – tai iš gamtos gaunama tiesioginė ir netiesioginė nauda žmogaus gerovei ir gyvenimo kokybei suformuoti ir užtikrinti. EP yra klasifikuojamos tarptautiniu lygiu ir kai kurios iš jų tiesiogiai veikia mūsų sveikatą: mikroklimato reguliavimas, oro kokybės gerinimas, rekreacija. Šiuo metu susiduriame su situacija, kai pasaulyje, taip pat ir Europoje (įskaitant Lietuvą), mažėja rūšių biologinė įvairovė, prastėja ekosistemų balanso būklė, taip pat mažėja ir biologinės įvairovės bei ekosistemų teikiamų EP potencialas. Neseniai paskelbtas pirmasis ekosisteminis vertinimas Europos Sąjungos (toliau – ES) lygmeniu. Vertinimo metu nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį pusės EP potencialas mažėjo, kitos pusės išliko stabilus. Tai reiškia, kad per pastaruosius dešimt metų EP nepagerėjo, o jų paklausa smarkiai didėjo. Todėl atsiranda spraga tarp gamtos teikiamų paslaugų kokybės ir paklausos. EP, tokios kaip rekreacija gamtoje bei potvynių, poplūdžių valdymas, ypač svarbios miestuose – čia yra didesnis poreikis gamtinėms žaliosioms teritorijoms. Urbanizuotose teritorijose ir priemiesčiuose turėtų būti skatinamas žaliųjų teritorijų potencialo didinimas valdant potvynius, poplūdžius, taip pat užtikrinant gamta pagrįstas rekreacijos galimybes.
ES lygmeniu 2020 m. priimta biologinės įvairovės strategija iki 2030, kuria siekiama nustatyti naujus standartus, susijusius su biologinės įvairovės ir ekosistemų aspektų integravimu į prekybą, pramonę, žemės ūkį, ekonominę politiką bei miestų planavimą. Vienas iš įsipareigojimų: miestuose, kuriuose gyvena bent 20 000 gyventojų, parengti plataus užmojo miesto žalinimo planus. Čia dėmesys turi būti kreipiamas ne tik į žiedinę ekonomiką, bet į biologinės įvairovės stiprinimą, atkūrimą, gausinimą, ekosisteminių paslaugų potencialo stiprinimą, žaliosios infrastruktūros kūrimą. Žalioji infrastuktūra (toliau – ŽI) – strategiškai suplanuotas natūralių ir pusiau natūralių teritorijų bei kitų aplinkos elementų tinklas, skirtas užtikrinti įvairių sveikų ir saugių EP teikimą.
Žaliųjų miesto plotų teigiamas poveikis žmogaus sveikatai patvirtintas praktikos ir mokslinių tyrimų. Miesto žaliosios erdvės gali apimti vietas su natūraliais paviršiais ir (ar) natūralia aplinka. Specifines miesto želdinių rūšis suformuoja gatvių medžiai, dekoratyviniai želdiniai, miesto parkai, privatūs sodai, pakelės augmenija. Gamtos poveikis žmogaus sveikatai miestuose turi fizinės įtakos sveikatai: žaliosios erdvės išvalo orą nuo teršalų ir toksinių medžiagų, padidina patalpų šiluminį komfortą ir sumažina miesto šilumos salos efektą, pagerina miego kokybę, suteikia energijos fizinei ir socialinei veiklai – sumažina fiziologinį stresą.
Ar galima kokybiškai įvertinti ryšį tarp žaliosios erdvės ir žmonių sveikatos? Tai sudėtinga. Per paskutinį dešimtmetį mokslinių publikacijų apie žaliųjų erdvių poveikį padaugėjo dešimteriopai ir tai parodo šios srities vertinimo kompleksiškumą. Tarptautiniu lygiu vertinant žaliąsias erdves nustatomas toks galimas poveikis: pagerėjusi psichinė sveikata, sumažėjęs mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, sumažėjęs sergamumas cukriniu diabetu, geresnės nėštumo baigtys. Poveikis sveikatai vertinamas skirtingais būdais: dažnumu (kaip dažnai lankomės); trukme (kiek trunka apsilankymas); intensyvumu (kokia veikla vyrauja vizito metu – pasyvi ar aktyvi). Galime įvertinti pačias žaliąsias erdves: jų skaitlingumą – kiek žaliųjų erdvių yra mus supančioje aplinkoje; jų geografinę padėtį; kokybę – ar žaliosios erdvės vizualiai patrauklios, sutvarkytos; prieinamumą – ar žaliųjų erdvių prieiga yra nemokama, ar jos geografiškai arti gyvenamosios vietos. Individualūs socialiniai-demografiniai veiksniai gali atlikti moderatoriaus vaidmenį: pvz., amžius, išsilavinimas gali lemti, kaip žmogus supras žaliųjų erdvių vertybes ir kaip nuosekliai galės naudotis jų ištekliais.
Lietuvoje atlikti tyrimai, skirti žaliųjų erdvių ir sveikatos vertinimui (HiWATE, PHENOTYPE, „CitieSHealth“ ir kt.), nustatė, kad žaliosios erdvės teigiamai veikia vaikų ir suaugusiųjų, taip pat ir nėščiųjų, sveikatą, nors pripažįstama, kad poveikis gali būti dvejopas. Miesto parkuose yra mažesnė oro tarša ir triukšmas, čia didėja vaikų fizinis aktyvumas, mažėja nervinė įtampa, todėl mažėja psichologinių sutrikimų rizika; mažėja kai kurių lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, diabetas, rizika; sumažėja nepalankių nėštumo baigčių rizika. Neigiamas poveikis gali pasireikšti didesne alergijų rizika esant didesnei žiedadulkių, grybų sporų ir kitų alergenų koncentracijai. Tačiau Lietuvoje vis dar trūksta tyrimų apie žaliųjų erdvių poveikį sveikatai urbanizuotose vietovėse.
Atsižvelgiant į tai, kad šiandien žmogus apie 90 proc. savo laiko praleidžia uždaroje erdvėje, būtina numatyti galimą neigiamą uždaros aplinkos įtaką jo sveikatai. Daugelio tyrimų išvados rodo, kad žmonės, gyvenantys tankiau parkų apsuptoje aplinkoje, rečiau kenčia nuo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų, jų imuninė sistema stipresnė, rizika patirti rimtų psichologinių problemų, tokių kaip nerimas ar depresija, mažesnė. Visuomenės sveikatos specialistai informuoja, kad dažnas apsilankymas žaliojoje zonoje turi teigiamą įtaką žmogaus psichinei sveikatai, nes žaliosios erdvės padeda atkurti energiją ir dėmesį, sumažina psichologinį stresą, stiprina pažinimo funkcijas, skatina kūrybiškumą ir bendrą našumą, gali padidinti motyvaciją ir pasitenkinimą darbu ir pagerinti nuotaiką. Pvz., žalių vazoninių gėlių pirkimas turi teigiamą poveikį gyventojų fizinei ir psichinei savijautai.
Reikia pabrėžti, jog žaliųjų erdvių poveikio studijų kompleksiškumą parodo ir tai, kad duomenis galima gauti individo, kaimynystės, miesto lygiu. Duomenys gali būti iš įvairių šaltinių:
„OpenStreetMap“, palydovų, NDVI (Normalizuotas augmenijos skirtumo indeksas) modeliavimo. Vertinant rezultatus būtina atsakyti į klausimus: kaip klasifikuoti žaliųjų erdvių apimtį, koks rodiklis geriausiai atspindi žaliąsias erdves, kaip susieti žaliąsias erdves ir sveikatą, ką vertinti kaip žemiausią žaliųjų erdvių poveikio ribą, kiek veiksmingos žaliosios erdvės intervencijos skatinant fizinę, psichologinę ir socialinę naudą. Natūralu, kad šie ir panašūs klausimai kyla sprendimų priėmėjams bei visiems žaliųjų erdvių srityje dirbantiems specialistams. Ir labai dažnai susiduriama su realybe, kad trūksta įrankių įvertinti rezultatus bei atsakyti į kylančius klausimus. 2016 m. pradėtas rengti PSO įrankis „GreenUR“. Tai nemokamos ir atviros geografinės informacijos sistemos įrankis, rengtas remiantis ekspertų konsultacijomis ir išbandytas įvairiuose projektuose per pastaruosius keletą metų. „GreenUR“ gali būti naudingas švietimo, komunikacijos bei mokslo srityse. Jis skirtas visuomenės sveikatos specialistams, miestų projektuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, studentams bei tyrėjams.
Norint užtikrinti, kad miesto žalioji erdvė duotų teigiamus sveikatos, socialinius ir aplinkosaugos rezultatus, labai svarbu suprasti, kaip suprojektuoti ir įgyvendinti veiksmingas miesto žaliosios erdvės intervencijas. Miesto žaliosios erdvės apibrėžimas nustato, kad tai miesto erdvė, kurią dengia bet kokia augmenija. Tai apima:
- mažas žalias erdves, pvz., gatvės medžiai ir pakelės augmenija;
- žalias erdves, kurios nėra prieinamos visuomenei ar pramogoms, pvz., žali stogai ir fasadai arba žaliosios erdvės privačiose teritorijose;
- didesnes žalias erdves, atliekančias įvairias socialines ir rekreacines funkcijas, pvz., parkai, žaidimų aikštelės ar žalieji keliai.
Kai kurios iš šių didesnių žaliųjų erdvių struktūrų, pvz., žalios juostos, žalieji koridoriai ar miesto miškai, iš tikrųjų gali būti regioninės apimties ir teikti ekologines, socialines ir rekreacines paslaugas įvairioms miesto bendruomenėms.
Vienas iš sprendimų pagerinti miesto kokybę yra kurti žaliąsias erdves, t. y. pagerinti vietos atsparumą išorės poveikiui ir skatinti tvarų gyvenimo būdą, gerinant tiek sveikatą, tiek miesto gyventojų gerovę. Parkai, žaidimų aikštelės ar augmenija viešose ir privačiose vietose yra pagrindinė šios krypties dalis, padedanti:
- miesto gyventojams turėti tinkamą galimybę būti gamtoje;
- palaikyti ir saugoti miesto biologinę įvairovę;
- sumažinti pavojus aplinkai, tokius kaip oro tarša ar triukšmas;
- sušvelninti ekstremalių oro reiškinių (karščio bangų, gausių kritulių, potvynių) poveikį;
- pagerinti miesto gyvenimo kokybę;
- gerinti gyventojų sveikatą ir savijautą.
Miesto žalioji erdvė yra svarbi viešųjų atvirų erdvių žaliosios infrastruktūros dalis, kurioje teikiamos paslaugos ir užtikrinama sveikata visiems miesto gyventojams, todėl būtina, kad viešosios žaliosios erdvės būtų lengvai prieinamos visoms gyventojų grupėms ir tolygiai paskirstytos mieste.
Žaliosios erdvės kūrimui užtikrinti priimta daug įvairių tarptautinių susitarimų ir pasirašyta įsipareigojimų, kuriais siekiama sustiprinti ir paremti žaliųjų erdvių kūrimą miesto aplinkoje, nes manoma, kad jos labai naudingos miesto gyventojams. Sprendimai numato žaliųjų erdvių formavimo reikalavimus, tačiau dar mažai žinoma apie efektyviausius būdus, kaip įgyvendinti miesto intervencijas į žaliąsias erdves, ir apie tai, kaip užtikrinti maksimalią naudą aplinkai ir sveikatai, išvengti ar sumažinti galimą šalutinį poveikį.
Patartina įtraukti daugiau sveikatos tyrimo rezultatų į žaliosios erdvės intervencijų tyrimus ir nuosekliau stebėti vietos žaliosios erdvės valdymą bei su juo susijusį poveikį sveikatai. Tyrimų metu gauta nepakankamai įrodymų apie nenumatytą šalutinį miesto žaliosios erdvės intervencijos poveikį. Atkreiptinas dėmesys, kad surinkti įrodymai numato daugiadisciplinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, kad miesto žaliosios erdvės intervencijos duotų našesnį rezultatą skirtingoms gyventojų grupėms.
Nustatyta, kad miesto žaliosios erdvės intervencijos yra veiksmingiausios, kai fizinis žaliosios erdvės pagerinimas yra derinamas su socialinio įsitraukimo ir (ar) dalyvavimo elementu, kuris skatina kurti žaliąją erdvę ir pasiekia naujas tikslines grupes – tai vadinamasis dvigubas požiūris.
Miesto žalioji erdvė yra būtina sudedamoji dalis, padedanti kurti sveikus, tvarius ir gyventi tinkamus miestus. Miesto žaliosios erdvės intervencijos gali duoti teigiamų sveikatos, socialinių ir aplinkosaugos rezultatų visoms gyventojų grupėms, ypač žemesnės socialinės ir ekonominės padėties grupėms. Yra labai mažai kitų visuomenės sveikatos priemonių, su kurių pagalba galima visa tai pasiekti. Žalioji erdvė turėtų būti prieinama visiems gyventojams kaip jų kasdienės aplinkos dalis. Tai taikoma tiek mažos, tiek didelės apimties žaliosioms erdvėms, neatsižvelgiant į tai, ar jos priskiriamos privačioms, ar viešoms erdvėms ar funkcijoms.
Derinant miestų planavimą ir valdymą visuose sektoriuose reikėtų skatinti kurti visų rūšių miesto žaliąsias erdves: ar tai būtų nuotolinis žaliosios erdvės vaizdas kaimynystėje, pasyvus žaliosios erdvės poveikis vaikštant prie upės ar ilsintis parke, ar aktyvus žaliųjų erdvių naudojimas: žaidimai, laisvalaikis ar sodininkystė.
