Būtina investuoti pakankamai laiko
Paveldo objekto prikėlimo naujam gyvenimui idėją reikia brandinti neskubant. Ilgą tvarkybos darbų ir konversijos procesą autentiškuose pastatuose projekto architektų komandos (UAB „ARCHINOVA“ ir “Studio Seilern Architects“) projekto vadovas Antanas Gvildys įvardija kaip vieną iš būtinų sąlygų išsaugoti ir atskleisti objektų vertingąsias savybes. „Visų pirma būtina investuoti laiko objekto nuodugniam pažinimui, atlikti detalius tyrimus. Reikia įvertinti ir urbanistinę situaciją – objekto apžvalgą kontekste. Esant poreikiui, būtinus naujus funkcinius elementus integruoti į istorinę aplinką taip, kad esamą kompoziciją jie harmoningai papildytų, o ne užgožtų“, – sako projekto vadovas.
Archeologiniai šio komplekso tyrimai, kuriems vadovavo Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimų skyriaus mokslo darbuotojai dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė, vyko septynerius metus, nuodugniau buvo ištyrinėta tik Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Atkasti XIII a. kultūriniai sluoksniai, vertingi radiniai perduoti muziejams. Vėliau teritorija išvalyta, paliekant išlikusius pamatus, rūsius. Tik tuomet atsivėrusioje ertmėje atsirado galimybė įrengti šiuolaikinius poreikius atitinkančią komplekso automobilių stovėjimo aikštelę.
Derintis prie istorinių pastatų, o ne pastatus derinti prie reikiamos funkcijos
Projektą prieš 13 metų inicijavo buvusios ligoninės kompleksą įsigiję NT plėtros ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ akcininkai, mecenatai broliai Ortizai. Tuomet buvo pasirinktas architektų biuras “Studio Seilern Architects“, o kiek vėliau - „ARCHINOVA“ architektai, atsižvelgiant į jų didelę patirtį dirbant su paminklosauginiais objektais ir užsienio partneriais. Priešprojektinių pasiūlymų stadijoje „Archinova“ glaudžiai bendradarbiavo su „Studio Seilern Architects“ (Jungtinė Karalystė). Šiame etape architektūros funkcinio planavimo sprendimus kuravo kolegos iš užsienio, o paminklosaugos sprendinius – „ARCHINOVA“. Vėliau projektavimo procese, atlikus architektūrinius, istorinius, archeologinius ir kitus tyrimus, kvartalo konversijos planai kito su tikslu optimaliai atskleisti istorinę architektūrą, pritaikant šiuolaikinius elementus. „Studio Seilern Architects“ ir „ARCHINOVA“ atsižvelgė į geriausius pasaulinės architektūros pavyzdžius, atitinkančius Venecijos Chartijoje 1956 metais ir Vienos Memorandume 2005 metais nubrėžtas restauravimo, konservavimo ir modernios intervencijos gaires. Techninį projektą (TP), darbo projektą (DP) ir statinio vykdymo/autorinę priežiūrą (SPVP) atliko „ARCHINOVA“.
Paveldo objekto tvarkybos darbų autorius ir projekto vadovas architektas A. Gvildys pasakoja, kad pradžioje planuojamo viešbučio (didžiajame korpuse) reikalingi sprendiniai būtų sugriovę autentišką planinę pastato struktūrą. „Atlikę keletą pastato funkcinių modelių, akivaizdžiai pamatėme, kad ne tik suardoma unikali vidaus struktūra, bet ir sukurtos naujosios, pritaikytos viešbučiui erdvės nėra racionalios, – sako architektas. – Todėl kartu su užsakovu ieškojome optimalios funkcijos derinantis prie istorinių pastatų, o ne pastatus derinant prie reikiamos funkcijos. Taip didysis korpusas tapo administraciniu su erdvia renginių sale – atkurtoje istorinėje koplyčioje. Panašiai vyko ir su kitais komplekso statiniais.“
Neimituoti autento ir neklaidinti stebėtojo
„Istorinius pastatus, be abejo, būtina restauruoti, konservuoti – išsaugant jų vertingąsias savybes ateities kartoms. Tačiau naujus elementus, manome, reikia spręsti šiuolaikiškai, neimituojant autento ir neklaidinant stebėtojo“, – sako architektai.
Taip atsirado naujasis lifto ir laiptinės tūris, būtinas tam, kad pastatas atitiktų evakuacinius, taip pat ir funkcijai keliamus reikalavimus. „Naujos laiptinės ir lifto integruoti į esamą pastatą atsisakėme, kadangi tai dramatiškai būtų pakeitę esamą planinę pastato struktūrą. Būtų tekę nugriauti dalį skliautų su polichromija“, – aiškina sprendimus architektai. Pagal “Studio Seilern Architects“ koncepciją buvo sukurtas naujasis tūris – lakoniškos modernios formos, išskirtinis jo bruožas – poliruoto plieno apdaila, kurią teko vežtis net iš Japonijos. Veidrodinis jo paviršius, atspindėdamas istorinę aplinką, joje tarsi pranyksta.
Šiuolaikiniais sprendimais išryškinti pastatų istorinį charakterį
Vienas įdomiausių architektūrinių sprendimų šiame objekte – dvigubo stogo įrengimas. „Biurų patalpoms pastogėje reikėjo užtikrinti natūralų apšvietimą. Norėjome atkurti pirminę, baroko laikų stogo formą – masyvią ir vienalytę, be stoglangių. Todėl sukūrėme būtent šiam projektui skirtą unikalią dvigubo stogo konstrukciją. Vidinė dalis su stiklo plokštumomis apšvietimui, o išorinė – iš specialių ekstruduotų profilių – lamelių, kurie stebint per atstumą sudaro vientiso stogo įvaizdį“, – paaiškina architektai. Taip buvo išlaikyta architektūrinio ansamblio visuma ir nesudarkyti barokinio charakterio stogai.
Įrengtas naujas restorano tūris su lauko terasa užtikrins didžiajam kiemui reikalingą gyvybingumą. Jis įgilintas į reljefą, tai leido restoraną sujungti su technologinėmis patalpomis rūsyje. O virtuvė iškelta už pastato ribų, kad neardytų autentiškų rūsių struktūros. Restorano stogo apdaila – taip pat veidrodinis plienas, atspindintis architektūrinius elementus ir sukuriantis darnią visumą su aplinka.
„Suprojektavome požeminę automobilių saugyklą, kuri nedaro jokios įtakos vertingosioms komplekso savybėms. Archeologinių tyrimų metu buvo nukastas rytinio kiemelio kultūrinis sluoksnis, siekęs apie 7 metrus. Atsivėrusioje „duobėje“ lengvai sutilpo požeminė automobilių saugykla ir liko pakankamas grunto sluoksnis virš jo tam, kad galėtų augti brandūs medžiai ir kiti želdiniai. Kiemelio altitudės atitinka buvusias“, – sprendimus tikslina architektai.
Dar viena nauja, nestandartinė funkcija – SPA požeminėje dalyje. Ji įrengta didžiajame kieme, tarp pastatų komponuojant baseino zoną, o perimetre esančiuose istoriniuose rūsiuose suplanuotos persirengimų, masažų ir kitos SPA patalpos su trijų takelių 25 m baseinu – pirmos tokios Senamiestyje.
Sukurti pagarbų autentiškų konstrukcijų ir naujų elementų santykį
Restauruotos istorinių pastatų autentiškos konstrukcijos, išlikusios autentiškos grindų detalės, skliautai bei perdangų medinės konstrukcijos, restauruota (konservuota) sienose ir skliautuose atidengta tapyba. Atkurtos tyrimų metu nustatytos visos baroko laikų durų ir židinių angos. Visi nauji elementai suprojektuoti šiuolaikiniai, formuojantys pagarbų santykį su autentiškomis detalėmis.
Kaip teigia A. Gvildys, pastatų plotas ir jų tūris išliko beveik nepakitęs. Vėliau statyti ir pritaikyti utilitarioms ligoninės reikmėms nevertingi priestatai ir ūkinės patalpos buvo išardyti. Atkurta sovietmečiu sunaikinta koplyčios erdvė su choro balkonu, kurio turėklai – moderni baroko interpretacija. Kiti nauji elementai koplyčioje – langai, apšvietimas, sraigtinė laiptinė į chorą ir pan. suprojektuoti modernūs ir minimalistiniai taip, kad maksimaliai išryškintų atidengtą autentišką vidaus erdvę. Pastogėje eksponuojamas koplyčios skliauto konstrukcijos viršus, turbūt pirmas toks nestandartinis sprendimas Lietuvoje. Šią koplyčią paryškina atkurti barokiniai bokšteliai.
Inžinerinės sistemos suprojektuotos be vizualinės taršos: radiatorių, ortakių, priešgaisrinių ir pan. daviklių ar jutiklių. Jos parinktos ir išdėstytos taip, kad nesimatytų – po tinku, grindimis. Techninės patalpos iškeltos už istorinių pastatų ribų esančiame požemyje. Dalyje patalpų šildymas ir vėsinimas bei vėdinimas išspręstas tiekiant orą per paslėptas angas grindyse. Kitų patalpų šildymas ir vėsinimas vykdomas sienose ir lubose įrengtomis kapiliarų sistemomis.
Atverti lauko erdves miesto gyventojams ir komplekso svečiams
Komplekse yra keturi vidiniai kiemai. Vienas jų – viešas, pasiekiamas iš Bokšto gatvės su restoranu, kurio stiklo siena atsiveria ir susijungia su lauko terasa. Iš šio kiemo patenkama į visas komplekso funkcines zonas bei viešai pasiekiamas restorano ir SPA patalpas. Antrasis kiemas – privatus su vaizdu į Užupį. Čia suplanuota vieta uždariems ir viešiems renginiams. Atviras dienos metu bus trečiasis, gyvenamosios zonos kiemas, o ketvirtasis pasiekiamas tik SPA lankytojams. Komplekso vidaus erdvėse atkurtas sodo ir daržo apželdinimo charakteris. Išsaugota seniausia bei aukščiausia Senamiesčio liepa, kuriai apie 300 metų. Norint išsaugoti ją statybos metu buvo pasitelkta arboristų pagalba.
Apibendrinant
„Šis objektas išskirtinis daugelių parametrų, – sako architektai. – Tačiau pagrindinis jų – nepaprastai glaudus bendradarbiavimas užsakovu, siekiant geriausio rezultato. Nuo pat pradžių užsakovas kėlė aukštus standartus šiam projektui. Buvo investuojama į itin modernius, pažangiausius ir kokybiškus šiuolaikinės architektūros elementus, suprantant, kad jie turės dalyvauti išskirtinės vertės istorinio ansamblio kompozicijoje.“ Investuota į baroko ir gotikos objektų restauraciją bei tyrimus. Neribojamas biudžetas ir terminai leido pritaikyti pačius geriausius sprendinius. Projektavimo procesas visuomet buvo viešas, ne kartą vyko ir Kultūros paveldo vertinimo bei Architektų tarybos, prezentacijos Vilniaus miesto savivaldybėje.
Istoriniai faktai
Ligoninės pastatų kompleksas buvo suformuotas iš kelių skirtingiems šeimininkams priklausiusių valdų, kurių mūriniai statiniai istoriniuose šaltiniuose buvo minimi jau XV–XVI amžiais. Vargšų ligoninė šioje vietoje įkurta po Smolensko vyskupo Boguslavo Korvino-Gonsievskio 1744 m. fundacijos. Dabartinė komplekso teritorija buvo suformuota 1812 m., prijungus prie ligoninės gretimos posesijos žemę ir pradėta vadinti Savičiaus ligoninės vardu. XVIII a. suformuotas pastatų bei uždarų kiemų su tvoromis kompleksas yra barokinės architektūros statinys, kurio tūris, planas, skliautai, taip pat dalinai išlikę gotikiniai rūsiai yra vertingiausia komplekso dalis. Per istorizmo laikotarpio rekonstrukcijas buvo panaikinta koplyčia, ji perdengta ir įrengtos palatos, nugriauti bokšteliai, pakeistas Bokšto gatvės fasadas. 1999 m. vykdyta istorinės raidos analizė atskleidė, kad tai seniausia Vilniuje veikusi ligoninė. XX a. rekonstrukcijų metu keičiamos pertvaros, langų, durų angos, laiptinės. Komplekso plėtra sustojo nuo XX a. antros pusės, neprižiūrimi pastatai pradėjo nykti.
